Sukurta tema apie Vegerius, buvusį miestelį pačiame Latvijos pasienyje.
Iki II pasaulinio karo čia gyveno keturios tautinės bendruomenės - lietuvių katalikų, latvių liuteronų, rusų starovierų (sentikių) bei žydų
Caro laikais per 1897 m. surašymą čia gyveno 617 žmonių - 228 katalikai, 198 sentikiai ir 150 protestantų (dauguma jų - latviais). "Kitiems lieka apie 40
1923 m. Vegeriuose surašyta 472 gyventojai. Vegerių valsčius buvo mažiausias Mažeikių apskrityje, jame gyveno 2052 žmonės, iš jų 1410 (58,7%) lietuviai, 266 latviai, 257 rusai, 102 žydai ir 16 svetimšalių.
Per 1920 -1921 m. arbitražą dėl sienos kaimyninės teritorijos į rytus nuo Vadaksties upės ir Ukrų (latv. Ukri) apylinkės atiteko Latvijai.
Jei Vegeriuose nebūtų buvusi santykinė lietuvišką daugumą gyventorių turėjusios miestelio, gal ši teritorija iki kokių Alkiškių būtų atitekusi latviams, o vietoj dabartinės Naujosios Akmenės būtų atsiradusi kokia nors Jaunā Akmenīte
Karšu izdevniecība Jāņa sēta. Latvijas vēstures atlants, 2005
Kelių tinklas caro laikais buvo tarp Aucės, Akmenės, Klykolių ir Žagarės. Išvedus naują sieną Vegeriai atsidūrė užkampyje, kelias į Žagarę (kuri irgi neteko ankstesnės reikšnės) kirto Latvijos teritiriją. Po II pasaulinio karo prie Karpėnų pastačiaus Naująją Akmenę pasidarė svarbesnis keliais Naujoji Akmenė - Aucė, kuris išasfaltuotas mūsų laikais, po 2007 metų.
Per II pasaulinį karą 1944 m. čia ilgai stovėjo frontas ir miestelis buvo labai sugriaustas.
Iki I pasaulinio karo Vegeriai priklausė Kauno gubernijos Šiaulių apskrities Akmenės valsčiui (Kovenskaja gubernija, Šavelskij ujiezd, volostj Okmiany). Po I pasaulinio karo sukurtas Mažeikių apskrities Vegerių valsčius, kuris nesulaukė net 1950-ųjų, kai buvo sukurti rajonai. Vegerių valsčiaus centras 1947 m. buvo perkeltas į Klykolius.
Rajonų eros pradžioje 1950 m. Vegerių apylinkė priskirta Žagarės rajonui, o po jo panaikinimo 1962 m. - Mažeikių rajonui. beje 1962 - 1965 m. buvo išnykę trys rajonai - Akmenės, Jonavos ir Širvintų, kurie atkurti 1965 metiais ir 44 rajonų skaičiaus išlikio nesikeitęs (neskaitant apylinkių stambinimų ir vietinių ribų pakeitimų) išliko iki 1999 metų , ir iš esmės atitinka dabartinių savivaldybių ribas (neskaitant "pusrajonių" atsiradimo ir kai kurių rajonų ribų perbraižymo). Vegerių apylinkė išsilaikė iki 1977 metų, kai buvo prijungta prie Naujosios Akmenės kaimiškos apylinkės.
Vegeriuose guventojų skaičius po II pasaulinio karo nuolat mažėjo - 1959 m. 261 gyv., 1970 m. - 179 gyv., 1979 m. - 168 gyv.,
O mūsų laikais prasidėjo demografinis "laisvas kritimas" 1989 m. - tik 90 gyventojų, 2001 m. - 86. 2011 m. - 63, o per 2021 m. "surašymą" užregistruoti vos 44 gyventojai.
Vegeriai jau niekad netaps miesteliu.
Tačiau, jei pavyks ką nors surasti apie to meistelio praeitį lietuviškuose ar latviškuose šaltiniuose - tam bus ši liūna tema.
Iki II pasaulinio karo čia gyveno keturios tautinės bendruomenės - lietuvių katalikų, latvių liuteronų, rusų starovierų (sentikių) bei žydų
Caro laikais per 1897 m. surašymą čia gyveno 617 žmonių - 228 katalikai, 198 sentikiai ir 150 protestantų (dauguma jų - latviais). "Kitiems lieka apie 40
1923 m. Vegeriuose surašyta 472 gyventojai. Vegerių valsčius buvo mažiausias Mažeikių apskrityje, jame gyveno 2052 žmonės, iš jų 1410 (58,7%) lietuviai, 266 latviai, 257 rusai, 102 žydai ir 16 svetimšalių.
Per 1920 -1921 m. arbitražą dėl sienos kaimyninės teritorijos į rytus nuo Vadaksties upės ir Ukrų (latv. Ukri) apylinkės atiteko Latvijai.
Jei Vegeriuose nebūtų buvusi santykinė lietuvišką daugumą gyventorių turėjusios miestelio, gal ši teritorija iki kokių Alkiškių būtų atitekusi latviams, o vietoj dabartinės Naujosios Akmenės būtų atsiradusi kokia nors Jaunā Akmenīte
Karšu izdevniecība Jāņa sēta. Latvijas vēstures atlants, 2005
Kelių tinklas caro laikais buvo tarp Aucės, Akmenės, Klykolių ir Žagarės. Išvedus naują sieną Vegeriai atsidūrė užkampyje, kelias į Žagarę (kuri irgi neteko ankstesnės reikšnės) kirto Latvijos teritiriją. Po II pasaulinio karo prie Karpėnų pastačiaus Naująją Akmenę pasidarė svarbesnis keliais Naujoji Akmenė - Aucė, kuris išasfaltuotas mūsų laikais, po 2007 metų.
Per II pasaulinį karą 1944 m. čia ilgai stovėjo frontas ir miestelis buvo labai sugriaustas.
Iki I pasaulinio karo Vegeriai priklausė Kauno gubernijos Šiaulių apskrities Akmenės valsčiui (Kovenskaja gubernija, Šavelskij ujiezd, volostj Okmiany). Po I pasaulinio karo sukurtas Mažeikių apskrities Vegerių valsčius, kuris nesulaukė net 1950-ųjų, kai buvo sukurti rajonai. Vegerių valsčiaus centras 1947 m. buvo perkeltas į Klykolius.
Rajonų eros pradžioje 1950 m. Vegerių apylinkė priskirta Žagarės rajonui, o po jo panaikinimo 1962 m. - Mažeikių rajonui. beje 1962 - 1965 m. buvo išnykę trys rajonai - Akmenės, Jonavos ir Širvintų, kurie atkurti 1965 metiais ir 44 rajonų skaičiaus išlikio nesikeitęs (neskaitant apylinkių stambinimų ir vietinių ribų pakeitimų) išliko iki 1999 metų , ir iš esmės atitinka dabartinių savivaldybių ribas (neskaitant "pusrajonių" atsiradimo ir kai kurių rajonų ribų perbraižymo). Vegerių apylinkė išsilaikė iki 1977 metų, kai buvo prijungta prie Naujosios Akmenės kaimiškos apylinkės.
Vegeriuose guventojų skaičius po II pasaulinio karo nuolat mažėjo - 1959 m. 261 gyv., 1970 m. - 179 gyv., 1979 m. - 168 gyv.,
O mūsų laikais prasidėjo demografinis "laisvas kritimas" 1989 m. - tik 90 gyventojų, 2001 m. - 86. 2011 m. - 63, o per 2021 m. "surašymą" užregistruoti vos 44 gyventojai.
Vegeriai jau niekad netaps miesteliu.
Tačiau, jei pavyks ką nors surasti apie to meistelio praeitį lietuviškuose ar latviškuose šaltiniuose - tam bus ši liūna tema.
Comment