Kuriama tema apie Rozalimo miestelį
Miestelio pavadinimas gali būti dvejopos lilmės - arba nuo senos Jeruzalės miesto pavadinimo formos Jerozolimas arba nuo Rozalijos vardo (Rozalin).
Miestelis yra prie judraus (Panevėžio) - Smilgių - Pakruojo - (Šiaulių) plento, kuris eina šalia meistelio, yra asfaltuoti keliai į Klovainius bei Pakalniškius.
Administraciniu požiūriu jis iki II pasaulinio karo prieklausė Panevėžio apskirčiai.
Caro laikais Rozalimas buvo valsčiaus centras (Poneviežskij ujezd Rozalinskaja volostj).
1919 - 1950 m. Rozalimas buvo lietuviškos Panevėžio apskrities valsčiaus centras.
Rajonų laikais jis visada priklausė Pakruojo rajonui
Iki I pasaulinio karo pusę miestelio gyventojų sudarė žydai.
1897 m. suraššmo metu miestelyje gyveno 549 abiejų lyčių gyventojai, iš jų 259 katalikai ir 265 judėjų tikėjimo asmenys
Per 1923 m. surašymą miestelyje gyveno 713 žmonių, o Rozalimo valsčiuje - 5513 gyventojų, Žydų per karą sumažėjo - jų liko tik 173 asmenys . be to valsčiuje gyveno 126 lenkai, 58 rusai, 45 latviai. 14 viečių ir 7 svetimšaliai.
1930 m. Rozalime įvyko didelis gaisras
Pokario metais Rozalimo gyventojų skaičius augo - 1959 m. buvo 548 žmonės. o 1970 m. - 693.
Rozalimo apylinkės gyventojų skaičius 1959 ir 1970 m.
https://osp.stat.gov.lt/services-por...n-file?id=6067
Gyventojų Rozalime augo iki 1989 metų - 1979 m. jų buvo 880, 1989 m. - 980, 2001 m. - 928, 2011 m. - jau tik 746, o 2021 pseudo surašyme "pagal registrus" surasta 714 gyventojų
Rozalimas nuo 1996 m. turi herbą su trimis varpais
Miestelio pavadinimas gali būti dvejopos lilmės - arba nuo senos Jeruzalės miesto pavadinimo formos Jerozolimas arba nuo Rozalijos vardo (Rozalin).
Miestelis yra prie judraus (Panevėžio) - Smilgių - Pakruojo - (Šiaulių) plento, kuris eina šalia meistelio, yra asfaltuoti keliai į Klovainius bei Pakalniškius.
Administraciniu požiūriu jis iki II pasaulinio karo prieklausė Panevėžio apskirčiai.
Caro laikais Rozalimas buvo valsčiaus centras (Poneviežskij ujezd Rozalinskaja volostj).
1919 - 1950 m. Rozalimas buvo lietuviškos Panevėžio apskrities valsčiaus centras.
Rajonų laikais jis visada priklausė Pakruojo rajonui
Iki I pasaulinio karo pusę miestelio gyventojų sudarė žydai.
1897 m. suraššmo metu miestelyje gyveno 549 abiejų lyčių gyventojai, iš jų 259 katalikai ir 265 judėjų tikėjimo asmenys
Per 1923 m. surašymą miestelyje gyveno 713 žmonių, o Rozalimo valsčiuje - 5513 gyventojų, Žydų per karą sumažėjo - jų liko tik 173 asmenys . be to valsčiuje gyveno 126 lenkai, 58 rusai, 45 latviai. 14 viečių ir 7 svetimšaliai.
1930 m. Rozalime įvyko didelis gaisras
1930 m. birželio 12 d. Rozalimą stipriai nuniokojo gaisras, kuris gerokai pakeitė miestelio, o ypač jo centro vaizdą. Apie šio gaisro, kurį sukėlė žydas Machatas, padarytus nuostolius, išlikusiuose dokumentuose pateikiami skirtingi duomenys. Tačiau juose nurodoma, kad sudegė 24 pastatai – 9 gyvenamieji namai ir 15 ūkio trobesių. Nors beveik visi sudegę namai 1930–1932 m. buvo atstatyti, gaisras turėjo nemažą reikšmę tolesnei Rozalimo raidai. Nemaža dalis miestelio žydų po gaisro išsikėlė, sumažėjus žydų krautuvių, jų vietoje atsidarė kelios lietuvių. Žydai kėlėsi į didesnius miestelius arba miestus dar ir todėl, kad prekyba ėmė koncentruojtis apskričių miestuose, panašus procesas vyko daugelyje mažųjų Lietuvos miestelių.
Nepaisant gaisro, 1930 m. Rozalime gyveno apie 800 žmonių, veikė dvi pradinės mokyklos – lietuvių ir žydų, paštas, valsčiaus valdyba, bažnyčia ir sinagoga, vaistinė, smulkaus kredito bankas, pieninė ir įvairios parduotuvės. Ketvirtajame dešimtmetyje Rozalime būta ir fotografo, laikrodininko, siuvėjo, kelių kalvių ir batsiuvių, stalių ir audėjų. Miestelyje glaudėsi daugiau kaip 25 amatininkai. Vargingiau gyvenantys miestelėnai tarnavo pas ūkininkus, dalis jaunuolių vasarą kasdavo griovius, o žiemą kirsdavo mišką ir apdirbdavo medieną.
Tačiau Antrojo pasaulinio karo pradžioje iš kiek daugiau kaip 800 miestelio gyventojų liko vos pusė. Prasidėjus karui, žydų gyventojai buvo išžudyti nacių ir vietos kolaborantų.
https://sa.lt/lietuvos-sinagogu-pasa...lis-rozalimas/
Nepaisant gaisro, 1930 m. Rozalime gyveno apie 800 žmonių, veikė dvi pradinės mokyklos – lietuvių ir žydų, paštas, valsčiaus valdyba, bažnyčia ir sinagoga, vaistinė, smulkaus kredito bankas, pieninė ir įvairios parduotuvės. Ketvirtajame dešimtmetyje Rozalime būta ir fotografo, laikrodininko, siuvėjo, kelių kalvių ir batsiuvių, stalių ir audėjų. Miestelyje glaudėsi daugiau kaip 25 amatininkai. Vargingiau gyvenantys miestelėnai tarnavo pas ūkininkus, dalis jaunuolių vasarą kasdavo griovius, o žiemą kirsdavo mišką ir apdirbdavo medieną.
Tačiau Antrojo pasaulinio karo pradžioje iš kiek daugiau kaip 800 miestelio gyventojų liko vos pusė. Prasidėjus karui, žydų gyventojai buvo išžudyti nacių ir vietos kolaborantų.
https://sa.lt/lietuvos-sinagogu-pasa...lis-rozalimas/
Rozalimo apylinkės gyventojų skaičius 1959 ir 1970 m.
https://osp.stat.gov.lt/services-por...n-file?id=6067
Gyventojų Rozalime augo iki 1989 metų - 1979 m. jų buvo 880, 1989 m. - 980, 2001 m. - 928, 2011 m. - jau tik 746, o 2021 pseudo surašyme "pagal registrus" surasta 714 gyventojų
Rozalimas nuo 1996 m. turi herbą su trimis varpais
Istorinio herbo miestelis neturėjo. Prieš II pasaulinį karą Rozalimas garsėjo savo 100, 500 ir 1000 svarų varpais, todėl varpai tapo miestelio herbo simboliu. Jie kabojo 1930 m. gaisre sudegusioje varpinėje, o išsilydžiusio metalo liekanos panaudotos vienam varpui išlieti.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Rozalimo_herbas
https://lt.wikipedia.org/wiki/Rozalimo_herbas
Comment