Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos etnografiniai kaimai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Musteikos bitininkystės muziejus

    Musteikoje yra senovinės bitininkystės muziejus
    Kažkada dzūkai kopinėdavo medų pušų drevėse.

    Comment


      #62
      Musteikos bitininkystės muziejus

      Musteikos senovinės bitininkystės muziejus
      Foto 2008.07


















      Drevėse gyvena bitės








      Comment


        #63
        Vieškelis Musteika - Kabeliai


        Kryžius Kabeliuose

        Comment


          #64
          Kelias Varėna - Marcinkonys - Druskininkai
          Visur asfaltas (aišku, vasarą) - paskutiniai 10 km nuo Kabelių iki Latežerio išasfaltuoti 2007 m.. Žiemą - visur ledas. Be dygliuotų padangų ten nėra ką veikti.
          Foto 2006 02

          Ūlos slėnis netoli Zervynų


          Ūla



          Marcinkonys





          Darželiai

          Comment


            #65
            Dubičių - Rudnios apylinkių žemėlapis

            Šis pietinis Varėnos kampas Lietuvai atiteko ne 1939 m., o 1941 m. lapkritį, kai Lietuva buvo prijungta prie Sovietijos. Siena ėjo Ūlos upe.
            Vokiečių laikais dalis į vakarus nuo Ūlos (Marcinkonys ir Druskininkai) buvo priskirta Rytprūsiams priklausantiems "bezirk Białystok".
            Ten yra dzūkiški kaimai, tik keli pasienio kaimai (Rakai, Balbutai, Paramėlis ir Katra) yra gudiški.

            Comment


              #66
              Dubičiai

              Dubičiai - didelis dzūkiškas bažnytkaimis, išsaugojęs daug autentiškų bruožų.
              Čia gyvena ne tik dzūkai, bet ir lenkai su gudais

              Foto 2009.06
              Dubičių bažnyčia


              1933 m. lenkų pastatytas paminklas Narbuto sukilėliams

              Comment


                #67
                Dubičiai

                Pagrindinė Dubičių gatvė






                Comment


                  #68
                  Dubičiai - Karaviškės - Krokšlys

                  Ūlos upė aukščiau Dubičių vadinasi Pelesa.
                  Kažkada Pelesa tekėjo į Katros upę, o XIX a. Ūlos upė graužėsi ir prasigraužė iki vieno ežero Katros baseine. Katra tapo mažu upeliuku, o Ūla dabar yra visada vandeninga upė.

                  Keliukas eina kairiuoju Ūlos krantu visiškai netoli sienos su Gudija


                  Karaviškės


                  Krokšlys.
                  Dešinysis krantas vadinosi Krokšlys, o kairysis krantas - Šumas


                  Ūlos upe šioje vietoje buvo riba:
                  - XIX a. - tarp Vilniaus ir Gardino gubernijų
                  - 1939.10.28-1941.11.07 tarp Lietuvos ir Gudijos
                  - 1942.04.01 - 1944 tarp Ostlando Lietuvos reichskomisariato ir "bezirk Bialystok" (Balstogės apygardos), kuri priklausė tiesiogiai Vokietijos Rytprūsiams.

                  Dabar čia vaizdas savaitgaliais dažniausiai toks:

                  Comment


                    #69
                    Paramėlis (Paramok)

                    Nuo Krokšlio sukame link sienos

                    Pora kilometrų iki sienos - sankryža su nežinai kam reikalingu kontrolės postu.
                    Gal spanguoliautojams, o gal kontrabandininkams gaudyti.
                    Anksčiau kelias į Katros kaimą ėjo per Baltarusijos teritoriją, kol buvo prisiruošta nutiesti kelią mūsų pusėje


                    Buv. autobuso stotelė Paramėlyje. Toliau - siena ir uždarytas buv. kelias.


                    Paramėlis - etnografinis Dzūkijos kaimas.
                    Ten gyvena stačiatikai gudai, kurie savo kaimą vadina Paramok.




                    Comment


                      #70
                      Kelias į Katros kaimą nuo tos kryžkelės su postu nutiestas neseniai.
                      Anksčiau vienintėlis sausumos kelias ėjo per Gudijos teritoriją nuo Paramėlio.
                      Kelyje draudžiama net sustoti - vienoje pusėje Čepkelių rezervatas, kitoje - pasienio zona


                      Katra - kelių kilometrų ilgio kaimas prie to paties pavadinimo upelio, kuriuo eina Lietuvos - Baltarusijos siena.
                      Eismo "intensyvumas" matosi iš pakraščiuose želiančios žolės

                      Comment


                        #71
                        Katra tęsiasi kelis kilometrus pačiu pasieniu.
                        Pagrindinė kaimo gatvė








                        Toliau nevažiuojam, nors kažkoks kelias dar eina toliau




                        Apleistas namas. Turint noro galima nusipirkti ir susitvarkyti









                        Vietiniai papsakojo, kad jie yra gudai, bet Lietuvos gudai.
                        Jų popas esant reikalui atvažiuoja iš Druskininkų
                        Dabar kai kurias sodybas nusipirkę ir miestiečiai.
                        Čia gana saugu, nes nuolat budi pasieniečiai.

                        Comment


                          #72
                          Katra

                          Foto 2009.06
                          Į dešinę nuo šio autobusų stotelės anksčiau ėjo vienintėlis kelias iš Katros į Lietuvą per Baltarusijos teritoriją


                          Buvęs vieškelis link sienos. Buv. stotelės vieta
                          Gamta savo atsiima


                          Toliau eiti negalima


                          Siena. Pasienio stulpas Nr. 258


                          Buv. gyvenvietės pradžios ženkas


                          Etnografinis Dzūkijos gudų kryžius

                          Daugiau pasienio nuotraukų iš Katros ir Paramėlio pasienio - temoje [LT/BY] Lietuvos - Baltarusijos pasienis

                          Comment


                            #73
                            Rudnia (Varėnos r.)
                            Didžiausia gyvenvietė, plaukiant Ūlos upe (neskaitant Dubičių, bet ten kanalizuotu grioviu retai kas plaukioja)

                            Ūlos vandens malūno užtvanka ir tiltas




                            Rudnios bažnyčia


                            Pasivaikščiojimas po Rudnios bažnytkaimį. Tikrai verta turint laiko ten užsukti








                            Čia dar asfaltas, bet paskui 18 km iki Varėnos reikia kratytis žvyrkeliais
                            Paskutinis taisė Romas; 2011.04.01, 22:22.

                            Comment


                              #74
                              Gražūs Dzūkijos kaimai. O Rudnioje ant Ūlos tebestovi senas vandens malūnas?

                              Comment


                                #75
                                /\
                                Deja...

                                Lrytas.lt 2006.05.26 19:08
                                Asta Buitkutė. Lietuvos malūnai
                                Rudnios vandens malūnas (Varėnos raj.), ant Ūlos upės, nuo XVI a. žinomas kaip geležies liejykla, nuo 1841 m. pritaikytas grūdams malti. Užtvanka buvo naudojama sieliams plukdyti. Kurį laiką veikė lentpjūvė, kalvė, milo vėlykla ir dažykla. Tačiau dabar sunyko, teliko tik pamatų liekanos.

                                http://www.lrytas.lt/-11486597711148...l%C5%ABnai.htm

                                Comment


                                  #76
                                  Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                  /\
                                  Deja...

                                  Lrytas.lt 2006.05.26 19:08
                                  Asta Buitkutė. Lietuvos malūnai
                                  Nežinojau, kad jo nebėra. Rytų Lietuva - Kultūros paminklų enciklopedijoje malūnas dar tebeminimas, nors ir prastos būklės. Manau upė apleistą pastatą pabaigė sugriauti.

                                  Comment


                                    #77
                                    Etnografiniai Rytų Aukštaitijos kaimai

                                    Neprivažiavus Švenčionių 102 keliu yra du etnografiniai kaimai - Mėžionys ir Modžiūnai

                                    Žemelapis iš LGZ kompaktinio disko (2001)

                                    Comment


                                      #78
                                      Modžiūnai, Švenčionių r.
                                      Foto 2009.11




                                      Modžiūnų kaimo gatvė




                                      Modžiūnų kaimo galas


                                      Kaimo gatvė iš kitos pusės




                                      Tie senieji kluonai išties gerai atrodo

                                      Comment


                                        #79
                                        Šilėnai (Neries regioninis parkas)

                                        Šilėnai istorijos šaltiniuose minimi nuo 1500 m. Įdomi šio kaimo gatvinė struktūra ir senųjų sodybų architektūra. Šilėnų kaimas – vienintelis Neries regioninio parko teritorijoje esantis etnokultūrinis draustinis.



                                        Kaimas tikrai kitoks. Tiek gražiai sutvarkytais namukais, savitu išsidėstytymu, tiek vyraujančia harmonija.





                                        ŠILĖNŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS BAŽNYČIA
                                        Yra išlikę pasakojimų, kad Šilėnų piemenys, ganydami gyvulius, radę ant karklo pakibusį Nerimi atplaukusį Švč. Trejybės paveikslą. Žmonės paveikslą išvežę į Sudervės bažnyčią, bet jis vis sugrįždavęs. Žmonės tai palaikę Dievo ženklu ir nutarę pastatyti Šilėnuose bažnyčią. 1725 m. pastatyta medinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, vėliau keletą kartų atnaujinta, išliko iki mūsų dienų. Bažnyčioje yra keletas vertingų paveikslų. Seniausias – jau minėtas Švč. Trejybės paveikslas, nutapytas XVI–XVIII a.









                                        Šalia bažnyčios laiminančio Jėzaus skulptūra.



                                        Paėjus kiek toliau nuo bažnyčios matomos nuorodos: Regyklą 0,5 km, Naujosios Rėvos piliakalnis 2,3 m... Bei Mitologinis šaltinis 0,3 km. Šalia posūkio į mitologinio šaltinio pusę yra senos Šilėnų kapinės.











                                        Anot aprašo, Šilėnų mitologinio šaltinio vanduo gydo žaizdas, išnirimus, skaudančius dantis. Vandenį iš šaltinio imdavo, juo prausdavosi ir tikėjo, kad jis gydo, ne tik kaimo gyventojai, bet ir į Šilėnų atlaidus atkeliavę maldininkai. Pasakojama, kad kartą atėjusi mergina skaudančiomis kojomis. Ji keliais šliaužusi aplink šaltinį, rinkusi akmenėlius ir šioje vietoje pagijusi. Vietos gyventojai šiuo vandeniu eidavę praustis Didžiojo Ketvirtadienio rytmetį, saulei netekėjus, neatsigręždami ir tylėdami. Šilėnų šaltinio vanduo yra labai skaidrus ir švarus. 2007 m. tyrimų rezultatai rodo, kad šaltinio vandens kokybė yra žymiai aukštesnė už geriamajam vandeniui taikomas normas.



                                        Šv. Mergelė Marija sergi šaltinį.



                                        (Bus tęsinys)

                                        Comment


                                          #80
                                          Parašė Friesian Rodyti pranešimą
                                          Šilėnų kaimas – vienintelis Neries regioninio parko teritorijoje esantis etnokultūrinis draustinis.

                                          (...)

                                          (Bus tęsinys)

                                          Šilėnai (Szylany)
                                          Foto 2009.05

                                          Šilėnų nuotrauka iš stendo prie Šilėnų apžvalgos bokšto


                                          Įvažiavimas į Šilėnus

                                          Comment

                                          Working...
                                          X