Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Jieznas*, Prienų r.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Jieznas*, Prienų r.

    Jieznas- nepelnytai užmirštas nedidelis miestas, įsikūręs vaizdingoje vietoje prie Jiezno ežero.

    Iš visų buvusių rajono centrų Jieznas yra ko gero patogiausioje geografinėje padėtyje. Iki Alytaus - tik 25 km, iki Kauno - 55 km, iki Vilniaus - 80 km. Šalia esančioje Verbyliškių sankryžoje Vilniaus - Marijampolės trasa kertasi su dar caro laikais nutiestu plentu iš Kauno į Alytų.

    Kažkodėl Jieznas nėra laikomas urbanistikos paminklu.
    Miesto centre yra sovietmečiu rekonstuota stačiakampė aikštė.
    Jieane yra du žymūs pastatai - barokinė XVII-XVIII a. statyta Pacų bažnyčia ir Pacų rūmų likučiai (apie juos yra atskira tema).

    Lankntis Jiezne verta ne tik pravažiuoti pagrindine Vytauto gatve, aplankyti barokinę bažnyčią ir pasivaikščioti po Nepriklausomybės aikštę. Į pietus nuo aikštės yra Pacų rūmų likučiai. Į vakarus nuo rūmų, einant Sodo gatve, ežero pakrantėje yra Pacų laikus menantis parkas.


    Gyventojų skaičius Jiezne per surašymus niekada nesiekė 2000 gyventojų (nors Vikipedija nurodo, kad apie 1975 m. gyveno 2500 gyventojų).
    1897 m. čia buvo 1255 gyventojai -903 katalikai ir 303 judėjai; 661 vyras ir 594 moterys.

    Palyginimui - anuomet už Jiezną buvo didesni Butrimonys (2394 gyventojai, iš jų 1919 žydų) ir Stakliškės (2200 , iš jų 808 žydai), Prienai (2477 iš jų 1377 žydai). Šiuo atveju judėjų tikėjimo žmonių skaičius ir proporcija beveik tiksliai parodo, kokios prekybinės ir ūkinės reikšmės anuomet turėjo miestelis.

    Po I pasaulinio karo Jiezne gyventojų sumažėjo (1923 m. - 989 gyv.)
    2011 m. Jiezne liko tik 1233 gyventojai - mažiau nei 1897 metais. Kai buvo įkurtas rajono centras, gyventojų 1959 m. padaugėjo iki 1803. Po to gyventojų mažėjimas nebuvo staigus : 1970 m.- 1658, paskui nežymiai augo: 1979 - 1854, 1989 m. - 1883 m. Mūsų laikais gyventojų sumažėjo trečdaliu: 2001 m. - 1476, 2011 m. - tik 1230

    Administraciniu požiūriu Jieznas, kaip ir didžioji dalis Dzūkijos, ilgą laikotarpį priklausė Trakų apskričiai. Miestelis buvo valsčiaus centras.
    Caro laikais Jieznas priklausė Vilniaus gubernijos Trakų apskirčiai, tarpukariu ir iki 1946 m. - Alytaus apskričiai, o 1946 -1950 m. Valkininkai priklausė Prinų apskričiai apskirčiai (kartu su Balbieriškio, Prienų, Šilavoto, Birštono, Jiezno, Stakliškių ir Pakuonio valsčiais)
    Rajonų laikotarpio pradžioje (1950-1962 m.) Jieznas buvo rajono centras (jam priklausė Aukštadvaris, Stakliškės, Butrimonys, Darsūniškis). 1959 -1962 m. buvo prijungta dalis Daugų rajono (Pivašiūnai). Tokių dabar panaikintų rajonų, prie kurių kažkas buvo prijungta per 1959 m. stambinimą, buvo tik keletas - Pandėlio, Nemenčinės ir Jiezno. Sovietų valdžia turbūt kelerius metus dar nebuvo apsisprendusi, kuriuos rajonus palikti, o kuriuos naikinti.
    Nuo 1962 metų Jieznas priklauso Prienų rajonui.

    Prieš kelerius metus buvo ketinama atkurti Jiezno savivaldybę. Su dešinakrante Prienų rajono dalimi turbūt nebuvo didelių problemų, o kitų rajonų gyventojai nelabai nori jungtis prie nežinomo rajono - pvz., Butrimonys apklausoje vieningai nubalsavo, kad jie nori likti Alytaus rajone.

    Šiuo metu Jiezne labiausiai sutvarkytas pastatas yra, turbūt, vaikų globos namai.



    2002 m. patvirtintas Jiezno herbas

    Jieznas istorinio herbo neturėjo. Komisijoje svarstant naujo herbo idėjas buvo nutarta herbe pavaizduoti alegorinę moters figūrą, simbolizuojančią 1919 m. lietuvių pergalę. Raudona skydo spalva heraldikoje reiškia drąsą, narsą, meilę.


    http://lt.wikipedia.org/wiki/Jiezno_herbas
    Titulinis pranešimas sukurtas 2013.03.24
    Paskutinis taisė Romas; 2013.03.25, 19:08. Priežastis: Sukurtas titulinis pranešimas

    #2
    Jiezno kautynės

    Jiezno kautynės (kartu su Alytaus ir Kėdainių kautynėmis) yra pirmosios Lietuvos Nepriklausomybės pergalės, 1919 m. vasario mėnesį kartu su vokiečių savanoriais iškovotos prieš bolševikus.

    Jiezno kautynės – vienos pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių su Raudonąja armija per Nepriklausomybės karą 1919 m. vasario 10-13 d. vykusios Jiezne.

    Rusijos puolimas
    Raudonosios armijos vadovybė planavo puolimu iš šiaurės (šiaurės grupuotė per Kėdainius) ir pietų apsupti bei užimti Kauną. Raudonosios armijos junginių pietinės grupuotės dalis (7-asis pulkas, daugiau kaip 600 žmonių) turėjo žygiuoti per Aukštadvarį, Jiezną, Birštoną, Prienus, kita dalis – per Alytų ir pulti Kauną iš pietų. Gavusi žvalgybos duomenų apie Raudonosios armijos planus ir pradėtą žygį, Lietuvos karinė vadovybė iš Kauno pasiuntė S. Zaskevičiaus vadovaujamą Antrojo pėstininkų pulko kuopą ir raitelių būrį, apie 30 karių, Jiezno link.

    Kautynės
    Vasario 9 d. Raudonosios armijos dalinys jau buvo užėmęs Jiezną ir susitelkęs gretimuose kaimuose. Gavę įsakymą užimti Jiezną, lietuvių pėstininkai, padalyti į dvi dalis, vasario 11 d. apie 12 val. 30 min. pradėjo puolimą iš vakarų ir iš pietų, o raitininkai – iš rytų. Priešo pajėgos buvo stipresnės; puolimas nepavyko iš dalies ir dėl 1-ojo būrio vado Četuchino išdavystės (pasidavė į nelaisvę). 18 sužeistų karių pateko į nelaisvę, vėliau jie buvo raudonarmiečių nužudyti. Kuopa pasitraukė į Birštoną.

    Vasario 11 d. iš Alytaus į Prienus atvyko pastiprinimas: Pirmojo pėstininkų pulko kuopa ir saksų savanorių pėstininkų dvi kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidžiais, artilerija. Iš šiaurės turėjo pulti saksų savanorių raitųjų žvalgų padalinys. Vasario 13 d. lietuvių kariai drauge su vokiečiais pagal kartu parengtą planą puolė Jiezną. Miestelis buvo apsuptas, Raudonosios armijos daliniai sumušti ir priversti trauktis. Lietuviams atiteko: 4 kulkosvaidžiai, apie 50 šautuvų, daug šovinių, Raudonosios armijos 7-ojo pulko vėliava. Raudonosios armijos vadovybės planas užimti Kauną puolimu iš pietų per Jiezną pradėjo žlugti, galutinai žlugo per 1919 m. vasario 12-15 m. Alytaus kautynes.

    http://lt.wikipedia.org/wiki/Jiezno_kautyn%C4%97s
    Jiezno kautynių schema


    https://docs.google.com/viewer?a=v&q...nM96rvN_UmMhOg
    Paskutinis taisė Romas; 2013.03.24, 20:45.

    Comment


      #3
      Keli seni topografiniai žemėlapiai iš www.mapywig.org

      1915 metų vokiškas žemėlapis Übersichtskarte von Mitteleuropa.
      Lapas O23 Preny


      1915 metų vokiškas KdRW žemėlapis.
      Lapas O23 Preny


      Apie 1930 m. lietuviškas žemėlapis
      Lapas 1706 Birštonas -Stakliškės


      1985-1988 m. sovietinis žemėlapis iš maps.vlasenko.net
      Lapas N35-049 Alytus
      Paskutinis taisė Romas; 2013.03.24, 21:48. Priežastis: Sukurtas titulinis pranešimas

      Comment


        #4
        Jieznas, Prienų r.

        Dabartiniai žemėlapiai

        Jiezno apylinkų žemėlapis



        Jiezno planas



        Jiezno centras su aikšte ir Pacų rūmais

        Žemėlapiai iš www.maps.lt
        Paskutinis taisė Romas; 2013.03.24, 21:47. Priežastis: Sukurtas titulinis pranešimas

        Comment


          #5
          Jieznas, Prienų r.
          Miestelis prie Jiezno ežero. Miestelio pakrašty - Pacų dvaras (sovietmečiu pristatytas 3- as aukštas). Garsi barokinė bažnyčia su turtingu interjeru ir įdomiais langais.

          Prie Jiezno 1919 m.buvo sustabdyti bolševikai.

          1950-1962 m. buvo rajono centras. Nors vieta gana judri (prie pat Kauno - Rumšiškių - Alytaus plento, 3 km nuo Vilniaus - Prienų plento, bet gyventojų mažėja: 1976 m. buvo 2500 gyventojų, dabar tik 1400

          2005 02
          Miestelio aikštė. Tipinis stalinistinis administracinis pastatas (dabar - internatas)


          Pagrindinė miestelio gatvė ir aikštė

          Comment


            #6
            Jiezno (Prienų r.) Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia. Bažnyčia barokinė, stačiakampio plano, (41x18 m), vienanavė, su kripta. Požemiuose palaidoti Pacų ir kitų didikų palaikai.

            Paskutinis taisė Romas; 2012.04.05, 21:36. Priežastis: Kopija iš temos "Lietuvos bažnyčios"
            Sekite savo banknotus

            Comment


              #7
              Jiezno hidroelektrinė. Žurnalas "Mokslas ir technika" 1960m.

              Comment


                #8
                Foto 2013.02

                Vaizdas nuo Vytauto gatvės į bažnyčią


                Nepriklausomybės aikštė su stalinistiniu buv. administraciniu pastatu


                Šiaurinė aikštės dalis


                Barokinė Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia



                Krautuvė šiaurinėje aikštės dalyje, šalia bažnyčios


                Namai šiaurinėje aikštės dalyje ne per seniausia nudažyti



                Pagrindinė Vytauto gatvė, einanti nuo bažnyčios iki Kauno - Alytaus plento


                Paskutinis taisė Romas; 2013.03.24, 22:27.

                Comment


                  #9
                  Nepriklausomybės aikštė

                  Apsukame ratą aplink aikštę.
                  Vakarinė aikštės kraštinė







                  V. Kudirkos gatvė


                  Aikštės vaizdas iš pietvakarinio kampo


                  Kampinis namas tarp V. Kudirkos ir J. Basanavičiaus gatvių


                  Žvilgsnis atgal į šiaurę


                  Žvilgsnis į vakarus, J. Basanavičiaus gatvę

                  Comment


                    #10
                    Nepriklausomybės aikštė

                    Pietinė aikštės kraštinė



                    Šaulių namai


                    neišbaigtas (o gal nusibaigęs) balkonas




                    Basanavičiaus g. perspektyva


                    Tolumoje matosi Pacų rūmų korpusas


                    Apleistas žydiškas namelis pietrytiniame kampe

                    Comment


                      #11
                      Rytinė aikštės kraštinė. Vaizdas į šiaurę


                      Šiaurinis aikštės pakraštys


                      Stalinistinis buv. rajono valdžios pastatas










                      Vaizdas į vakarinę aikštės dalį


                      Kampinis namas tarp J.Basanavičiaus ir V.Kudirkos gatvių
                      Paskutinis taisė Romas; 2013.03.25, 21:46.

                      Comment


                        #12
                        Sovietiniai architektai parinko "tikrai" gerą vietą statyti stalinistinį gyvenamąjį namą greta administracinio "monstro" - parinktas toks kampas, kad uždengia beveik visą bažnyčią, žvelgiant iš šio aikštės krašto.

                        Comment


                          #13
                          Tą stalinizmą manau galimą būtų rekonstruoti taip, jog jis būtų panašus į baroką
                          DINGĘS MIESTAS - MERKINĖ <<

                          Comment


                            #14
                            J. Basanavičiaus g.

                            Jiezno seniūnijos pastatas




                            Šalia - Pacų rūmų korpusas



                            Trakų gatvė


                            Trakų gatvėje - Pacų rūmų ūkinis pastatas





                            Trakų ir Basanavičiaus g. kampas (tie gatvių pavadinimai - kaip Vilniaus Naujamiestyje...)



                            J.Basanavičiaus gatvė žiūrint link aikštės


                            Comment


                              #15
                              Sodo g.

                              Į Jiezno ežero pakrantę reikės kada nors užsukti geresniu oru.


                              Taip jau susiklostė, kad kai kuriuose Lietuvos miesteliuose gražiausias pastatas - globos namai (anksčiau jie buvo aname Pacų rūmų pastate)


                              Vaikų glogbos namai rekonstruoti už ES pinigus


                              Šalia - Pacų dvaro kumetyno griuvėsiai


                              Vaizdas nuo globos namų į parką ir ežerą


                              Jiezno ežeras

                              Comment


                                #16
                                Foto 2013.02
                                Didesnės Jiezno nuotraukos

                                Vytauto g. plento link


                                Vytauto g. ir Nepriklausomybės aikštė


                                Barokinė Jiezno bažnyčia su pakrypusiu kryžiumi


                                Nepriklausomybės aikštė


                                Vaizdas nuo Pacų rūmų į bažnyčią


                                Ačiū už dėmesį

                                Comment


                                  #17
                                  Gražus reportažas Romai. Be barokinės bažnyčios nelabai ir išsiskirtų iš kitų Lietuvos panašių miestelių, nes dvaro rūmų beveik nebeliko.
                                  XVIII a. karčema senojoje nuotraukoje visiškai nepanašus į dabartinį pastatą (Basanavičiaus g. 20) , gal tai visai kitas pastatas, toji buvo sugriauta per karą. Štai kas rašoma Lietuvos architektūros istorijos II tome: Jiezno karčema (statyta XVIII a. antroje pusėje, XIX a. pabaigoje iš pagrindų rekonstruota) stovėjo priešais aikštę , pagrindiniu fasadu atkreipta į rūmus ir bažnyčią. Kaip ir šiedu pastatai, dviaukštė karčema miestelyje išsiskyrė stambiu tūriu. Abiejuose jos aukštuose buvo skersiniai koridoriai, patalpos išdėstytos asimetriškai. Karčemos išorė lakoniška.

                                  Comment


                                    #18
                                    Sunku pasakyti ar išvis kas likę iš tos karčiamos, gal ten naujas pastatas
                                    DINGĘS MIESTAS - MERKINĖ <<

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                      Be barokinės bažnyčios nelabai ir išsiskirtų iš kitų Lietuvos panašių miestelių, nes dvaro rūmų beveik nebeliko.
                                      Labai gaila, kad Jieznas, kaip ir dauguma buvusių rajonų centrų, atrodo gana depresyviai. Tą rodo ir gyventojų statistika, ir apšiurę namų fasadai, ir pakrypęs bažnyčios kryžius.

                                      Jiezno privalumas yra labai gera geografinė padėtis.
                                      Anksčiau tik kelis kartus pravažiuodavau pagrindine gatve iki aikštės ir bažnyčios. Bet šiemet pasivažinėjus po miestelį, matosi, kad Jieznas neblogai suplanuotas. Labai didelis pliusas yra ežero pakrantė ir parkas paežerėje.
                                      Šiek tiek įdėjus pinigų - jei kada pavyktų atkurti Jiezno savivaldybę ar atsirastų kokios 2-3 stambesnės įmonės - miestelis per porą metų atgimtų neatpažįstamai.
                                      Paskutinis taisė Romas; 2014.01.30, 21:26.

                                      Comment


                                        #20
                                        Parašė Depeche Rodyti pranešimą
                                        Sunku pasakyti ar išvis kas likę iš tos karčiamos, gal ten naujas pastatas
                                        Jieznas



                                        Nuotraukos pirmame plane dešinėje pusėje XVIII a. mūrinė U raidės formos karčema, tolumoje matosi Pacų rūmų šoninis flygelis, kuriam po 2 -ojo pasaulinio karo užstatytas 3 aukštas. Aiškiai matosi bažnyčia ir miestelio turgaus aikštė.
                                        Iš A.Miškinio knygos Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai



                                        1970 m. nuotraukoje karčema tai pat dar senoviškai atrodo, dabartinis pastatas visiškai nebeprimena buvusiojo.

                                        https://maps.google.lt/maps?q=Jiezna...82.42,,0,-0.14

                                        Comment

                                        Working...
                                        X