Leipalingis yra nemažas Pietų Lietuvos miestelis Lenkijos pasienio prieigose. br. Kviklys mini, kad seniovėje jis vadinosi ir Leipūnais. Sakoma, kad Leipalingio pavadinimas su "ei" išsaugojo jotvingišką formą. Dar reikėtų pridurti, kad šio miestelio vardas dažniausiai tariamas klaidingai Leipalingis. Reikėtų tarti Léipalingis (visada kirčiuojamas pirmas skiemuo).
Dar caro laikais nutiesti trys strateginai plentai. Dabar čia susikerta penki plentai - į Lazdijus, Seirijus - Kauną, Merkinę - Vilnių, Druskininkus, ir į Kapčiamiestį, lenkų sienos link. Anksčiau Alytaus - Seirijų - Druskininkų plentas ėjo per miestelio centrą, o apie 1980 m. rytiniame pakraštyje nutiestas dabartinio 180 kelio aplinkkelis.
Senovėje Leipalingis priklausė Sapiegoms, Masalskiams, Plateriams. Po I pasaulinio karo dvaro savininkai liko Lenkijoje ir dvaras buvo išparceliuotas
Caro laikais miestelis buvo nemažas, bet žydai sudarė tik apie ketvirtadalį gyventojų. 1897 m. miestelyje gyveno 703 gyventojai (345 vyrai ir 358 moterys) 516 katalikai ir 182 žydai: Vikipedija kažkodėl mini 1314 gyventojų
Po I pasaulinio karo gyventojų nelabai sumažėjo, o po II pasaulinio karo Leipalingis smarkiai augo, pavijęs ir Veisiejus.
1923 m. - 873 gyv.
1959 m. - 1046 gyv., (rajono centre Veisiejuose 1515)
1989 m. - 1829 gyv. (Veisiejuose - 2079)
2001 m. - 1736 gyv. (Veisiejuose - 1762)
2011 m. - 1552 gyv. (Veisiejuose - 1485)
Po abiejų pasaulinių karų mūšių 1915 ir 1944 metais iš miestelio senų pastatų nedaug liko. Sovietmečiu miestelis smarkiai išaugo - čia buvo Lazdijų rajono MSV (melioracijos statybos valdyba), veikė Kauno "Baltijos" siuvimo fabriko cechas. Šiauriniame pakraštyje yra Melioratorių gatvė su daugiabučiais namai.
Miesto aikštė nelabai išvaizdi ir tuščia. Tačiau gatvių tinklas išliko neiškraipytas - galima atpažinti senų gatvių trasas. Išliko klasicistinė bažnyčia ir dvaras, kuris yra restauruojamas.
Miestelį 1957-2003 m. garsino mokytojas Algirdas Volungevičius, mokykloje įkūręs kraštotyros muziejų.
Leipalingis visada buvo valsčiaus ar apylinkės centras. Caro laikais miestelis priklausė Suvalkų gubernijos Seinų apskričiai (Сейнскiй уезд, гмина Лейпуны; Sejneński powiat, gmina Lejpuny). Lietuvos laikais, nors Seinai atitiko Lenkijai, nauja apskritis išlaikė Seinų apskrities vardą. Vokiečių okupantams reikalaujant apskritis pervardinta 1942 m. į Lazdijų apskritį.
Rajonų eros pradžioje (1950-1959 m.) Laipalingis priklausė Veisiejų rajonui, o jį panaikinus - Lazdijų rajonui.
1999 m. Leipalingis atitieko naujai Druskininkų savivaldybei. Riba su Lazdijų rajonu eina miestelio pakraščiu, Seiros upeliu. Bent vizualiai tas prijungimas prie to naujo administracinio vieneto didelės naudos nedavė.
Leipalingis nuo 2003.07.10 m. turi herbą, kuriame, žinoma, atvaizduota liepa
Titulinis pranešimas sukurtas 2013.12.16
Dar caro laikais nutiesti trys strateginai plentai. Dabar čia susikerta penki plentai - į Lazdijus, Seirijus - Kauną, Merkinę - Vilnių, Druskininkus, ir į Kapčiamiestį, lenkų sienos link. Anksčiau Alytaus - Seirijų - Druskininkų plentas ėjo per miestelio centrą, o apie 1980 m. rytiniame pakraštyje nutiestas dabartinio 180 kelio aplinkkelis.
Senovėje Leipalingis priklausė Sapiegoms, Masalskiams, Plateriams. Po I pasaulinio karo dvaro savininkai liko Lenkijoje ir dvaras buvo išparceliuotas
Caro laikais miestelis buvo nemažas, bet žydai sudarė tik apie ketvirtadalį gyventojų. 1897 m. miestelyje gyveno 703 gyventojai (345 vyrai ir 358 moterys) 516 katalikai ir 182 žydai: Vikipedija kažkodėl mini 1314 gyventojų
Po I pasaulinio karo gyventojų nelabai sumažėjo, o po II pasaulinio karo Leipalingis smarkiai augo, pavijęs ir Veisiejus.
1923 m. - 873 gyv.
1959 m. - 1046 gyv., (rajono centre Veisiejuose 1515)
1989 m. - 1829 gyv. (Veisiejuose - 2079)
2001 m. - 1736 gyv. (Veisiejuose - 1762)
2011 m. - 1552 gyv. (Veisiejuose - 1485)
Po abiejų pasaulinių karų mūšių 1915 ir 1944 metais iš miestelio senų pastatų nedaug liko. Sovietmečiu miestelis smarkiai išaugo - čia buvo Lazdijų rajono MSV (melioracijos statybos valdyba), veikė Kauno "Baltijos" siuvimo fabriko cechas. Šiauriniame pakraštyje yra Melioratorių gatvė su daugiabučiais namai.
Miesto aikštė nelabai išvaizdi ir tuščia. Tačiau gatvių tinklas išliko neiškraipytas - galima atpažinti senų gatvių trasas. Išliko klasicistinė bažnyčia ir dvaras, kuris yra restauruojamas.
Miestelį 1957-2003 m. garsino mokytojas Algirdas Volungevičius, mokykloje įkūręs kraštotyros muziejų.
Leipalingis visada buvo valsčiaus ar apylinkės centras. Caro laikais miestelis priklausė Suvalkų gubernijos Seinų apskričiai (Сейнскiй уезд, гмина Лейпуны; Sejneński powiat, gmina Lejpuny). Lietuvos laikais, nors Seinai atitiko Lenkijai, nauja apskritis išlaikė Seinų apskrities vardą. Vokiečių okupantams reikalaujant apskritis pervardinta 1942 m. į Lazdijų apskritį.
Rajonų eros pradžioje (1950-1959 m.) Laipalingis priklausė Veisiejų rajonui, o jį panaikinus - Lazdijų rajonui.
1999 m. Leipalingis atitieko naujai Druskininkų savivaldybei. Riba su Lazdijų rajonu eina miestelio pakraščiu, Seiros upeliu. Bent vizualiai tas prijungimas prie to naujo administracinio vieneto didelės naudos nedavė.
Leipalingis nuo 2003.07.10 m. turi herbą, kuriame, žinoma, atvaizduota liepa
Titulinis pranešimas sukurtas 2013.12.16
Comment