Baigiamieji statybos darbai, paskutiniai projekto įgyvendinimo štrichai – ir naujasis apžvalgos bokštas ant Kuršių marių kranto Drevernoje bus paruoštas pirmiesiems lankytojams. Vienintelis tokio tipo įrenginys pamaryje jau netrukus vilios rajono gyventojus ir svečius apžvelgti panoramą iš paukščio skrydžio.
Planuojama, kad šių metų vasario mėnesį pradėti bokšto statybos darbai bus baigti pirmosiomis gegužės savaitėmis. Šiuo metu jau įrengti gręžtiniai pamatai, laiptų pakopos, užkelta apžvalgos aikštelė. Paskutinis statybos etapas – apžvalgos aištelės įrengimas ir baigiamieji darbai. Vienintelis 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas regione lankytojams bus atviras visus metus.
Apžvalgos bokšto statybos darbus atlieka Klaipėdos rajono įmonės UAB „Hidrostatyba“ specialistai. Projekto vykdymui iš Europos žuvininkystės fondo, Lietuvos valstybės biudžeto ir Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų suteikta parama – 18 796 €. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto papildomai projektui skirta – 47 852 €. Projekto „Drevernos rekreacinis patrauklumo didinimas“ paraiška pateikta pagal Žuvininkystės regiono plėtros strategijos „Klaipėdos rajono tvarios žuvininkystės plėtros strategijos“ 1 prioritetą „Žuvininkystės sektoriaus ilgalaikės plėtros užtikrinimas“.
Kelionę į naująjį objektą kviečia planuoti Gargždų krašto muziejininkai.
Drevernos mažųjų laivų uosto likimas vis dar skendi nežinioje. Dėl mažųjų laivų uosto operatoriaus funkcijų koncesijos suteikimo kreipėsi tik viena įmonė.
Mėnesio pradžioje Klaipėdos rajono savivaldybė skelbė jau šeštąjį konkursą, tikėdamasi išsirinkti tinkamą uostelio operatorių. Vakar pasiūlymų teikimo laikas baigėsi.
Nekonkurencinga atranka nusivylęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas sakė, kad rinktis praktiškai nėra iš ko.
„Esame gavę vieną paraišką ir komisija spręs, ar ji tenkina numatytas sąlygas ir reikalavimus. Tiesa, pasiūlymas atrodo gana realus – pretenduoja žinomas visoje Klaipėdos apskrityje žmogus“, – sakė A.Kampas.
Neišsirinkus tinkamo investuotojo, Lietuvos verslo paramos agentūra grasina bauda, todėl savivaldybė ilgiau delsti negali.
Sėkmės atveju su konkurso laimėtoju bus sudaryta koncesijos sutartis dvidešimčiai metų. Operatorius privalės prisiimti atsakomybę už visą Drevernos uosto eksploatavimo riziką.
Jei tik kandidatas pasirodys tinkamas, jis privalės patenkinti visuomenės turizmo, kultūros, sporto ir laisvalaikio pramogų poreikius. Taip pat turės užtikrinti verslo vystymą, iš kurio koncesininkas galės gauti pajamas.
Taip pat investuotojas turės užtikrinti, kad Drevernos prieplaukoje per kalendorinius metus apsilankys ne mažiau kaip 5 tūkst. turistų ir bus organizuoti ne mažiau kaip penki renginiai.
Gal ir negražiai nuskambės, bet tai nėra blogai. Numatytas biudžetas, su jų norais, yra nykstamai mažas. Drėverna nusipelno rimto, architektūrine prasme, bokšto. Potencialas ten milžiniškas ir vieta reikalauja LABAI RIMTOS ir atsakingos, asmeniškos, individualios architektūros. Nė vieno toks rimtesnis kūrinys nėra įmanoma pastatyti už jų numatytą biudžetą. Bet kas, įvertinta mažiau nei individualus projektas, t.y. pastatytas elementarus, jau dešimtyje kitų Lietuvos vietų pastatytas bokštas, tikrai nepakels vietos vertės. IMHO.
Jame būtų dvi apžvalgos aikštelės skirtinguose aukščiuose. Iš bokšto atsivertų Drevernos krašto apylinkėmis, Drevernos upė, Kuršių marių vaizdas bei Kuršių nerijos kraštovaizdis ties Juodkrante.
"Banga" 2014-06-13 Griūva apžvalgos bokšto Drevernoje idėja
Kuršių marių skalaujama, žvejybos tradicijomis garsėjanti Dreverna turi didžiulį turistinį potencialą. Nesibodima čia investuoti: rekonstruota J. Gižo etnografinė sodyba, įrengta moderni prieplauka, o dabar užsimota pastatyti apžvalgos bokštą. Tam reikia per 200 tūkst. Lt. Ši suma pasirodė per didelė daugumai Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių, tad idėja buksuoja.
(...)
"Yra įvykusios 4 viešųjų pirkimo procedūros. Sutartis su tiekėju iki šiol nesudaryta dėl pasiūlytos per didelės kainos ir mažo susidomėjimo konkursu. Gauti komerciniai pasiūlymai viršija mūsų numatytą sumą."
Svencalės (Svencelės) kanalo atšaka, kuri buvo skirta krovinius iš(at)gabenti per Drevernos šliuzą. Tai pati tiesiausia kanalo atšaka - galima tik stebėtis inžinierių sugebėjimais. Norint ją pamatyti ne iš dilgėlių ir krūmų, reikia lietuviškoje "Australijoje" pakilti aukščiau su aitvarų pagalba.
Paskutinis taisė Romas; 2016.05.13, 20:04.
Priežastis: Kopija iš temos "Vidaus vandens keliai"
Komentuoti: