Rytų Lietuva. Birvėta - Vosiūnai - Didžiasalis

[deimantukas]

Aciu uz reportaza. Idomu pamatyti nuotrauku is tokiu "egzotisku" vietoviu.

Į sveikatą. Mane patį kažkaip maniakiškai traukia tos pasienio tvoros .

[deimantukas]

Šią savaitę- ne :-) . Manau ryt įkelsiu nuotraukas.

[woofer]

Taip. Vėliau.

mazdaug kada?sia savaite galima tiketis?

[deimantukas]

Taip. Vėliau.

[woofer]

o nuotrauku is didziasalio dar bus?nes norisi pamatyti kaip dabar atrodo tas miestelis,nes senokai ten buvau.

[deimantukas]

Vėl grįžtame į pagrindinį kelią ir traukiame toliau į Didžiasalio pusę. Dar pažvelgiu į kairę tvenkinių pusėn.



Dysna baigiasi.



Navikus pravažiuojam kažkaip nepastebėdami nieko ypatingo. Privažiuojam Galalaukius.



Sankryžoje pasukame į žvyrkelį kairėn ir sustojam. Šalia sankryžos stovi pasieniečių stulpas. Atsiveria gražūs vaizdai nuo aukštumos.





Žvilgsnis į pietryčius link Pivorų.



Net sunku patikėti, kad šie tvenkiniai- dirbtiniai.



Truputį pavažiavę link Didžiasalio, sustojam paskutinį kartą pažiūrėti į vandenį.




Didžiasalis- už kelių kilometrų.

[deimantukas]

Dysna.



Kaimas 1954–1983 m. buvo Dysnos apylinkės centras. 1883 m. čia gimė Lietuvos valstybės veikėjas Augustinas Voldemaras.
Vargais negalais, pasiklausę vietinių, kurie kalba lietuviškai, radome neseniai atidengtą paminklą jam.



Tada tuo pačiu keliuku pavažiuojam pasižiūrėti šiaurės pusėn. Privažiuojam pasienio būdelę.



Kelias Vosiūnai-Didžiasalis yra aukštumoje, todėl atsiveria gražus vaizdas ir į Baltarusijos pusę žvelgiant į šiaurę.



Čia pritrauktas tiltas jau Baltarusijos žemėje.



O čia pritrauktas vaizdas su pasienio stulpeliais.

[deimantukas]

Vosiūnai.

Pati ryčiausia Lietuvos gyvenvietė. Privažiuojame medinę Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčią, pastatytą 1921m.



Netrukus privažiuojame kapinaites šalia kurios geltonas stulpelis, skelbiantis apie galimybę tyčia ar netyčia patekti į kitą valstybę.

Kapinaitės.



Kapinaitės lietuviškos, išskyrus pora paminklų su sulenkintom lietuviškom pavardėm.



Pasienio stulpelis ir netoliese esanti turbūt pati ryčiausia dabartinės Lietuvos siena, kuri Stalino grąžinta pagal 1920m.Lietuvos-Rusijos sutartį. Gaila, kad tik šioje vietoje.









Grįžinėjame atgal.

[deimantukas]

Grožiuosi vandenynu toliau.





Štai taip atrodo išleisto tvenkinio dugnas, kuriame pasėjama žolė ir kita augmenija ir vanduo prileidžiamas vėl.



Privažiuojame sankryžą ir šalia jos- pažintinę draustinio lentą.





Tada sukame dešinėn. Pradeda lyti. Kelio ženklas rodo, kad iki Vosiūnų liko 2 kilometrai.

[deimantukas]

Štai toliau ir atsiveria grožis. Labai gražūs ir didžiuliai tvenkiniai. Žemėlapyje esu juos įžvelgęs, bet nemaniau, kad tikrovėje čia taip gražu. Ištisi vandenynai. Jie dirbtini. Juose auginamos žuvys. Vietiniams gyventojams dažnai pasiseka ir jiems leidžiama prisirinkti žuvų nemokamai.

[deimantukas]

Aprašysiu įspūdžius apie ką mačiau atkarpoje Kliukai-Lazinkos-Dysna-Vosiūnai-Galalaukiai.





Važiuojant nuo Tverečiaus link Didžiasalio yra sankryža, kur kelias kairėn veda link Vidžių, kurie yra Baltarusijoje. Iki muitinės gal keturi šimtai metrų. Kelias tiesiai- į Didžiasalį, o dešinėn- į Adutiškį. Šiuo žvyrkeliu dešinėn ir pasukome, nes važiavom aplankyti senelio kapų Kliukuose. Dažnai čia būdavau, bet toliau Didžiasalio neteko pabuvoti, todėl patraukėm žvyruotu, bet gana neblogu keliu link Lazinkų ir toliau. Kairėje už miško pasimatė Didžiasalis ir liko už nugaros. Nepastebėjom, kaip pravažiavom buvusio geležinkelio pylimą, kurio net nepastebėjau. Privažiavę sankryžą, kur posūkis kairėn veda link Galalaukio nusprendžiam važiuoti link Lazinkų.







Pakeliui kairėj pasimato sugriuvę pastatai.





Privažiuojame Lazinkas.







Toliau privažiuojame tiltą per Birvetos upelį.



Šioje atkarpoje besidairydamas ir fotografuodamas nepastebiu, kad kelias sukasi kairėn ir prarandu orientaciją, kur šiaurė, o kur rytai .

[deimantukas]

Vakar aplankiau labiausiai į rytus nutolusią Lietuvos vietovę. Bendras kelionės maršrutas atrodo taip:



O čia smulkesnis vaizdukas.