[LT] Lietuvos piliakalniai

[Wycka]

Šnai visus tuos ne vietoje augančius medžius.

Ne, tegul auga ir stabdo eroziją. O štai žolę vertėtų nors dukart per vasarą dalgiu šnai

[Eimantas]

Šnai visus tuos ne vietoje augančius medžius.

[Civis]

Moškėnų (Laukupėnų) piliakalnis, Rokiškio r.

Šį kartą apie vieną iš žymiausių Lietuvos piliakalnių – Moškėnų (Laukupėnų) piliakalnį Rokiškio rajone. Jis yra netoli Rokiškio-Pandėlio kelio (123), Moškėnų kaime, ant ribos su Laukupėnais. Vietos žmonių nuo seno vadintas Moškėnų kalnu arba Astikų kalnų. Yra nuomonė, jog šis piliakalnis buvo vienas iš sėlių žemės centrų. Žmonės čia gyveno I tūkst. pr. Kr. pabaigoje-I tūkst. po Kr. Piliakalnį supo 2 pylimų ir griovių žiedai, jo papėdė iš visų pusių taip pat buvo apgyvendinta. Šlaitai pakankami statūs – 20-30 m aukščio. Pirmųjų tyrinėjimų sulaikė dar prieš šimtmetį – 1909-1911 m. piliakalnyje kasinėjimus atliko lenkas Ludwikas Krzywickis. Dabar piliakalnis labai smarkiai apaugęs medžiais, likusi dirvonuoti tik aikštelė viršuje, ir ta pati smarkiai prižėlusi žolės.

Foto 2010.07
Piliakalnis iš pietryčių


Iš rytų pusės


Su Moškėnų piliakalniu buvo susijusi labai savita liaudies tradicija. Apie ją užsimenama Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija“, Vilnius, 2006:

Moškėnų piliakalnis garsėjo Sekminių gegužinėmis. Sekminių šventė sukviesdavo apylinkių jaunimą, šeimas su vaikais. Pabuvimas per Sekmines ant Moškėnų kalno paaugusią mergaitę tarsi „įrašydavo“ į merginas. Moškėnų kalno aplankymą Panemunėlio ir gretimų parapijų žmonės siejo su bręstančios mergaitės požymiu – krūtų atsiradimu. Apie Žiobiškį sakydavo: „Merga jau su kakóm, ant Moškėnų kalno jau buvo“. O apie Skapiškį kalbėdavo, kad ant Moškėnų kalno mergaitės norimo dydžio krūtis galinčios pačios pasirinkti.

Prie piliakalnio yra įrengtas stendas su pagrindine informacija




Apniokotas stulpelis, anksčiau žymėjęs piliakalnio pavadinimą


Vaizdas nuo piliakalnio šlaito į jo prieigas ir vieną iš kelių Moškėnų kaimo sodybų. Per šią sodybą veda keliukas nuo plento iki piliakalnio.


Kopiant į viršų


Atsigręžus atgal


Jei ne medžiai, matytųsi plačios aylinkės panoramos. Dabar nebent tik pro properšą tarp šakų...


Aikštėlė piliakalnio viršuje




Smulkesni duomenys apie piliakalnį: http://www.piliakalniai.lt/piliakaln...akalnis_id=464

Čia atrinkau porą archyvinių vaizdų iš interneto:
1910 m. Tai pirmojo tyrinėtojo L. Krzywyckio daryta nuotrauka
1949 m. Matosi stovėjęs trianguliacijos bokštas

[Kiaune]

Kupiškio piliakalnis. Panoraminė nuotrauka:

[Kiaune]

Šiandien darytos nuotraukos:

Kupiškio piliakalnis



Kupiškio marios nuo piliakalnio:

[Beniux]

Beje, šį ir kitus apylinkių piliakalnius galima aplankyti apsistojus šalia (800 - 1000 m. į rytus nuo piliakalnio) esančiame kempinge "Laisvas vėjas". Na, ir senovinės technikos ten galima surasti ne mažiau, kaip rimtame muziejuje. Plačiau - http://www.freewind.lt/.

Kelelis nuo plento Vilnius - Marijampolė.




Stovyklavietė












Vaizdas į piliakalnį

[Beniux]

Lepelionių piliakalnis – piliakalnis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Lepelionių kaime (Stakliškių seniūnija). Seniau dar vadintas Balnakalniu, vėliau imtas vadinti Napoleono kepure. Lepelionių piliakalnis yra nupjautos keturkampės piramidės formos. Iš pietų, šiaurės ir vakarų juosia žemuma, rytuose – aukštuma. Šlaitai statūs: vakarinis – 15, rytinis – 7,5 m aukščio. Piliakalnio rytinėje papėdėje yra 26 m pločio ir 2 m gylio griovys. Piliakalnio aikštelė ovali, 13 x 10 m dydžio, apjuosta pylimu – rytiniame krašte 2 m aukščio ir 12 m pločio, kitur – 0,2 m aukščio ir 2 m pločio. Piliakalnio rytinėje ir šiaurinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė, tirta 1955 m. ir 1971 m. Rasta lipdytos keramikos lygiu ir grublėtu paviršiumi. Piliakalnis datuojamas 1 tūkstantmečiu-2 tūkstantmečio pradžia. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.



Vaizdelis iš super-duper kempingo, esančio už 800 m į rytus nuo piliakalnio.





Vaizdelis nuo piliakalnio pietvakarių kryptimi




Piliakalnis iš kelių pusių















Panoraminiai vaizdai - http://turizmas.info/aplankyk/valkin...lnis/24/47VrTy

[Beniux]

Olakalnis

Jis yra buvusio Bendrių dvaro lauke, dešiniajame Žembrės upelio krante, prie pat Miroslavo – Burbiškio vieškelio. Kalnas nemažai apardytas imant keliams žvyrą. Ši kalva nuo seno žmonių laikoma piliakalniu ir vadinama Olakalniu arba Uolakalniu (kartais ir Sauliakalniu).
Tas pats kalnas kartais vadinamas ir Miroslavo piliakalniu. Tačiau mokslininkai archeologai šio kalno nelaiko piliakalniu, nes jis neturi svarbiausių piliakalnio požymių. galima rasti šalia Miroslavo, Bendrių kaime. Iš toli matyti ant šio kalno stovinti balta koplyčia, patekusi į Miroslavo herbą. Pasakojama, kad pagonybės laikais čia buvo aukojamos įvairiausios aukos dievams.
Išliko ir įdomi legenda: „Bendrių dvare gyveno žiaurus dvarponis Sloboda ir turėjo sūnų, vardu Miroslav; jo vardu ir miestelį pavadino. Supykęs ant baudžiauninko, dvarponis tempdavo nelaimingąjį ant Olakalnio ir ten liepdavo nukirsti galvą, tvirtindamas kad ataugsianti nauja...“ Ant šio kalno dar tarpukario nepriklausomybės laikais stovėjo koplytėlė. Ant keturių mūrų stulpų, užsibaigiančių mūro skliautais, buvo uždengtas stogas, o viduje stovėjo į žemę įkastas medinis kryžius. Nežinia, kas ją statė, nežinia, kas ir nugriovė, bet 1943 metų vasarą iš koplytėlės buvo likę tik griuvėsiai. Dabar ji vėl atstatyta.





Daugiau koplyčios nuotraukų -
http://www.google.lt/imgres?imgurl=h...a_IZTEONHNgdcE

[Depeche]

Gal kam nors pravers: Naujosios Rytų Prūsijos provincijos Karo žemėlapyje (1795-1800), apimančiame ir Užnemunę, esančių kalvų ir piliakalnių pavadinimai. Nors užvardinti anaiptol ne visi piliakalniai ir kalvos, tačiau, kadangi visi vietovardžiai surašyti labai skrupulingai, galima paanalizuoti prieš 220 metų buvusius pavadinimus.
NUORODA.

aš jau tikėjausi gauti patį žemėlapį.

[rimsenas]

Gal kam nors pravers: Naujosios Rytų Prūsijos provincijos Karo žemėlapyje (1795-1800), apimančiame ir Užnemunę, esančių kalvų ir piliakalnių pavadinimai. Nors užvardinti anaiptol ne visi piliakalniai ir kalvos, tačiau, kadangi visi vietovardžiai surašyti labai skrupulingai, galima paanalizuoti prieš 220 metų buvusius pavadinimus.
NUORODA.

[Beniux]

Varnupių piliakalnis, Marijampolės saviv.

Privažiuoti prie paties piliakalnio negalima. Organizatoriai siūlo pasilikti automobilį pakelėje ir prieiti per pievas (tai būtų apie 800 metrų). Prieš pusantrų metų pagal ES finansuotą projektą buvo sumontuoti mediniai laiptai, todėl užlipti ant piliakalnio viršaus pasigrožėti vaizdingomis apylinkėmis dabar yra patogu. Buvo mąstyta netoliese įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir taką iki gamtos paminklo. Iki šiol dar nėra galutinai nusistovėjusi nuomonė, kaip tai geriausia būtų padaryti.

Nežinantiems, kaip rasti Varnupių piliakalnį, patarsime važiuoti nuo Marijampolės Daukšių kryptimi, pravažiuoti Padovinį, įvažiuoti į Varnupių kaimą ir jo gale žvalgytis į kairę, kol pievoje pamatysite dunksantį didelį kupstą. Piliakalnis dunkso Amalvo numelioruotos pelkės pietinėje pakraščio kalvoje, žemesnėje vietovės dalyje, bet apžvelgti galima nemažai, nes apylinkės nemiškingos ir pamažu aukštėjančios. Nuo piliakalnio viršūnės matyti pelkėtų Amalvo miškų pradžia.

Kiekvieną vasarą čia vyksta "Kirviakalnio" festivalis.

Piliakalnio šlaitai statūs – 10-12 m aukščio. Pietinis šlaitas kiek žemesnis. Viršuje yra 38 m ilgio šiaurės-vakarų – pietryčių kryptimi ir 32 m pločio aikštelė, kuri iš visų pusių apjuosta pylimu. Pylimas aukščiausias pietiniame pakraštyje, siekia 2,5 –3 m aukštį. Per I pasaulinį karą piliakalnyje iškasti bunkeriai, o per II – apkasai. Aikštelės viduryje lobių ieškotojų iškasta duobė.

0,2 km į pietvakarius yra akmuo su iškalta pasaga, vadinamas Patkaviniu.

[Beniux]

Padovinio piliakalnis, Marijampolės saviv.

Piliakalnį su gyvenviete iš šiaurės ir rytų riboja kanalizuotas bevardis upelis, iš pietvakarių – gretima aukštuma. Įrengtas pietiniame pailgos kalvos, kurią iš visų pusių supa dirbami laukai, o vietomis – šlapios pievos, gale. Piliakalnio aikštelė 45 m ilgio ir 20 m pločio. Rytiniame aikštelės gale 1 m aukščio pylimas. 3 m žemiau šio pylimo yra 20 x 25 m dydžio terasa. Piliakalnio šlaitai 9 – 11 m aukščio.
Piliakalnio šiaurės vakarų ir rytų papėdėje yra gyvenvietė, kurioje aptikta lipdytos keramikos.
Rytiniame ir pietiniame aikštelės pakraštyje buvo iškasti II pasaulinio karo apkasai, šlaitų papėdėje – duobės.

[Beniux]

Pašlavančio piliakalnis, Prienų rajone.

Per Igliauką riedame link Klebiškio. Po 10 kilometrų kelio, dešinėje vieškelio pusėje dunksantis „moteriškų" formų Pašlavančio piliakalnis su papėdėje rymančiu gamtos stichijų aptalžytu dievuliu pasitinka jau „civilizuotai" – laipteliais. Strykt pastrykt – į viršų ir apačią – lygiai 14 kojų!

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 13x8 m dydžio, kiek žemesniu V kraštu. Iš visų pusių ją juosia pylimas, kuris pietryčių krašte yra 2 m, kitur – 0,5 m aukščio, 8-12 m pločio. Šlaitai statūs, 10-12 m aukščio. Piliakalnis apardytas duobių, kurios liko jį XIX a. viduryje kasinėjant Plutiškių parapijos klebonui Kazakevičiui (buvo rasti 2 peiliai, blauzdikaulis). Dabar jis dirvonuoja.

[Beniux]

Rudaminos piliakalnis, Lazdijų rajone

Piliakalnis virto galinga tvirtove, saugojusia nuo kryžiuočių. Apie jų antpuolius liudija ir pylime rasti strėlių antgaliai. Čia stovėjusi pilis ne kartą priešų buvo sudeginta. Paskutinį kartą šis piliakalnis jotvingių apgyvendintas X – XIII amžiuje. Daugelis senųjų istorikų, tokių kaip T. Narbutas, vėliau J. Basanavičius, J.Totoraitis ir kiti, teigė, kad ant šio piliakalnio . Rudaminos pilį pastatė kunigaikštis Ringaudas ir čia Mindaugas buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi. Šią pilį . sunaikino kryžiuočiai, pirmą kartą šturmui panaudoję naują ginklą – paraku šaudančias bombardas. Be to, J. Basanavičius Rudaminos piliakalnį siejo ir su kita pilimi – Vygando Marburgiečio kronikoje minimu Naujapiliu. Vos per porą kilometrų nuo Rudaminos piliakalnio stūkso dar du piliakalniai. Į šiaurės vakarus nuo jo esantis Elveriškės piliakalnis dar vadinamas Eglynkalniu. Į šiaurę nuo Rudaminos piliakalnio nutolęs Gumbelių - Maišymų piliakalnis. Tiek Elveriškės, tiek Gumbelių - Maišymų piliakalnis savo dydžiu bei gynybiniais įtvirtinimais gerokai nusileidžia Rudaminos piliakalniui, tačiau, spėjama, kad jie sudarė vientisą gynybinę sistemą. I tūkstantmečio pabaigoje įrengti Elveriškės bei Maišymų-Gumbelių piliakalniai tarnavo kaip Rudaminos piliakalnio priešpiliai.

[Eimantas]

Žvaginių piliakalnis, Klaipėdos r.

Piliakalnis stovi už 2 km. nuo Žadeikių kaimo. Žvaginių piliakalnis, kartais vadinamas Žvaginkalniu. Manoma, kad čia yra buvusi alkvietė. Jam panaudota dominuojanti aukštuma, atskirta nuo gretimų aukštumų nedideliu pylimu. Dabar šis piliakalnis žmonių žinomas kaip Ablingos memorialinis skulptūrų ansamblis. Taip pat Žvaginių piliakalnis yra aukščiausia Klaipėdos rajono vieta, iškilusi 148 m. virš jūros lygio.

http://gargzdai.skaito.lt/zvaginiu-piliakalnis/

Vakar:














Tuos medžius pjauti lauk reikia


http://lt.wikipedia.org/wiki/Žvaginių_piliakalnis

[Civis]

Vilkeliškių piliakalnis, Vilniaus r.

Piliakalnis yra Vilniaus rajone, tačiau prie pat miesto ribos: pro jo papėdę vedanti Salotės gatvė yra jau Vilniaus miesto teritorijoje. Vilkeliškių piliakalnis yra tarp Gilužio ir Balčio ežerų, į vakarus nuo vandens telkinius jungiančio kanalo. Tai nedidelė, apskrita, 10 m aukščio kalva, puikiai matoma nuo šalimais esančios Salotės gatvės. Piliakalnis turi savo tradicinį vilnietišką pavadinimą: Krugla Gura (liet. Apskritas kalnas). Daugiau informacijos čia: http://www.piliakalniai.lt/piliakaln...akalnis_id=772.

2010 kovas
Nuo Salotės g.




Iš Vilniaus rajono pusės


Dar kartą piliakalnis iš pietų


Kairėje mėlynuoja Gilužis...


Nuo piliakalnio

[Almis]

[Almis]

Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis

[mergyte537]

Seredžiaus (Palemono) piliakalnis, Jurbarko r.

Čia truputis nuotraukų iš vakarykštės kelionės

Nuo Seredžiaus skardžio atsivere toks vaizdas

[vizas]

Bubių piliakalnis (Šiaulių raj.)