[LT] Lietuvos piliakalniai

[Kiaune]

Aukštupėnų (Kupiškio) piliakalnis:

Piliakalnis yra miesto pakraštyje, tarp Kupiškio ir Lėvens tvenkinio. Pro šiaurinį pakraštį teka Aukštupys (buvo melioruotas dėl statomo tvenkinio)

[Civis]

Avižienių piliakalnis, Vilniaus r.

Avižienių piliakalnis, dar vadinamas Kapčiumi arba Prancūzkapiu, yra Avižienių vakarinėje dalyje; šiaurine papėde veda kelias į Sudervę (171). Tai nedidelė kalvelė: 13 m pločio, 17 m ilgio, šlaitai – 6-9 m aukščio. Viršuje ovali aikštelė, dabar jau visai užžėlusi krūmais ir medžiais. Archeologinių žvalgymų metu rastas 0,2 m storio kultūrinis sluoksnis, datuojamas I tūkstanmečio po Kr. pradžia.
Daugiau duomenų čia.



Piliakalnis nedidelis, apaugęs krūmokšniais ir medžiais, ir nors yra prie pat kelio, atkreipti į jį dėmesį nežinant sunkoka. Nėra jokios nuorodos, užsiropšti ant aikštelės nelengva, reikia brautis pro šakas, o net ir medžiams numetus paskutinius lapus nedaug tepamatysi, nors šiokie tokie vaizdai į tolius galėtų atsiverti. Daug kartų esu važiavęs prošal, bet kad ten piliakalnis niekada nė nepagalvojau, kol nesužinojau, kad toks Avižieniuose yra.

Foto 2010 11

Piliakalnis, šiaurrytinės dalies vaizdai.




Aikštelė. Smagu pasivaikščioti tarp šakų...


Vaizdai pro brūzgynus šabakštynus: į pietus


Šiaurės vakarų link


Į šiaurės rytus


Į šiaurę.

[laimutis]

Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje yra Buivydonių piliakalnis. Čia nuoroda apie jį : http://www.piliakalniai.lt/piliakaln...akalnis_id=127

[enigma]

Daugumą piliakalnių užgožia, kaip ir bažnyčių šventorius, medžiai. Gal jie jie ir sulaiko eroziją, bet grožio nepriduoda.

[Beniux]

Buivydonių piliakalnis – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR320; unikalus objekto MC kodas 5038; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A301P) Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, Buivydonyse, Žiežmarių seniūnija. Pasiekiamas keliu Žiežmariai – Žostautai pravažiavus Kibučius ir pasukus į dešinę vakarų kryptimi pro kapines lauko keliuku iki buvusio Buivydonių dvaro fermų, pavažiavus 900 m – yra 100 m į dešinę vakaruose, kitapus Dūmės upelio.
Piliakalnis įrengtas Dūmės kairiojo kranto kyšulyje. Aikštelė ovali, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 5x8 m dydžio, apjuosta žiediniu 6-11 m pločio pylimu, kuris vakarų pusėje - 3,5 m, kitur - 1 m aukščio. Vakarinėje piliakalnio papėdėje yra 25 m pločio, 1 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 5-9 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.

iš http://lt.wikipedia.org/wiki/Buivydo...B3_piliakalnis

[Romas]

Keletas piliakalnių tarpukario atvirukuose
Rudaminos piliakalnis (Lazdijų r. / Seinų aps.)
Pyplių piliakalnis (Kauno r. / Kauno aps.)
Punios piliakalnis (Alytaus r. / Alytaus aps.)
Lepelionių piliakalnis (Prienų r. / Alytaus aps.)
Buivydonių piliakalnis (??)
Seredžiaus piliakalnis (Jurbarko r. / Kauno aps.)

Kadangi piliakalniai paprastai nėra miestų centrusoe, pridėjau nuorodas į dabartinį ir prieškarinį administracinį suskirstymą.
O kurgi yra tas Buivydonių piliakalnis?

[freimq]

Pakalniškių piliakalnis (Kauno r.)

Pakalniškių piliakalnis (Kauno r.)

Nemuno slėnis nuo Pakalniškių piliakalnio (Kauno r.) 1953 m. Dabar Kauno marių dugnas. Tolumoje matosi Pažaislio vienuolynas

Nuotraukos paimtos: http://www.aruodai.lt

[Beniux]

Keletas piliakalnių tarpukario atvirukuose

Rudaminos piliakalnis



Pyplių piliakalnis


Punios piliakalnis


Lepelionių piliakalnis


Buivydonių piliakalnis


Seredžiaus piliakalnis

[Romas]

Pivašiūnų piliakalnis, Alytaus r.
Foto 2010.09

[Beniux]

Vos už kilometro nuo Rudaminos piliakalnio numatyta statyti elektros jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos. Aukštos įtampos elektros tilto maršrutas numatytas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje - http://www.delfi.lt/news/economy/ene...hp?id=38273349

Manau, kad geriau būtų tiesti liniją per patį piliakalnį - mažiau stulpų reikėtų
Gerai, kad dvidešimt metų visi tiltai tik liežuviais tiesiami ...

[Wycka]

O kaip stabdydavo prieš 700 metų? Dabar metodų manau pakankamai, tegul specialistai pasisako.

Ogi pripildavo naujų žemių ant viršaus. Tada juk paveldosaugininkų nebuvo

Plikuoju kalnu (santykinis aukštis- net 64 m !!!!) buvo vadinamas Trijų kryžių miškas

Taip, tiesa. Atsiprašau, susipainiojau. Trijų Kryžių kalnas vadintas Plikuoju arba Kreivuoju kalnu (nes ant jo stovėjo medinė Kreivoji pilis), o Gedimino kalnas vadintas Pilies kalnu, nes dar iki Gedimino ant kalno stovėjusi medinė pilis

[Eimantas]

O kaip stabdydavo prieš 700 metų? Dabar metodų manau pakankamai, tegul specialistai pasisako.

[laimutis]

/\ Kaip įsivaizduojate ganėtinai stataus kalno erozijos stabdymą išpjovus visus medžius ir nepakenkiant istoriniam paveldui? Jeigu ką, aš apie Gedimino pilies kalną Vilniuje.

Šiais laikais už pinigą viską galima padaryti, jei nėra specialistų pas mus galima surasti užsienyje, medžių šaknys tai pat kenkia kalno šlaitams, vėjas varto, patys pasensta. Turi but kažkokių kitų priemonių, na aš jų gerai nežinau.

[Wycka]

/\ Kaip įsivaizduojate ganėtinai stataus kalno erozijos stabdymą išpjovus visus medžius ir nepakenkiant istoriniam paveldui? Jeigu ką, aš apie Gedimino pilies kalną Vilniuje.

[laimutis]

Tai ir Vilniuje reikia išpjauti visus. Klaipėdoj nuo bastionų pašalino, tai matosi iškart, kad tai bastionai, o ne nutrijų buveinė.

Freskų nereikia užtinkuoti bijantis kokio parazito su storu markeriu rankose.

Kiek sukišo pinigų į valdovų rūmus, bent dalį jų galėjo panaudoti kalno šlaitų tvarkymui ir medžių šalinimui. Turim dabar sostinėje gražų kalną su pilies griuvėsiais apaugusi mišku ir griuvančiais šlaitais. Ir kur žiuri musų paveldosaugininkai...

[Eimantas]

Palyginimui ir Vilniaus Gedimino pilies kalnas medžiais apaugęs, nors Viduramžiais buvo vadintas Plikuoju kalnu Beje, kai šiuolaikiniai žmonės įsigudrina piliakalnius ir kitas aukštumas keturračiais (kvadraciklais) ir kitomis transporto priemonėmis malti, gal ir gerai, kad tie medžiai nors kažkiek stabdo dirbtinę ir natūralią eroziją. Juk prie kiekvieno piliakalnio (jų Lietuvoje yra per 800) visą parą budinčio sargo nepastatysi...

Tai ir Vilniuje reikia išpjauti visus. Klaipėdoj nuo bastionų pašalino, tai matosi iškart, kad tai bastionai, o ne nutrijų buveinė.

Freskų nereikia užtinkuoti bijantis kokio parazito su storu markeriu rankose.

[enigma]

Eimanto teisybė, tik kad tik daugėlis paveldosaugininkų tai nesupranta. Ar tai lėšų stygius, ar tai mąstymo siaurumas?

Įsivaizduokim Kernavės piliakalnius medžiais apžėlusius.

[Wycka]

Tai koks iš jo piliakalnis, jei medžiais apaugęs? Juk visų pirma, tai žmogaus rankų darbo objektas, ir tiesioginio naudojimo metu jokių medžių ir būti negalėjo. Medžiais apsodinti reikia dykynes prie Vilniaus-Kauno greitkelio.

Palyginimui ir Vilniaus Gedimino pilies kalnas medžiais apaugęs, nors Viduramžiais buvo vadintas Plikuoju kalnu Beje, kai šiuolaikiniai žmonės įsigudrina piliakalnius ir kitas aukštumas keturračiais (kvadraciklais) ir kitomis transporto priemonėmis malti, gal ir gerai, kad tie medžiai nors kažkiek stabdo dirbtinę ir natūralią eroziją. Juk prie kiekvieno piliakalnio (jų Lietuvoje yra per 800) visą parą budinčio sargo nepastatysi...

[Eimantas]

Ne, tegul auga ir stabdo eroziją. O štai žolę vertėtų nors dukart per vasarą dalgiu šnai

Tai koks iš jo piliakalnis, jei medžiais apaugęs? Juk visų pirma, tai žmogaus rankų darbo objektas, ir tiesioginio naudojimo metu jokių medžių ir būti negalėjo. Medžiais apsodinti reikia dykynes prie Vilniaus-Kauno greitkelio.

[enigma]

Medžiai tik bjauroja piliakalnius , o štai žolę būtų ne pro šalį šnai.