Kauno pilies atstatymas

[deep house]

mačiau nesenai tą "atstatytą" Kauno pilį; gal negražiai nuskambės, bet man ji (o tai mano asmeninė subjektyvi nuomonė) - juokinga pasirodė. Niekur (tiek gyvai, tiek iliustracijose) nemačiau tokių "skylėtų" sienų; būtų labai įdomu pamatyti analogus, kuriais remiantis buvo "atkurtos" tos sienos.

vienintelis blogumas kuris įvyko šiame projektavimo-statybos metu, tai, kad vykstant visam šiam procesui, kažkas stabiliai ir labai uoliai kaišiojo į ratus pagalius (ar kitaip tariant labai įkyriai piršo projektuotojams ir šio projekto vystytojams) savo "profesionalias" nuomones. Juk buvo etapas, kai vyko tiek uždari, tiek vieši šio projekto svarstymai; buvo atsižvelgiama į daugelio specialistų nuomones rengiant galutinį projekto variantą ir jį galiausiai patvirtinant ir suderinant su visom reikalingom valdiškom institucijomis. Bet...
...bet kažkam viso to neužteko. Greičiausiai kažkieno EGO pasirodė per daug didelis, kad nurimti ir susitaikyti su galutiniu rezultatu. Tad patys entuziastingiausi "specialistai" ir toliau kišosi į jau STATYBŲ procesą. Tas kišimosi rezultatas ir matomas DABAR kaip ant delno - Kauno pilis atrodo nei šiaip nei taip (o tiksliau juokingai, mano akimis žiūrint), nors darbai atrodo gražiai ir tvarkingai padaryti.

Štai tokia nuomonė piliečio iš pašalies nesusijusio su šiuo reikalu.

Na, bet kuriuo atveju, persisotinusį europietį ar azijietį su savo nacionalinėm, istorinėm, autentiškom, originaliom gerai ar neblogai išlikusiom per daugelius amžius architektūrinėm "liekanom", Kauno pilis turėtų mažų mažiausiai nustebinti..

[Skrandis]

Susipažinkite su Kauno pilies piliavietės pritaikymo visuomenės poreikiams techniniu projektu
2010-11-10

Įgyvendinamas projektas LT0077 „Kauno pilies atkūrimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams" (II etapas). Jis finansuojamas Norvegijos finansinio mechanizmo ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis.

Visi pageidaujantys su techniniu projektu lapkričio 15 - 19 dienomis gali susipažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriuje.
Darbo valandos: pirmadienį - ketvirtadienį nuo 8 iki 17 val., penktadienį nuo 8 iki 15.45 val. Pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 val. Rotušės a. 29, 44033 Kaunas, tel. (8 37) 20 88 17, el. paštas: kulturos.paveldas@kaunas.lt, www.kaunas.lt.

Kultūros paveldo skyriaus informacija

[Aidzius]

Klausimas : Kiek girdejau , atstatant Kauno pili , nebuvo galima naudot medziagu nelabai bessikirianciu nuo to kas like " autentisko" . Naujai pristatytos dalys turejo issiskirti. Cia ,tipo, Venecijos ar kokia konvencija tai reglamentuoja . Kodel tai nera taikoma atstatant Medininku pili? kodel ten pilis atstatoma naudojant raudonas plytas, nereikai nei stiklo ar sienas butinai kaiuras palikt ?

[spirit]

Klausimas : Kiek girdejau , atstatant Kauno pili , nebuvo galima naudot medziagu nelabai bessikirianciu nuo to kas like " autentisko" . Naujai pristatytos dalys turejo issiskirti. Cia ,tipo, Venecijos ar kokia konvencija tai reglamentuoja . Kodel tai nera taikoma atstatant Medininku pili? kodel ten pilis atstatoma naudojant raudonas plytas, nereikai nei stiklo ar sienas butinai kaiuras palikt ?

Vieną pilį taip jau sugadino. Antros tokios, ačiū, nereikia.

[Skrandis]

Kodel tai nera taikoma atstatant Medininku pili? kodel ten pilis atstatoma naudojant raudonas plytas, nereikai nei stiklo ar sienas butinai kaiuras palikt ?

gal todėl, kad apie Medininkų pilį yra pakankamai informacijos, istorinės medžiagos ir žinoma, kaip ji atrodė.

[ViR2]

Bisky nebe i tema, bet medininkai buvo tinkuoti orginaliai, tai yra tokie pat kaip ir trakai ar ne? Traku taip iki galo su tinkavimu ir nepabaige, liko toks raudonu plytu monstras nepanasus savo architektura i nieka kita LDK

[Aidzius]

gal todėl, kad apie Medininkų pilį yra pakankamai informacijos, istorinės medžiagos ir žinoma, kaip ji atrodė.

na gal ir zinoma, bet nemanau kad ji buvo estisku plytu statinys. Ji nera atstatoma vsiskai taip ,kokia buvo. Sakai, KAuno pilis neaisku kaip atrode, bet kodel tada atstate butent taip, o ne kitaip ( kalbu apie isvaizda) , manau tikrai zinoma ,kad nebuvo kiaurai murytos sienos, stiklo ir tokiu laiptu. MAnau,jei neaisku kaip atrode, tai nereiketu statyt taip, kaip aisku ,kad neatrode. Kitas klausimas, jei jau naujoji dalis turi issiskirt, tai kodel stoga cerpini dejo?

[Skrandis]

na gal ir zinoma, bet nemanau kad ji buvo estisku plytu statinys. Ji nera atstatoma vsiskai taip ,kokia buvo. Sakai, KAuno pilis neaisku kaip atrode, bet kodel tada atstate butent taip, o ne kitaip ( kalbu apie isvaizda) , manau tikrai zinoma ,kad nebuvo kiaurai murytos sienos, stiklo ir tokiu laiptu. MAnau,jei neaisku kaip atrode, tai nereiketu statyt taip, kaip aisku ,kad neatrode. Kitas klausimas, jei jau naujoji dalis turi issiskirt, tai kodel stoga cerpini dejo?

nesu architektų ir kitų specialistų spaudos atstovas, tad mano atsakymai nėra oficialūs :] tačiau kalbant apie Kauno pilies atstatymą, architektai leido suprast gan aiškiai, kad atstato pilies tūrį, o ne tokią pilį, kokia ji buvo (nes nežinoma, kaip ji atrodė).
šiek tiek pasistengus, visi atsakymai būtų rasti ankstesniuose įrašuose. bet kadangi žmonėms smagu nepasigilinus vėl ir vėl kelt šaršalą, tai rekomenduoju pasiskaityt "KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ
IŠPLĖSTINĖS TARYBOS POSĖDŽIO KAUNO PILIES ATSTATYMO GALIMYBIŲ STUDIJA"
http://pilis.istorija.net/kaunas/kauet_2006-09-07.htm
Ir dar ir šį
http://laskaunas.lt/f/09_05_22_prot_...tas%5B1%5D.doc
arba visą šią temą apie Kauno pilį nuo pat pradžių

[Ramūnas kns]

Šią savaitę vyksta pilies teritorijos sutvarkymo projekto pristatymas visuomenei. „Pristatymas“ susideda iš dviejų planų, pakabintų ant sienos koridoriuje prie tualeto su pageidavimų sąsiuviniu. Kadangi objektas eilinis, projektėlis pabraižytas tai pristatymas tik formalumas. Įkeliu dvi nuotraukas (atleiskit dėl kokybės - matosi tik siluetas bet jei atkuria tik pilies siluetą tai gal tiks).
Kas liečia gynybinio griovio atkūrimą, pagal turimą išsamią kasinėjimų medžiaga, reikia pasakyti, kad apsistota prie skurdžiausio ir kukliausio varianto. Žemės reljefas bus atkurtas kokiais 30% - užteks kaip tokiam… mie…objektui.

[Dellamorte]

Ramūnai, atsiprašau už kolegas, jei tau nebuvo suteikta galimybė susipažinti su techninio projekto "bylute", kurioje yra tekstinė dalis, kiti brėžiniai ir medžiaga. Visa tai prieinama bet kam, tiesiog reikia kreiptis į bet kurį darbuotoją. Kiek galimybės leidžia, su kiekvienu lankytoju bendrauju asmeniškai ir jam suteikiu visą įmanomą informaciją. Gaila, bet prasilenkėm.

Tikrai niekas nesistengia nieko nuslėpti nuo visuomenės, tik dėl žvėriškos laiko stokos ne viską pavyksta atlikti kokybiškai.

Pamėginsiu artimiausiu metu bent pagrindinius brėžinius ir aiškinamąjį raštą publikuoti internete.

Beje, nors formaliai rytoj baigiasi numatytas laikas susipažinimui ir nuomonių pareiškimui, tačiau bet kokiu atveju, su tech. projektu Kultūros paveldo skyriuje galima bus susipažinti bet kada ateityje, kol bus įgyvendinimas šis projektas. Jei kas pageidaujate asmeniškai pamatyti tech. projektą ar sužinoti daugiau - mielai su kiekvienu pabendrausiu ir paaiškinsiu sprendinius kiekvienam interesantui. Juolab, iš šio forumo

Pagarbiai,
Saulius Rimas

Mano kabineto Nr. 3
Tel.: 20 88 17

[Aleksas666]

Sauliau būtų malonu išgirsti tavo paties nuomonę apie šį projektą. Nes visgi kiek pamenu esi istorikas, ir tiesiog įdomu kaip tau atrodo toks pilies rekonstravimo būdas? Ir būtų visai neprošal gauti daugiau informacijos apie vykdomus tolimesnius pilies, bei teritorijos tvarkymo planus

[Dellamorte]

Aleksai, į tavo klausimo pirmąją dalį man atsakyti nelengva, turint omenyje, kad mano išsakomi žodžiai gali būti priimti kaip mano atstovaujamos institucijos pozicija. Tad vargu, ar etiška man būtų atliktus darbus Kauno pilyje tiek girti, tiek peikti.

Na, bet pamėginsiu kažkaip "išlaviruoti"

Aš asmeniškai, kaip istorikas ir paveldosaugininkas, manau, kad iš principo buvo pasirinkta teisinga metodika (kodėl - argumentai ne sykį išdėstyti ir šiame forume). Pirmasis projekto variantas, kuriame buvo numatytas horizontalus ažūras, nors ir buvo drąsiausias, bet, ko gero, ir konceptualiausias. Deja, dėl tam tikrų visuomenės grupių spaudimo, ir kitų netikėtai iškilusių kliūčių, projektuotojams teko leistis į kompromisus. O kaip dažnai būna - kompromisinis variantas "nuskriaudžia" visas puses, o jų lūkesčių vis tiek pilnai nepatenkina.

Matyt, reikia šiokios tokios laiko perspektyvos, kad galėtume suvokti - "prigijo" šis variantas visuomenėje, ar ne. Prisiminkime, kad dauguma kažkuo neįprastų architektūrinių sprendimų visais laikais buvo priimami priešiškai. Tikriausiai, man nereikia kartoti jau nuvalkioto Eifelio bokšto pavyzdžio .

Vis tik noriu pabrėžti keletą dalykų - atlikti darbai nėra "pilies rekonstrukcija", kaip Aleksas išsireiškė. Autentiška pilies dalis niekuo nenukentėjo. Atvirkščiai - ji buvo konservuojama ir restauruojama. Jei ateityje būtų priimtas sprendimas nugriauti visus "naujadarus" (taip pat ir sovietmečio), tai būtų nesunkiai galima atlikti ir eksponuoti tik tai, kas autentiška.

[Dellamorte]

Kalbant apie tolimesnius planus. Kaip jau visi žinote, laukia piliavietės tvarkybos darbai, kurių metu numatyta šalinti želdinius, suformuoti piliavietės reljefą ir pastatyti tiltą per fosą (kaip matoma Ramūno įdėtoje vizualizacijoje). Taip pat bus atliekami archeologiniai žvalgymai. Jokių kitų statinių piliavietės teritorijoje statymo ar tolimesnio gynybinių sienų atkūrimo kol kas neplanuojama.

Realūs darbai piliavietėje turi prasidėti iškart gavus statybos leidimą. Kiek užtruks ši procedūra - sunku pasakyti, todėl, kad visos techninį projektą derinančios institucijos jaučia didžiulę atsakomybę ir spaudimą iš radikalų "visuomenininkų" (kurių etikos sumetimais neįvardinsiu).

Kiek žinau, kitais metais planuojama rengti architektūrinį idėjinį konkursą ir visiems piliečiams suteikti galimybę spręsti tolimesnę Kauno pilies viziją. Kol jo neįvyks, jokių kitų stambių darbų Kauno pilyje neturėtų būti pradėta.

[daktaras]

Kiek žinau, kitais metais planuojama rengti architektūrinį idėjinį konkursą ir visiems piliečiams suteikti galimybę spręsti tolimesnę Kauno pilies viziją. Kol jo neįvyks, jokių kitų stambių darbų Kauno pilyje neturėtų būti pradėta.

tie kiti darbai - jau po reljefo ir tilto darbų?

[Aidzius]

tie kiti darbai - jau po reljefo ir tilto darbų?

Pirma padarom , po to suteikiam galimybe sprest . Bet ar nusprendus visuomenei, bus taip ir padaryta,kaip visuomene nusprende?

[[sp]]

<...>

Kiek žinau, kitais metais planuojama rengti architektūrinį idėjinį konkursą ir visiems piliečiams suteikti galimybę spręsti tolimesnę Kauno pilies viziją. Kol jo neįvyks, jokių kitų stambių darbų Kauno pilyje neturėtų būti pradėta.

leisti spręsti visiems piliečiams... čia kaip pasiūlyti visiems piliečiams rinktis valstybės metinį biudžetą iš kelių varijantų ar nuspręsti koks pasiūlymas geresnis spręndžiant kokią nors fundamentinės fizikos problemą. Šis kelias klaidingas, nes sudėtingi klausimai reikalauja specialistų sprendimo, o ne referendumo.
Kodėl pas mus manoma kad reikia tokius dalykus iškelti į visuotinį balsavimą? su Lukiškiu aikšte buvo panašiai. Atrodo, kad valdžia tiesiog bijo atsakingų sprendimų ir savo nekompetenciją bando "pridengti" tautos balsu.

[nepolitikas]

leisti spręsti visiems piliečiams... čia kaip pasiūlyti visiems piliečiams rinktis valstybės metinį biudžetą iš kelių varijantų ar nuspręsti koks pasiūlymas geresnis spręndžiant kokią nors fundamentinės fizikos problemą. Šis kelias klaidingas, nes sudėtingi klausimai reikalauja specialistų sprendimo, o ne referendumo.
Kodėl pas mus manoma kad reikia tokius dalykus iškelti į visuotinį balsavimą? su Lukiškiu aikšte buvo panašiai. Atrodo, kad valdžia tiesiog bijo atsakingų sprendimų ir savo nekompetenciją bando "pridengti" tautos balsu.

visa tai dėl to, kad mūsų valstybėje kas 2 metai vyksta rinkimai, o "minkštakiaušiai" politikai bijo priimti sprendimus, nes tai gali pakenkti reitingams.

[kostasas]

"KPD direktorė Diana Varnaitė, kalbėdama „Init“ televizijai, pripažino, kad, vykdydama pirmąjį Kauno pilies "atkūrimo" etapą, Kauno savivaldybė apgavo KPD, teigdama, kad projektas buvęs suderintas su visuomene."
http://naujienos.istorija.net/2010/1...no-pilies.html

[music]

http://www.sarmatija.lt/index.php/uk...-modernizacija

Penktadienis, 19 Lapkritis 2010 16:19

PILIŲ MOKSLINĖS TARYBOS NUTARIMAS 2010 m. sausio 29 d. Vilnius DĖL KAUNO PILIES ATKŪRIMO

Pilių mokslinė taryba šių metų sausio 29 d. posėdyje, išklausiusi Kauno pilies atkūrimo projekto autorių Kęstutį Mikšį, apsvarstė jo pateiktus Kauno pilies atkūrimo projektinius sprendinius ir projektavimo darbų eigą.




Architektas K. Mikšys Tarybos nariams pristatė Kauno pilies pietrytinio bokšto ir prie jo prišlieto gynybinės sienos fragmento išorės fasadų atkūrimo tris variantus: - variantą Nr. 1 su fasadais iš horizontaliai išdėstytų ištisinių raudonų plytų juostų, einančių pakaitomis su prašviečiamomis per sienos storį juostomis, – šiame variante masyvias mūro juostas palaiko plonos metalinės pakabos; šis variantas buvo suderintas atitinkamose instancijose; - variantą Nr. 2, kuriame išorės fasade kiekvienoje plytų eilėje tarp plytų paliekami tarpai; tuo būdu sukuriamas korėto mūro įvaizdis; abiejuose šiuose variantuose nėra šaudymo angų; - variantą Nr. 3, kuriame išorės fasade pavaizduotas ištisinis raudonų plytų mūras su šaudymo angomis.Projekto autorius pareiškė, kad pastaruoju metu jis pritartų variantui Nr. 2 (vadinamajam koriniam variantui), kuris dar turės būti tobulinamas.

Tyrimų apžvalga

. Pilių mokslinės tarybos nuomone, prieš keletą metų, pradėjus gvildenti Kauno pilies atkūrimo klausimą, šiuo keliu žengta neįsigilinus į objekto svarbą Lietuvos (ne vien tik Kauno) visuomenei, nesivadovaujant ankstesne Lietuvos restauratorių patirtimi, sukaupta tvarkant Kauno pilies liekanas. Nemaži Kauno pilies liekanų tyrimo bei konservavimo darbai buvo atlikti 1953–1964 ir 1970–1974 m. laikotarpiu (autoriai – architektai Žybartas Simonaitis, Stefanija Čerškutė). Tuo metu autentiško pilies mūro konservavimui buvo panaudotos apsauginės karūnėlės, fragmentų dalinė restauracija, o 1989 m. – ir laikinų stogelių danga. Buvo atlikti daliniai archeologiniai tyrimai. Istoriniai tyrimai apsiribojo vietiniais šaltiniais, nes užsienyje jų ieškoti nebuvo galimybės. Reikia pažymėti, kad tuo metu apskritai nebuvo kalbama apie Kauno pilies visumos atkūrimą, o tik apie liekanų konservavimą, dalinį plano išryškinimą. Su visai kita situacija susiduriame šiuo metu, kai inicijuotas Kauno pilies atkūrimas (taip deklaruojama dabartinėje užsakovų ir projektinėje dokumentacijoje). Šiuo atveju reikėjo kur kas didesnio mokslinio pasiruošimo: išsamių archeologinių, architektūrinių ir istorinių tyrimų. Tokios plačios apimties užduočiai įgyvendinti reikėtų naujų kompleksinių pilies tyrimų: visos piliavietės archeologinių kasinėjimų, įskaitant Neries nuplautą jos dalį, pilies architektūrinių elementų ir analogijų analizės, istorinių ir ikonografinių duomenų paieškų Lietuvos bei užsienio archyvuose, įskaitant duomenis, reikalingus išaiškinti iki šiol nepakankamai ištirtą pilies raidą XVI–XVIII a.

Deja, pradėjus dabartinį projektavimo darbų etapą, remtasi išankstine nuostata, kad ikonografinės medžiagos beveik nėra (išskyrus XVII a. pradžios Tomo Makovskio Kauno miesto su pilimi graviūrą, 1827 metų Kauno pilies liekanų išklotinę ir vėlesnius pilies griuvėsių vaizdus), neva jau yra atlikti išsamūs archeologiniai ir architektūriniai tyrimai (Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės teiginys 2009 m. rugpjūčio 5 d. rašte Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai). Nesinaudota architekto Žybarto Simonaičio sukaupta tyrimų medžiaga, ignoruojama jo nuomonė ir žinios.

Esamo projekto pagrindimo stoka. Pilių mokslinė taryba mano, kad prieš rengiant išlikusios Kauno pilies dalies atkūrimo projektą (kurį jau pradėta vykdyti), reikėjo atlikti ir pateikti visuomenei bei paveldosaugos institucijų peržiūrai bei svarstymams išsamią pilies atkūrimo galimybių studiją, pagrįstą visų iki šiol atliktų pilies tyrimų teikiamomis atkūrimo galimybėmis. Taip pat buvo būtina išstudijuoti natūroje ar mokslinėje literatūroje aprašytus XIV–XV a. kaimyninių šalių pilių įrangos elementus ir galimybių studijoje nurodyti, kurie iš jų gali būti pagrįstos analogijos. Deja, to nepadaryta, o visoms paveldo projektus derinančioms institucijoms pateiktas niekuo nepagrįstas pilies sumoderninimo projektas.

Paklaustas, ar, rengiant Kauno pilies rekonstrukcijos projektą, buvo pasinaudota užsienio šalių patirtimi ir ar projekto autorius gali nurodyti bent vieną pavyzdį, kai kur nors pasaulyje pilis būtų atkurta su ažūrinėmis sienomis, projekto autorius Kęstutis Mikšys Pilių mokslinei tarybai pareiškė, kad tokie pavyzdžiai jam nėra žinomi. Taigi, Lietuvoje, nepaisant to, kad čia iš dalies išlikusios tik 5 viduramžių pilys, kurios yra ir seniausi šalies mūrinės architektūros pavyzdžiai, viena pilis yra aukojama precedento neturinčiam architekto Kęstučio Mikšio eksperimentui. Pilių mokslinė taryba mano, kad tokie eksperimentai yra nepateisinami. Nesuprantama, kaip tokį nepagrįstą projektą galėjo suderinti visos paveldo projektus derinančios institucijos.

Užsienio šalių patirtis. Pilių mokslinė taryba atkreipia dėmesį, kad užsienio šalyse yra sukaupta gausi architektūros paveldo atkūrimo patirtis, kuria galima pasinaudoti ir Lietuvoje. Kaip žinoma, Antrojo pasaulinio karo metu ypač nukentėjo daugelis Vokietijos architektūros objektų, rezidencijų, pilių. Ypač nukentėjo Drezdeno rezidencinė pilis, turėjusi turtingą istorinę ir architektūros raidą. Vokiečiai Drezdeno pilį žada atstatyti iki 2012 metų. Dar 1983 m. vokiečių paminklosaugininkai suformulavo teiginį, kad Drezdeno rezidencijos atstatymo tikslas yra „išsaugoti arba atkurti tam tikro laiko tipiškas planines struktūras, fasadų dekorą ir interjerą“. Tikslas – iš esmės atkurti pradinę XVI a. padėtį. Taigi šie reikalavimai skatino iš naujo sukurti ankstesnį, iš dalies jau prieš šimtmečius prarastą, istoriškumą, bet atstatyti ne vien tai, kas pilyje buvo prieš karą (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste, Vilnius, 2009, p. 332–333). Ši koncepcija realizuojama ir praktikoje.

Panašias mintis dėsto ir Lenkijos restauratorius Piotras Majevskis (Majewski). Jis teigia: „Žmonijos istorijoje yra daugybė pavyzdžių, liudijančių simbolinę, politinę ir religinę reikšmę turinčių architektūros objektų ir ansamblių sąmoningą naikinimą arba deformavimą; naikinimą ir deformavimą, drumsčiantį kolektyvinės identifikacijos skaidrumą. Daug kartų buvo nustatyta ir patirta, kad „kultūros atėmimas iš tautos“ veda į visų tos tautos aukštesnių siekių išsigimimą, panašiai kaip ir tautos atskyrimas nuo kultūros, kurią ji sukūrė, paverčia tą kultūrą negyvų daiktų rinkiniu, neturinčiu konteksto ir prasmės“ (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste, Vilnius, 2009, p. 298). Pranešėjas šias mintis išsakė, vertindamas 1944 m. rudenį vokiečių kariuomenės įvykdytą Varšuvos karališkosios pilies sunaikinimą. Kaip matome, jis pabrėžė, kad tautos istorinei atminčiai pražūtingas ne tik kultūros paveldo naikinimas, bet ir jo deformavimas. Būtent kaip tokį deformavimą, nors atliekamą ir be svetimųjų pagalbos, galima vertinti šiuo metu vykdomą XV a. pradžioje statytos gotikinės pilies atkūrimo su ažūrinių sienų fasadais be būtinų jose architektūrinių elementų projektą.

Kokį istorinį kontekstą ir prasmę pačioje Kauno širdyje tokiu būdu atkurtoje pilyje galės rasti visuomenė? Lenkai atstatytą Varšuvos pilį įvardija kaip tautos „identitetą formuojančią atminties architektūrą“. O kaip mes galėsime įvardyti pagal laikinus mados kriterijus tariamai atkurtą Kauno pilį? Jau ir dabar apklausos rodo, kad didžioji visuomenės dalis nepritaria tokiems sumodernintiems atkūrimo variantams.

Projekto variantų vertinimas. Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, Pilių mokslinė taryba nepritaria architekto K. Mikšio Kauno pilies pietrytinio bokšto ir prie jo prišlieto gynybinės sienos fragmento atkūrimo variantams Nr. 1 ir Nr. 2. Tai yra trumpalaikės mados atspindys, kuris nesukurs pilies istorinio įvaizdžio, bus nepasinaudota galimybe iliustruoti visuomenei žinias apie pilies architektūrą. Vertindama pateiktą variantą Nr. 3, Pilių mokslinė taryba pažymi, kad šio varianto idėja – atkurti Kauno pilies istorinį įvaizdį – yra priimtina. Tačiau ji gali būti įgyvendinta tik papildžius turimas žinias išsamiais tyrimais ir studijomis. Pietrytinis bokštas. Šiuo metu atkūrimo darbus gali būti įmanoma vykdyti tik ta apimtimi, kiek variante Nr. 3 yra vaizduojama virš pilies pietrytinio bokšto sienų. Kartu pažymėtina, kad Kauno pilies pietryčių bokšto autentiškos dalies mūro sienos yra į viršų siaurėjančio cilindro formos (polinkis vidutiniškai apie 2 cm vienam aukščio metrui), todėl ir pristatomos bokšto dalies sienos turi siaurėti į viršų, išlaikant išlikusių autentiškų sienų polinkį. Vidinės atkurtų bokšto patalpų erdvės neturi būti formuojamos iš stiklo ir jų atkūrimas taip pat turi būti pagrįstas moksliniais duomenimis. Gynybinės sienos fragmentas. Tame pačiame K. Mikšio varianto Nr. 3 perspektyviniame vaizde parodytas pilies gynybinės sienos fragmento antstatas yra nepriimtinas dėl šių priežasčių: 1) projektuojamas plytų mūro antstatas nesuderintas su šiuo metu išlikusiu ir konservuotu akmenų mūru: išlaikant esamą sienos griuvėsių liniją, akmenų mūrą kontrastingai keičia raudonų plytų mūras; 2) sienos vidinėje ertmėje suprojektuota šiuolaikiška laiptinė darko pilies architektūrą; 3) šaudymo galerijas dengiantis vienašlaitis stogas keistinas į dvišlaitį, nes tokie buvo jau XIV a. pilyse; 4) sienoje parodytos šaudymo angų vietos ir formos yra nepagrįstos istoriniais duomenimis ir galimai jiems prieštarauja – vien dėl šios priežasties sienos rekonstrukcijos darbų negalima vykdyti prieš tai neatlikus išsamesnių architektūrinių tyrimų.

Išvada. Pilių mokslinė taryba mano, kad tolesnis Kauno pilies atkūrimo projekto svarstymas ir įgyvendinimas įmanomas tik varianto Nr. 3 pagrindu, jo apimtį šiuo metu apribojant pietrytinio bokšto atkūrimu. Atsižvelgdama į aukščiau išsakytas pastabas, Pilių mokslinė taryba prašo Jus padėti apsaugoti Kauno pilį nuo neatsakingo ir moksliniais duomenimis neparemto pilies atkūrimo eksperimento. Dr. Napaleonas Kitkauskas Pilių mokslinės tarybos pirmininkas Tomas Baranauskas Pilių mokslinės tarybos narys, Draugijos „Pilis“ Valdybos pirmininkas

[Ramūnas kns]

The Teutonic Knights Take the Town of Kaven (Now Kowno) in Eastern Prussia