Terespolio dvaras, Kėdainių r.

[Beniux]

Buvęs Dotnuvos dvaro palivarkas, kurio teritorijoje 1909 m. dvarininkas Chrapovickis pastatė moderno stiliaus rūmus.

[Stepas]

Į parką visai nekreipei dėmesio, o vertėjo, nes jį kūrė to meto landšafto architektūros žvaigždė Georgas Kuphaldtas. Nepigiai turėjo kainuot Krapovickui, na bet jis tada pinigais nesiskundė

[Beniux]

Į parką kreipiau dėmesį tiek, kiek man to reikėjo. Labiau rūpi kiti dalykai. Noriu tave patikslinti - Labai skirtingais dydžiais apibūdinamą parką XIX a. II pusėje suprojektavo dvarininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis architektas Antanas Zaleskis.

Pagal kitus šaltinius parko kūrimo darbuose (ypač atgabenant retesnius augalus) jam šiek tiek talkino Rygos sodininkas G. Kuphaltas, o tarpukariu parką puoselėjo – Antanas Juknevičius. Tai vienas gražiausių peizažinio plano Kėdainių krašto parkas: pailgas tvenkinys, vaismedžių sodas, vingiuoti takai ir alėjos. Vakarinėje parko dalyje tyvuliuoja trys nedideli, tarpusavyje nesujungti tvenkiniai. Parkotyrininkai išskiria vieną kaštoną.

[Stepas]

parką XIX a. II pusėje suprojektavo dvarininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis architektas Antanas Zaleskis Parkotyrininkai išskiria vieną kaštoną.

Jei turėsi po ranka Veikiausiai supainiojai Antaną Zaleskį - dailininką, sukilimo dalyvį, su Antanu Zaleskiu - Kauno gubernijos vyresniuoju parkų instruktoriumi. Kad pirmasis būtų kūręs parkus, girdėti neteko, be to po sukilimo buvo ištremtas iš LT be teisės sugrįžti, o kai buvo statomi Terespolio rūmai, buvo jau 20 m. kaip miręs Italijoje. O dėl antrojo santykio su Terespoliu nėra aišku. Aftanazio knygoje minima, kad jis čia kūręs parką. Galimas daiktas, kad jie parką kūrė abu, tačiau kažkaip kyla abejonės, jog vienam gana nedideliam parkui kurti iš tolybės būtų kviečiami du stambaus kalibro specai, kurių vienas gyvena Varšuvoj, kitas- Rygoj. Pastarasis smulkiais užsakymais dažniausiai nesismulkindavo, pvz., jo Toila-Oru rūmų parko sąmata siekė 5000000 rb. Bet jei turi kokių šaltinių dėl Zaleskio, mestelk prie progos.
Dėl parko grožio teisybė, netgi pristatytas pirčių ir patvenktas Kėdainių paveldo siaubo Žviko, jis neprarado savo vertės, dėl vertingų medžių, tai ten yra tikrai daugiau unikalių introdukuotų augalų.
Jei jau paminėjome puoselėtojus, reikia paminėti ir Mišeikį.

[Beniux]

Turiu omeny, bajorų kilmės architektą, parkotvarkininką Antaną Zaleskį, gimusį 1863 m. sukilimo tremtinio šeimoje. Tai ne dailininko Antano Zaleskio (1827 - 1885) sūnus. Net nežinau, ar juos siejo, kokia nors artimesnė giminystė. Tuo metu, tai yra XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje, A. Zaleskis buvo nebrangus, pradedantis parkotvarkininkas. Jis dirbdamas vieno žurnalo redaktoriumi, pirmasis gaudavo informaciją apie kuriamus parkus ir ieškomus specialistus, todėl ir nepasikuklindavo bei pasisiūlydavo. Iš Terespolio dvaro savininko Antano Chrapovickio pakvitavimo, datuoto 189? (paskutinieji metai neįskaitomi), matyti, kokius didelius darbus jis patiki A. Zaleskiui. Tą patį straipsnyje patvirtina ir lenkų sodininkas E. Jankowski.

O dabartiniai rūmai buvo pastatyti 10 - 15 m. vėliau ir nėra tiesiogiai susiję su parko kūrimu. Beje, ir A. Zaleskis kūrė ne plikoje vietoje - ten kažkas gerokai anksčiau (t.y. prie dvarininko Adomo Chrapovickio) buvo pradėjęs parko darbus, bet nebaigęs. Iš šaltinių (deja, dėl suprantamų priežasčių jų nenurodysiu) supratau, kad Rygos sodininkas dvarininkui buvo reikalingas tik dėl gero vardo ... Pravažiuodamas sustodavo, išgerdavo arbatos, atsilygindavo retesniais sodinukais ir ... atia. Kažkaip abejoju, kad ten galėjo išsitekti du konkurentai (nors vienas iš jų buvo tik pradedantysis specialistas).

Mano subjektyvia nuomone - rūmų vaizdelis nenusileidžia parkui.

[Stepas]

Tas žurnalas vadinasi „Ogrodnik Polski“.
Rūmai susiję su parko kūrimu, kitaip negali būti, nors faktas, tuščia vieta ten nebuvo. Kuphaldtą vadinti tik sodininku tai kažin ar visai tikslu, nekarpė jis tų gyvatvorių ir nasturtų nesodino Dėl vardo naudojimo tai visiškai galimas daiktas.

[Beniux]

1935 m. nuotraukos iš Liudviko Lysako (Lenkija) kolekcijos:

[Romas]

Lietuvoje nedaug moderno stiliaus dvarų. Vienas yra prie Vilniaus (Naujanerių - (Wilianowos, Vilijanovos) ir šis Kėdainių rajone. Abiejuose gyvena žmonės, todėl fotografuojant reikia atsiklasuti leidimo.


Foto 2011 04
Terespolio dvaro rytinis fasadas




Šiaurės rytų pusė

[Romas]

Vakarinis fasadas

[Romas]

Vakarinio fasado fragmentas

[Romas]

Pietinis fasadas

[Romas]

[Romas]

Moderno detalės

[Romas]

Pabaigai - didesnės Terespolio dvaro nuotraukos
Foto 2011.04

[Almis]

2011 08 15