Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Krikštėnų dvaras, Ukmergės r.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Didesnės Krikštėnų dvaro nuotraukos

    Foto 2010.07

    Šiaurinis Krikštėnų dvaro fasadas




    Rytinis fasadas


    Pietinis fasadas
    Rytinė dalis (dešinėje) - išlikusi sena, o vakarinė (kairėje, su langeliais viršuje) pristatyta sovietmečiu




    Vakarinis fasadas


    Laiptai


    Šiaurinis fasadas
    Rytinė dalis (kairėje) - išlikusi sena, o vakarinė (dešinėje, su langeliais viršuje) pristatyta sovietmečiu


    Comment


      #22
      Krikštėnų dvaras 2014 06











      You might surprise yourself.

      Miestai.net FB

      Comment


        #23
        Lietuvos ypatingasis archyvas 2025.06.18
        Apsukrioji Krikštėnų dvaro savininkė
        Lankydami įvairiose Lietuvos vietose dailiai restauruotus dvarus, girdime gidų pasakojimus apie architektūrines dvaro rūmų subtilybes, pažangius, geranoriškus dvarininkus, besirūpinusius dvaro darbininkų gerove ir švietimu. Grožėdamiesi pastatais, vaikštinėdami išpuoselėtais parkais, klausydami įdomių istorijų, susikuriame maloniai idilišką iliuziją apie nuostabius senuosius laikus bei tada gyvenusius puikius žmones. Ir dažnai net nesusimąstome, kad kai kurie dvarininkai garsėjo žiaurumu, godumu, nesąžiningumu, bjauriu elgesiu su samdiniais.

        Viena iš tokių buvo tarpukariu Krikštėnų dvarą (Ukmergės apskritis) valdžiusi carinės Rusijos karinio laivyno admirolo našlė Eugenija de Bondi-Janušienė (1888–1941), garsėjusi savo cinizmu, godumu, gudrumu ir apsukrumu.


        Virtualus pasakojimas apie apsukriąją Krikštėnų dvaro savininkę gausiai iliustruotas Lietuvos ypatingojo archyvo saugomais dokumentais ir nuotraukomis
        https://virtualios-parodos.archyvai....se-2438#slide6
        [/quote]

        Šiek tiek keista Lietuvos ypatingojo archyvo paroda apie Eugeniją de Bondy - Janušienę, kuri įvardijama kaip "žiauri dvarininkė", o anot 1941 m. NKVD tardymo protokolo ji 1937 m. atseit fiktyviai ištekėjo siekdama Lietuvos pilietybės norėdama išlaikyti dvarą.
        Tos moteriškės likimas liūdnas - užėjus 1940 m. sovietams ji buvo suimta, o 1941 m. vasarą besitraukiant iš Lietuvos buvo sušaudyta, o jos sūnus - ištremtas.

        Nelabai skaniai atrodo, kai pateikiami 1989 m. konkrečių tos moters paveldėtojų asmenų prašymai dėl reabilitacijos ir kiti dokumentai negalvojant apie jautrius asmens duomenis.




        https://virtualios-parodos.archyvai....se-2438#slide4
        Paskutinis taisė Romas; 2025.06.25, 18:07.

        Comment

        Working...
        X