PRIEŠAIS BALBIERIŠKIO DVARO RŪMUS 1909
Privežtas prie paradinio įėjimo tų laikų RR „limuzinas“ su „vairuotoju“ laukia pono grafo Edvardo Pranciškaus Marijono Žultovskio – Balbieriškio dvaro savininko.
Balbieriškio dvaras, Balbieriškio valsčius, Marijampolės apskritis, Suvalkų gubernija, Rusijos imperijos okupuota ir aneksuota Pirmoji Lietuvos Respublika, apie 1909–1910 m.
Nuotrauka (retušuota) buvo atspausdinta Lenkijoje, Varšuvoje, leisto mėnesinio žurnalo „Iliustruotasis Kaimas“ („Wieś Ilustrowana“) 1910 m. gegužės mėnesio Nr.5, 32 p.
Balbieriškio XVI a. pr. įkūrė vokiečių miško pirklys Hanusas Sudormanas, gavęs 1502 m. iš Žygimanto Senojo išsikirtimui prie Nemuno miško sklypą. Pirmąkart paminėtas 1507 m., Žygimantui Senajam dovanojant dvarą maskvėnui Motiejui Mikitiničiui Holovčinskiui, kurio palikuonys valdė iki 1670 metų. Šalia dvaro iki 1520 m. išaugo miestelis, buvo pastatyta katalikų bažnyčia.
XVII–XVIII a. valdė Korvinai-Gonsievskiai, Lietuvos didysis iždininkas Benediktas Povilas Sapiega, Kauno pavieto vėliavininkas Liudvikas Chelchovskis, Žemaičių seniūnas Stasnislovas Antanas Tiškevičius (palaidotas 1801 m. Balbieriškyje), nuo XIX a. pr. – jo sūnus, generolas Tadas Tiškevičius.
XIX a. Balbieriškis buvo vienas didžiausių apylinkės dvarų. Jame grafai Tiškevičiai įkūrė landšaftinio stiliaus parką, statė naujus sodybos pastatus. Dvarui priklausė Balbieriškio miestelis ir 29 kaimai. Po 1831 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia dvarą iš Tado Tiškevičiaus atėmė, o 1841 m. grąžino jo dukterims Juozapai Vodzinskienei ir Marijonai Lempickienei. 1874 m. dvaras kaip nuotakos kraitis atiteko Kocko (Lenkijos karalystė) dvarininkui, grafui Edvardui Marceliui Žultovskiui, vedusiam Mariją Vodzinskaitę. Vėliau valdė jų sūnus Edvardas Pranciškus Marijonas Žultovskis. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, grafai Žultovskiai evakavosi į Rusiją, o vėliau persikėlė į Lenkiją.
Labai gaila, bet prabangūs, su keturių kolonų centriniu portiku Balbieriškio dvaro rūmai sudegė per Pirmąjį pasaulinį karą.
1923 m. dvare buvo 42 kiemai ir 253 gyventojai. Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1922 m. dvaras buvo suvalstybintas ir išparceliuotas, o jo žemė išdalinta ūkininkams.
Dvaro sodyba
Dvaro sodybą sudarė rūmai, kumetynai, sodininko namas, arklidės, keletas kitų ūkinių ir gamybinių pastatų, iš kurių šiai dienai išliko kumetyno griuvėsiai ir kultūros namais paverstos arklidės. Sodybą supo 8 ha ploto landšaftinio stiliaus parkas, įkurtas Peršėkės upelio kilpoje. Jame išliko amerikinių liepų alėja, auga totoriniai ir ginaliniai klevai, europiniai maumedžiai, uosiai. Balbieriškio dvaro parkas – saugomas gamtos paveldo objektas. (Viki)
#Lietuva #Lithuania #Sūduva #Suvalkija #Balbieriškis #žirgai #paveldas #dvarai #parkai #Žultovskiai #Żółtowski #Tiškevičiai #kaimas #aristokratai #bajorai #LBKS #šlėkta #elitas #WieśIlustrowana
Privežtas prie paradinio įėjimo tų laikų RR „limuzinas“ su „vairuotoju“ laukia pono grafo Edvardo Pranciškaus Marijono Žultovskio – Balbieriškio dvaro savininko.
Balbieriškio dvaras, Balbieriškio valsčius, Marijampolės apskritis, Suvalkų gubernija, Rusijos imperijos okupuota ir aneksuota Pirmoji Lietuvos Respublika, apie 1909–1910 m.
Nuotrauka (retušuota) buvo atspausdinta Lenkijoje, Varšuvoje, leisto mėnesinio žurnalo „Iliustruotasis Kaimas“ („Wieś Ilustrowana“) 1910 m. gegužės mėnesio Nr.5, 32 p.
Balbieriškio XVI a. pr. įkūrė vokiečių miško pirklys Hanusas Sudormanas, gavęs 1502 m. iš Žygimanto Senojo išsikirtimui prie Nemuno miško sklypą. Pirmąkart paminėtas 1507 m., Žygimantui Senajam dovanojant dvarą maskvėnui Motiejui Mikitiničiui Holovčinskiui, kurio palikuonys valdė iki 1670 metų. Šalia dvaro iki 1520 m. išaugo miestelis, buvo pastatyta katalikų bažnyčia.
XVII–XVIII a. valdė Korvinai-Gonsievskiai, Lietuvos didysis iždininkas Benediktas Povilas Sapiega, Kauno pavieto vėliavininkas Liudvikas Chelchovskis, Žemaičių seniūnas Stasnislovas Antanas Tiškevičius (palaidotas 1801 m. Balbieriškyje), nuo XIX a. pr. – jo sūnus, generolas Tadas Tiškevičius.
XIX a. Balbieriškis buvo vienas didžiausių apylinkės dvarų. Jame grafai Tiškevičiai įkūrė landšaftinio stiliaus parką, statė naujus sodybos pastatus. Dvarui priklausė Balbieriškio miestelis ir 29 kaimai. Po 1831 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia dvarą iš Tado Tiškevičiaus atėmė, o 1841 m. grąžino jo dukterims Juozapai Vodzinskienei ir Marijonai Lempickienei. 1874 m. dvaras kaip nuotakos kraitis atiteko Kocko (Lenkijos karalystė) dvarininkui, grafui Edvardui Marceliui Žultovskiui, vedusiam Mariją Vodzinskaitę. Vėliau valdė jų sūnus Edvardas Pranciškus Marijonas Žultovskis. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, grafai Žultovskiai evakavosi į Rusiją, o vėliau persikėlė į Lenkiją.
Labai gaila, bet prabangūs, su keturių kolonų centriniu portiku Balbieriškio dvaro rūmai sudegė per Pirmąjį pasaulinį karą.
1923 m. dvare buvo 42 kiemai ir 253 gyventojai. Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1922 m. dvaras buvo suvalstybintas ir išparceliuotas, o jo žemė išdalinta ūkininkams.
Dvaro sodyba
Dvaro sodybą sudarė rūmai, kumetynai, sodininko namas, arklidės, keletas kitų ūkinių ir gamybinių pastatų, iš kurių šiai dienai išliko kumetyno griuvėsiai ir kultūros namais paverstos arklidės. Sodybą supo 8 ha ploto landšaftinio stiliaus parkas, įkurtas Peršėkės upelio kilpoje. Jame išliko amerikinių liepų alėja, auga totoriniai ir ginaliniai klevai, europiniai maumedžiai, uosiai. Balbieriškio dvaro parkas – saugomas gamtos paveldo objektas. (Viki)
#Lietuva #Lithuania #Sūduva #Suvalkija #Balbieriškis #žirgai #paveldas #dvarai #parkai #Žultovskiai #Żółtowski #Tiškevičiai #kaimas #aristokratai #bajorai #LBKS #šlėkta #elitas #WieśIlustrowana
Comment