LIUKONIŲ DVARO RŪMAI 1910
Tuomet Liukonių dvaro savininku buvo ponas grafas Gustavas Pliateris, Stepono Emeryko Pliaterio ir Aloizos Alinos Žabaitės–Marcinkevičiūtės sūnus. Gustavas gimė 1841 metų lapkričio 17 dieną, mirė sulaukęs 71 metų 1912–aisiais. Gustavas buvo kompozitorius, 1859 metais studijavęs muziką Paryžiuje ir 1884 m. surengęs Varšuvos teatro jungtinio orkestro bei choro koncertų ciklą.
Liukonių palivarkas, Liukonys, Liukonių dvaras, Gelvonų valsčius, Vilniaus gubernija, Rusijos imperijos okupuota Pirmoji Lietuvos Respublika, apie 1909–1910 m.
Nuotrauka buvo atspausdinta Lenkijoje, Varšuvoje, leidžiamame žurnale „Iliustruotasis kaimas“ („Wieś Ilustrowana“), 1910 m. gegužės mėnesio Nr.5, 29 p.
Nuotrauką žurnalo redakcijai pateikė dažna jo korespondentė iš okupuotos Lietuvos, Liukonių dvaro savininko duktė, ponia grafaitė Stefanija Leonienė Vankavičienė, mergautinė pavardė Pliaterytė (Broel–Plater) (1875–1956).
Liukonių dvaras – buvusio palivarko sodyba Širvintų rajone, Gelvonų sen., Liukonių kaime, prie kelio 4305 Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė.
Išlikę mūriniai, perstatyti rūmai, datuojami XIX a. pirmąja puse. Prie rūmų yra priestatas (anksčiau jame veikė mokykla), senas parkas ant Širvintos kranto, medžių alėja, nedidelis tvenkinys. Palivarke stovi ne vėlesnio laikotarpio gyvenamieji namai.
Liukonių dvaras nuo XVIII a. antrosios pusės iki XX a. pradžios buvo grafų Kosakauskių giminės nuosavybė. 1779 m. palivarką pirko Pirmosios Lietuvos respublikos karinis ir politinis veikėjas ponas Simonas Kosakauskas (1741-–1794). 1778 m. grafas S. Kosakauskas Liukonyse pasistatė rūmus. 1795 m. sudarytas inventorinis sąrašas liudijo klestintį gyvenimą. Dvare buvo išvystyta administracija, čia dirbo administratoriai, ekonomė, auklėtoja, garderobo prižiūrėtoja, liokajai, tarnai, vežikai ir pan.
Ponui S. Kosakauskui mirus, dvarą perėmė sūnėnas, taip pat generolas ponas Juozapas Antanas Kosakauskas (1772–1842). Jis buvo Prancūzijos armijos generolas bei Napoleono adjutantas. Paskutinis asmuo Fontenblo paspaudęs ranką nuvainikuotam Prancūzijos imperatoriui prieš šiam išvykstant į tremtį. Napoleonas dovanojo generolui savo mundurą, kuris iki XIX a. pab. saugotas Liukonių dvare, o vėliau pervežtas į Vaitkuškio dvarą, kur Didžiojo karo metu, dingo. Generolas J. A. Kosakauskas mirė šiame dvare ir buvo palaidotas Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčios rūsyje.
Pono J. A. Kosakausko valdymo metu XIX a. pradžioje dvaras patyrė didžiausią klestėjimą.
Šiuose rūmuose savininkas buvo įkūręs senienų muziejų. Dvarą puošė Rubenso, van Deiko, Rembranto, Holbeino paveikslai. Sukurtas angliško stiliaus parkas. Viena iš svarbiausių dvaro vietų buvo paminklas generolo žirgui, ten buvo išvardinti ir mūšiai, kuriuose jis dalyvavo. Kadangi mediniai dvaro rūmai sudegė 1794 m., dvaro kompleksą sudarė 4 vienodo dydžio oficinos. Vienoje jų gyveno dvaro savininkai. Kitos trys buvo skirtos tarnams, svirnui ir arklidei. Iš viso dvare buvo 22 trobesiai, tarp kurių: rūkykla, malūnas, smuklė, pirtis, kalvė, sodininko namas ir pan.
1859 m. rūmai sudegė, o išlikę muziejaus eksponatai buvo atiduoti Vilniaus laikinajai archeologijos komisijai. (Viki)
#Lietuva #Lithuania #Liukonys #Gelvonai #Širvinta #LDK #ATR #Pliateriai #BroelPlater #Plater #Pliaterytė #Vankavičius #Širvintųkraštas #kaimas #paveldas #dvarai #aristokratai #bajorai #LBKS #šlėkta #elitas #WieśIlustrowana
Tuomet Liukonių dvaro savininku buvo ponas grafas Gustavas Pliateris, Stepono Emeryko Pliaterio ir Aloizos Alinos Žabaitės–Marcinkevičiūtės sūnus. Gustavas gimė 1841 metų lapkričio 17 dieną, mirė sulaukęs 71 metų 1912–aisiais. Gustavas buvo kompozitorius, 1859 metais studijavęs muziką Paryžiuje ir 1884 m. surengęs Varšuvos teatro jungtinio orkestro bei choro koncertų ciklą.
Liukonių palivarkas, Liukonys, Liukonių dvaras, Gelvonų valsčius, Vilniaus gubernija, Rusijos imperijos okupuota Pirmoji Lietuvos Respublika, apie 1909–1910 m.
Nuotrauka buvo atspausdinta Lenkijoje, Varšuvoje, leidžiamame žurnale „Iliustruotasis kaimas“ („Wieś Ilustrowana“), 1910 m. gegužės mėnesio Nr.5, 29 p.
Nuotrauką žurnalo redakcijai pateikė dažna jo korespondentė iš okupuotos Lietuvos, Liukonių dvaro savininko duktė, ponia grafaitė Stefanija Leonienė Vankavičienė, mergautinė pavardė Pliaterytė (Broel–Plater) (1875–1956).
Liukonių dvaras – buvusio palivarko sodyba Širvintų rajone, Gelvonų sen., Liukonių kaime, prie kelio 4305 Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė.
Išlikę mūriniai, perstatyti rūmai, datuojami XIX a. pirmąja puse. Prie rūmų yra priestatas (anksčiau jame veikė mokykla), senas parkas ant Širvintos kranto, medžių alėja, nedidelis tvenkinys. Palivarke stovi ne vėlesnio laikotarpio gyvenamieji namai.
Liukonių dvaras nuo XVIII a. antrosios pusės iki XX a. pradžios buvo grafų Kosakauskių giminės nuosavybė. 1779 m. palivarką pirko Pirmosios Lietuvos respublikos karinis ir politinis veikėjas ponas Simonas Kosakauskas (1741-–1794). 1778 m. grafas S. Kosakauskas Liukonyse pasistatė rūmus. 1795 m. sudarytas inventorinis sąrašas liudijo klestintį gyvenimą. Dvare buvo išvystyta administracija, čia dirbo administratoriai, ekonomė, auklėtoja, garderobo prižiūrėtoja, liokajai, tarnai, vežikai ir pan.
Ponui S. Kosakauskui mirus, dvarą perėmė sūnėnas, taip pat generolas ponas Juozapas Antanas Kosakauskas (1772–1842). Jis buvo Prancūzijos armijos generolas bei Napoleono adjutantas. Paskutinis asmuo Fontenblo paspaudęs ranką nuvainikuotam Prancūzijos imperatoriui prieš šiam išvykstant į tremtį. Napoleonas dovanojo generolui savo mundurą, kuris iki XIX a. pab. saugotas Liukonių dvare, o vėliau pervežtas į Vaitkuškio dvarą, kur Didžiojo karo metu, dingo. Generolas J. A. Kosakauskas mirė šiame dvare ir buvo palaidotas Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčios rūsyje.
Pono J. A. Kosakausko valdymo metu XIX a. pradžioje dvaras patyrė didžiausią klestėjimą.
Šiuose rūmuose savininkas buvo įkūręs senienų muziejų. Dvarą puošė Rubenso, van Deiko, Rembranto, Holbeino paveikslai. Sukurtas angliško stiliaus parkas. Viena iš svarbiausių dvaro vietų buvo paminklas generolo žirgui, ten buvo išvardinti ir mūšiai, kuriuose jis dalyvavo. Kadangi mediniai dvaro rūmai sudegė 1794 m., dvaro kompleksą sudarė 4 vienodo dydžio oficinos. Vienoje jų gyveno dvaro savininkai. Kitos trys buvo skirtos tarnams, svirnui ir arklidei. Iš viso dvare buvo 22 trobesiai, tarp kurių: rūkykla, malūnas, smuklė, pirtis, kalvė, sodininko namas ir pan.
1859 m. rūmai sudegė, o išlikę muziejaus eksponatai buvo atiduoti Vilniaus laikinajai archeologijos komisijai. (Viki)
#Lietuva #Lithuania #Liukonys #Gelvonai #Širvinta #LDK #ATR #Pliateriai #BroelPlater #Plater #Pliaterytė #Vankavičius #Širvintųkraštas #kaimas #paveldas #dvarai #aristokratai #bajorai #LBKS #šlėkta #elitas #WieśIlustrowana