Kraupią istoriją regėjusi dvaro sodyba palikta laukti savo giltinės
Jau artėja paskutinioji... Tikriausiai ir Jūs tą patį pagalvotumėte žvelgdami į sparčiai yrančius, įspūdingo dydžio medinius Grinkiškio (Radviliškio r.) dvaro rūmus.
Šios dvarvietės teritorija išties labai graži: tyvuliuoja tamsūs tvenkiniai, mįslingai pūpso kalvos, ošia parko medžiai, po kuriais samanoja ir archeologijos paminklas – Grinkiškio dubenuotas akmuo, ir išnykusių krašto kaimų paminklai. Visgi, gal vieta ir nebūtų tokia ypatinga, jei ne čia ilgus metus gyvavęs Grinkiškio (senovėje dar vadintas Sarvais) dvaras. Iš dvaro pastatų šiandien dar galime pamatyti svirną ir apie sparčiai atsivejančią giltinę klykiančius dvaro rūmus. Beje, šis dvaro sodybos kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Masyvūs mediniai rūmai statyti dar XVIII a., žinoma, daugel kartų perstatyti, rekonstruoti. Dar ankstyvą praėjusių metų pavasarį nuo kiemo pusės pro stogą nebuvo įmanoma įžvelgti viduje esančių kaminų storio, šiandien – jie atsiveria visu savo puikumu. Tikriausiai šie „rūkoriai“ netolimoje ateityje bus paskutiniai pastato istorijos pasakotojai.
Dvaras priklausė Loveikoms, Bialozorams (pastarieji jį valdė bene 500 metų). Įprasta, kad XX a. Lietuvos dvarai sulaukdavo nacionalizavimo, taip ir šis 1940 m. atiteko valdžiai. Tiesa, ne su keliais, bet net su 15 pastatų.
Šios dvarvietės teritorija išties labai graži: tyvuliuoja tamsūs tvenkiniai, mįslingai pūpso kalvos, ošia parko medžiai, po kuriais samanoja ir archeologijos paminklas – Grinkiškio dubenuotas akmuo, ir išnykusių krašto kaimų paminklai. Visgi, gal vieta ir nebūtų tokia ypatinga, jei ne čia ilgus metus gyvavęs Grinkiškio (senovėje dar vadintas Sarvais) dvaras. Iš dvaro pastatų šiandien dar galime pamatyti svirną ir apie sparčiai atsivejančią giltinę klykiančius dvaro rūmus. Beje, šis dvaro sodybos kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Masyvūs mediniai rūmai statyti dar XVIII a., žinoma, daugel kartų perstatyti, rekonstruoti. Dar ankstyvą praėjusių metų pavasarį nuo kiemo pusės pro stogą nebuvo įmanoma įžvelgti viduje esančių kaminų storio, šiandien – jie atsiveria visu savo puikumu. Tikriausiai šie „rūkoriai“ netolimoje ateityje bus paskutiniai pastato istorijos pasakotojai.
Dvaras priklausė Loveikoms, Bialozorams (pastarieji jį valdė bene 500 metų). Įprasta, kad XX a. Lietuvos dvarai sulaukdavo nacionalizavimo, taip ir šis 1940 m. atiteko valdžiai. Tiesa, ne su keliais, bet net su 15 pastatų.
Comment