Gelvonai, Širvintų r.
Gelvonų aikštė


Vienas iš didesnių paminklų pokario partizanams

Gelvonų aikštė


Vienas iš didesnių paminklų pokario partizanams


Mano įsitikinimu, mes labai ryškiai išgyvename etapą, kai paminklai naudojami kaip sociopolitinės galios įrankis - išvežė Kryžkalnio motiną, pastatė partizanams, išvežė Černiachovskį, pastatė Kudirką ir t.t. Ar tai formaliai (jokiu būdu ne turinio prasme!) nėra panašu? Ir ar nėra čia pigaus revanšo? Nepasitenkinama paminklo pašalinimu, toje pat vietoje būtinai „keliamas“ kitas. Dažnai turbūt ir ant to paties postamento. Ar tai ne primityvoka? Mano vizija (retrospektyvi) tokia. Kryžkalnio motina buvo geras kūrinys. Daugelis su ja susigyveno ir iki šių dienų skaudžiai išgyvena jos nukėlimą. Jautriai elgiantis, reikėjo ją ne pašalinti, o patalpoje, kurioje būta muziejaus „išvaduotojams“, įrengti modernią ekspoziciją. Kurioje būtų apmąstytas ne tik šio paminklo likimas, bet ir okupacija. Taip pat paminklų kaip socialinės galios įrankių panauda ir jos alternatyvos. (Beje, šiandien perskaičiau, kad atidengtas paminklas Simne, skirtas „po pasaulį išblaškytiems Simno krašto vaikams“. Jis vaizduoja motiną su prisiglaudusiu vaiku. Gaila, niekur neradau paminklo nuotraukos. Tik autoriaus fone.)




Comment