Skelbimas

**orangen** · 2013.09.19, 23:17

**orangen** · 2013.09.20, 14:34

**WastedYears** · 2013.09.21, 17:53

Architektai: žmonės pilių nori ir dabar, bet negali sau leisti

http://www.delfi.lt/verslas/nekilnoj...#ixzz2fXjUAIQA

**zalex** · 2017.01.31, 20:10

Pilys tai pilys, bet pilna šiaip "pats sau architektas" nesąmonių pristatyta, kur atrodo, kad neet brėžinio nebuvo, statybininkai statė, o šeimininkas kartą per dieną susakydavo ką toliau daryt.

Šiaip gal ir nebūtų užkliuvęs man jis, jei nevažiuočiau dažnai pro šalį. Man rodos didžiausias viso rajono namas

https://goo.gl/maps/r2WSSvscNNk

O jei kam patinka literatūriniai portretai - prašom:

Kaune pas tėvo kažkokius gimines buvau mažas porą kartų (nerandu žemėlapyje, kažkur Ramučiuose), tai panašų pasistatęs. Prisiminimai tokie, kad laiptai 1m pločio, 45 laipsnių statumo, laiptų aikštelės plokščios, jose apsisukama 180'.. laiptų segmentas trumpas, kokie 5-6 laiptai. Ir taip 5 aukštai (su rūsiu). Iš esmės net su paprasta kelionine taše užlipti būna nepatogu.
Dar viduj dominuoja 3 skirtingi lygiai viename aukšte (toks įtarimas, kad statė kaip žemė išsikasė su nuolydžiu.
Įvažiavimas į garažą išvis nesuvokiamas - vartai iš akies kokių 1.8x1.8m, prieš pat juos ~30 laipsnių įkalnė, kurios pagrindas - du blokai. Su mašina įvažiuot šansų nėr - pirma sėstu ant dugno, tada stogų į garažo sąramą. Galvočiau, kad ne mašinai skirtas, bet jame duobė dar buvo (!!) kaip -2 aukštas gaunas. Tikėtina, kad natūralus baseinas, nemačiau, uždengta ir užverstas visas garažas "dirbtuvėm", kuriose niekada nedirbama. Rūsį pirtis, kuri kaip ir visos tais laikais - šlykšti. Po medinėm lentelėm žiba žydros skilinėjusios plytelės sustumtos be siūlių ir vandens trapas, iš kurio atrodo kad aštuonkojis gali išlįsti.
Palėpė įspūdinga nebent vaikams, kaip iš filmų kokių. Koridoriukai po 80cm pločio, stogo nuolydis kambarius daro prizmėmis, kur prie vienos sienos baldų nepastatysi nes nuolydis, prie kitos netelpa, nes lubos bus per žemos praeiti.
Kuom šildomas nežinau, radiatoriai špižiniai buvo ir kažką reguliuot galėjo. Rudenį kai lauke dar šilta, namo vidus buvo drėgnas ir šaltas per visus aukštus. Ir žinoma - grindys - lentos, sienos - siauresnės lentelės, lubos - dar kažkoks menkavertis medis. Durys į kambarius - su stiklais. Perdangos visur betoninės. Langai - daugiabutiniai metriniai. Dar pamenu pagrindinė (vienintelė pilani įrengta) vonia buvo dengta juodom plytelėm ir turėjo viena langą - stiklo blokelį tokiam aukštyje, kad nebent į akis šviečia pro visokius šampūnus kurių prikišta pilna.
Namo pasididžiavimas - 4 palydovinės lėkštės ant fasado. Gerai, kad visas sklypo priekis užaugęs aukštaūgėm tujom ir nieks nemato to grožio. Atitinkamai visas namo vidus prietemoj amžinai. Aplinkiniai kaimyniniai namai atrodo panašiai. Statytas iš baltų silikatinių plytų, aukštų perdangos matosi iš lauko (skylėti profiliuoti blokai). Svečių mašinos paliekamos gatvėj, nes į kiemą tik dvi įvažiuot gali, iš kurių viena (žigulys) jau šaknis įleidęs būdavo, o važinėdavo su kampuota audi 100. Dar pamenu, kad keli kambariai turėjo balkono duris, bet už jų nieko nebuvo, arba balkonai be turėklų. Įėjimas į namą taip pat palipus kelis laiptus aukštyn ant išsikišusio bloko, be turėklų, iš kiemo pusės. Iš gatvės toks pat buvo, bet laiptų nebuvo ir nieks nenaudojo. Veiksmas vyksta 1998-tais maždaug.

Ir dar - Vilniuje vienas toks namas sėkmingai rado naują paskirtį tapo privačia mokykla

https://goo.gl/maps/uYPyXT2QjJs
Ten tos kvailos erdvės visai tinka.

**VNS** · 2017.01.31, 20:43

Parašė zalex Rodyti pranešimą

Pilys tai pilys, bet pilna šiaip "pats sau architektas" nesąmonių pristatyta, kur atrodo, kad neet brėžinio nebuvo, statybininkai statė, o šeimininkas kartą per dieną susakydavo ką toliau daryt.

Šiaip gal ir nebūtų užkliuvęs man jis, jei nevažiuočiau dažnai pro šalį. Man rodos didžiausias viso rajono namas

https://goo.gl/maps/r2WSSvscNNk

O jei kam patinka literatūriniai portretai - prašom:

Kaune pas tėvo kažkokius gimines buvau mažas porą kartų (nerandu žemėlapyje, kažkur Ramučiuose), tai panašų pasistatęs. Prisiminimai tokie, kad laiptai 1m pločio, 45 laipsnių statumo, laiptų aikštelės plokščios, jose apsisukama 180'.. laiptų segmentas trumpas, kokie 5-6 laiptai. Ir taip 5 aukštai (su rūsiu). Iš esmės net su paprasta kelionine taše užlipti būna nepatogu.
Dar viduj dominuoja 3 skirtingi lygiai viename aukšte (toks įtarimas, kad statė kaip žemė išsikasė su nuolydžiu.
Įvažiavimas į garažą išvis nesuvokiamas - vartai iš akies kokių 1.8x1.8m, prieš pat juos ~30 laipsnių įkalnė, kurios pagrindas - du blokai. Su mašina įvažiuot šansų nėr - pirma sėstu ant dugno, tada stogų į garažo sąramą. Galvočiau, kad ne mašinai skirtas, bet jame duobė dar buvo (!!) kaip -2 aukštas gaunas. Tikėtina, kad natūralus baseinas, nemačiau, uždengta ir užverstas visas garažas "dirbtuvėm", kuriose niekada nedirbama. Rūsį pirtis, kuri kaip ir visos tais laikais - šlykšti. Po medinėm lentelėm žiba žydros skilinėjusios plytelės sustumtos be siūlių ir vandens trapas, iš kurio atrodo kad aštuonkojis gali išlįsti.
Palėpė įspūdinga nebent vaikams, kaip iš filmų kokių. Koridoriukai po 80cm pločio, stogo nuolydis kambarius daro prizmėmis, kur prie vienos sienos baldų nepastatysi nes nuolydis, prie kitos netelpa, nes lubos bus per žemos praeiti.
Kuom šildomas nežinau, radiatoriai špižiniai buvo ir kažką reguliuot galėjo. Rudenį kai lauke dar šilta, namo vidus buvo drėgnas ir šaltas per visus aukštus. Ir žinoma - grindys - lentos, sienos - siauresnės lentelės, lubos - dar kažkoks menkavertis medis. Durys į kambarius - su stiklais. Perdangos visur betoninės. Langai - daugiabutiniai metriniai. Dar pamenu pagrindinė (vienintelė pilani įrengta) vonia buvo dengta juodom plytelėm ir turėjo viena langą - stiklo blokelį tokiam aukštyje, kad nebent į akis šviečia pro visokius šampūnus kurių prikišta pilna.
Namo pasididžiavimas - 4 palydovinės lėkštės ant fasado. Gerai, kad visas sklypo priekis užaugęs aukštaūgėm tujom ir nieks nemato to grožio. Atitinkamai visas namo vidus prietemoj amžinai. Aplinkiniai kaimyniniai namai atrodo panašiai. Statytas iš baltų silikatinių plytų, aukštų perdangos matosi iš lauko (skylėti profiliuoti blokai). Svečių mašinos paliekamos gatvėj, nes į kiemą tik dvi įvažiuot gali, iš kurių viena (žigulys) jau šaknis įleidęs būdavo, o važinėdavo su kampuota audi 100. Dar pamenu, kad keli kambariai turėjo balkono duris, bet už jų nieko nebuvo, arba balkonai be turėklų. Įėjimas į namą taip pat palipus kelis laiptus aukštyn ant išsikišusio bloko, be turėklų, iš kiemo pusės. Iš gatvės toks pat buvo, bet laiptų nebuvo ir nieks nenaudojo. Veiksmas vyksta 1998-tais maždaug.

Ir dar - Vilniuje vienas toks namas sėkmingai rado naują paskirtį tapo privačia mokykla

https://goo.gl/maps/uYPyXT2QjJs
Ten tos kvailos erdvės visai tinka.

Mokykla ikurt 6 aru kape, way debiliskesne ideja, nei pats namas.

**Zorro** · 2017.01.31, 20:56

Šiaurės licėjus

**Tomizmas** · 2018.05.22, 08:57

Cha cha... Ne per seniausiai atradau šią temą, perskaičiau visą. Super!!! Viena geriausių temų šiame gražiame forume, vienareikšmiškai. Prisikvatojau iki soties

Bet tai labai akivaizdžiai pailiustruoja kaip greit, per nedidelį metų kiekį pasikeičia žmonių požiūris. Dabar dauguma šitų namų atrodo juokingi, nepraktiški, statyti be logikos, bet iš vaikystės pamenu - tada šie namai atrodė absoliučiai normalūs ir niekam juoko nekėlė. Tie patys žmonės, kurie dabar juokiasi iš tų visų bokštelių, trikampių langelių ir 4 WC viename name (po 2 kiekviename aukšte), prieš 20+ metų patys norėdavo tokio namo ir pavydėdavo tiems, kas pasistatydavo tokius - būtinai dviejų aukštų (pageidautina trijų), su atskirais didžiuliais kambariais kiekvienam šeimos nariui, sanmazgais abiejuose aukštuose, pirtimi, baseinu, balkonais ir būtiniausiai - dviem požeminiais garažais po namu, kur galima statyti savo importines mašinas, pvz. kokį Opel Rekord

Dar yra ir daugiau iš mados išėjusių dalykų - pavyzdžiui, jau vėlyvais 90-aisiais ir ankstyvais 2000-aisiais provincijos miesteliuose buvo labai paplitęs standartinių medinių namų (na, visi žinot kokių - veranda per vidurį ir 2 langai iš šonų, viduje 4 kambariai) pimpinimas arba tiurlingavimas, kas irgi rodė gerą materialinę padėtį: palėpėje būtinai įrengti antrą aukštą (kad tas antras aukštas tipinei 4 žmonių šeimai nėra būtinas ir jį įrengus, stipriai išauga namo apkūrenimo išlaidos - kažin, ar daug kas apie tai galvodavo), iš namo galinės pusės pristatyti didžiulį priestatą su laiptine, didele virtuve, visokiais sandėliukais ir pageidautina terasa (vėl gi - nenaudingas plotas, kurį reikia apkūrenti), o namo priekyje - standartinė maža veranda nugriaunama, vietoj jos pastatoma didžiulė veranda per pusę namo priekio su terasa, apimančia vieną šoninį langą, o verandos viršuje - balkonas iš 2 aukšto. Taip patiurlinguotas namas būtinai turėdavo turėti akmeninę tvorą, kurių irgi jau seniai niekas nestato.

**sankauskas** · 2018.05.22, 10:53

Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

Cha cha... Ne per seniausiai atradau šią temą, perskaičiau visą. Super!!! Viena geriausių temų šiame gražiame forume, vienareikšmiškai. Prisikvatojau iki soties

Bet tai labai akivaizdžiai pailiustruoja kaip greit, per nedidelį metų kiekį pasikeičia žmonių požiūris. Dabar dauguma šitų namų atrodo juokingi, nepraktiški, statyti be logikos, bet iš vaikystės pamenu - tada šie namai atrodė absoliučiai normalūs ir niekam juoko nekėlė. Tie patys žmonės, kurie dabar juokiasi iš tų visų bokštelių, trikampių langelių ir 4 WC viename name (po 2 kiekviename aukšte), prieš 20+ metų patys norėdavo tokio namo ir pavydėdavo tiems, kas pasistatydavo tokius - būtinai dviejų aukštų (pageidautina trijų), su atskirais didžiuliais kambariais kiekvienam šeimos nariui, sanmazgais abiejuose aukštuose, pirtimi, baseinu, balkonais ir būtiniausiai - dviem požeminiais garažais po namu, kur galima statyti savo importines mašinas, pvz. kokį Opel Rekord

Neįsivaizduoju, kodėl namas su sanmazgu kiekviename aukšte ir po kambarį kiekvienam šeimos nariui atrodo juokingas?

Pirtis, baseinas, balkonas, garažai - vėlgi, savo name neturiu nei vieno, bet nei balkonas, nei pirtis, nei garažas name man neatrodo juokingai.

**Tomizmas** · 2018.05.22, 16:48

Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

Neįsivaizduoju, kodėl namas su sanmazgu kiekviename aukšte ir po kambarį kiekvienam šeimos nariui atrodo juokingas?

Pirtis, baseinas, balkonas, garažai - vėlgi, savo name neturiu nei vieno, bet nei balkonas, nei pirtis, nei garažas name man neatrodo juokingai.

Standartinė šeima Lietuvoje yra maždaug 4 žmonės - tėvai ir 2 vaikai, aišku, būna visokių niuansų - seneliai gyvena kartu ir t. t., bet tai retesni variantai. Pagrinde dauguma gyvena vidutiniškai po 4 viename namų ūkyje. Kiek reikia kambarių? Tėvams (gali būti atskirai), vaikams (gali būti irgi atskirai, ypač jei vaikai priešingų lyčių ir dėl suprantamų priežasčių jiems gali būti neypatingai jauku), svetainė. Realiai 4 - 5 kambariai, ką patenkina tradiciniai daugelyje miestelių sutinkami standartiniai 4 kambarių namai su atskira virtuve. Ar yra kažkokia būtinybė statyti tokiai šeimai namą po kelis didžiausius kambarius per kelis aukštus, su tūlikais, ir voniomis ir kaip jau anksčiau rašyta šioje temoje - netgi su planavimu į ateitį "čia gyvens sūnaus šeima, čia gyvens dukros šeima"? Suaugę vaikai paprastai apsigyvena kitur. Nelabai kas nori ar gali trintis kelios kartos viename name, ir keista, kad žmonės to neįvertindavo (nors patys irgi kažkada išsikraustė iš tėvų namų pradėti naują gyvenimą).

Kiap jau minėjau apie tradicinių 4 kambarių namų kažkada madingą tiurlingavimą, tai įrengus antrą aukštą, kaip daug kas darydavo, ir padarius ten 3 kambarius (kaip taisyklė - miegamuosius, vienas į vieną pusę, kitas į kitą, trečias į priestatą, + balkonas) - pirmame namo aukšte lieka 4 neišnaudojami kambariai (na, nebent išskyrus svetainė). Ar tai ekonomiška ir tikrai taip baisiai reikalinga? Juk jau vien kūrenimas ką reiškia. Remontai, apstatymai baldais, reikia dar kiekvienam kambariui sugalvoti kažkokią paskirtį... Dabar, kai mano kartos vaikai jau suaugo ir dauguma (bent iš mūsų rajono) išvažiavo į Vilnių, šie namai stovi pustuščiai, ir juose gyvenantiems vyresnio amžiaus tėvams tampa našta ir problema.

Baseinas name - sorry, įdomu kas jau labai leisdavo į juos vandenį ir jį šildydavo? Irgi - išlaidos. Kiek žmonių pasidarė namuose pirtis - pas daug ką stovi nenaudojamos, tuo labiau dabar, kai pilna visokių sporto klubų ir ten gali kada nori nueiti pasiiparinti. Tikrai nėra jokios būtinybės turėti visus tokius dalykus namie. Žmonės tada norėdavo labai daug, ne visada pamatuodami savo galimybes ir praktiškumą, kaštus, atsiperkamumą. Nors visi tuo griešydavo - ir aš, vaikas būdamas, žavėdavausi tais didžiuliais namais, paišydavau juos ir labai norėdavau, kad tėvai mūsų standartiniame mediniame name irgi padarytų 2 aukštą, balkoną, akmeninę tvorą, kad ir pas mus būtų labai cool (dabar tik džiaugiuosi, kad tėvai to nedarė, nors irgi planų turėjo ir labai rimtai tai svarstė - būtų buvusi nesąmonė).

**sankauskas** · 2018.05.22, 21:06

Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

Standartinė šeima Lietuvoje yra maždaug 4 žmonės - tėvai ir 2 vaikai, aišku, būna visokių niuansų - seneliai gyvena kartu ir t. t., bet tai retesni variantai. Pagrinde dauguma gyvena vidutiniškai po 4 viename namų ūkyje. Kiek reikia kambarių? Tėvams (gali būti atskirai), vaikams (gali būti irgi atskirai, ypač jei vaikai priešingų lyčių ir dėl suprantamų priežasčių jiems gali būti neypatingai jauku), svetainė. Realiai 4 - 5 kambariai, ką patenkina tradiciniai daugelyje miestelių sutinkami standartiniai 4 kambarių namai su atskira virtuve. Ar yra kažkokia būtinybė statyti tokiai šeimai namą po kelis didžiausius kambarius per kelis aukštus, su tūlikais, ir voniomis ir kaip jau anksčiau rašyta šioje temoje - netgi su planavimu į ateitį "čia gyvens sūnaus šeima, čia gyvens dukros šeima"? Suaugę vaikai paprastai apsigyvena kitur. Nelabai kas nori ar gali trintis kelios kartos viename name, ir keista, kad žmonės to neįvertindavo (nors patys irgi kažkada išsikraustė iš tėvų namų pradėti naują gyvenimą).

Kiap jau minėjau apie tradicinių 4 kambarių namų kažkada madingą tiurlingavimą, tai įrengus antrą aukštą, kaip daug kas darydavo, ir padarius ten 3 kambarius (kaip taisyklė - miegamuosius, vienas į vieną pusę, kitas į kitą, trečias į priestatą, + balkonas) - pirmame namo aukšte lieka 4 neišnaudojami kambariai (na, nebent išskyrus svetainė). Ar tai ekonomiška ir tikrai taip baisiai reikalinga? Juk jau vien kūrenimas ką reiškia. Remontai, apstatymai baldais, reikia dar kiekvienam kambariui sugalvoti kažkokią paskirtį... Dabar, kai mano kartos vaikai jau suaugo ir dauguma (bent iš mūsų rajono) išvažiavo į Vilnių, šie namai stovi pustuščiai, ir juose gyvenantiems vyresnio amžiaus tėvams tampa našta ir problema.

Baseinas name - sorry, įdomu kas jau labai leisdavo į juos vandenį ir jį šildydavo? Irgi - išlaidos. Kiek žmonių pasidarė namuose pirtis - pas daug ką stovi nenaudojamos, tuo labiau dabar, kai pilna visokių sporto klubų ir ten gali kada nori nueiti pasiiparinti. Tikrai nėra jokios būtinybės turėti visus tokius dalykus namie. Žmonės tada norėdavo labai daug, ne visada pamatuodami savo galimybes ir praktiškumą, kaštus, atsiperkamumą. Nors visi tuo griešydavo - ir aš, vaikas būdamas, žavėdavausi tais didžiuliais namais, paišydavau juos ir labai norėdavau, kad tėvai mūsų standartiniame mediniame name irgi padarytų 2 aukštą, balkoną, akmeninę tvorą, kad ir pas mus būtų labai cool (dabar tik džiaugiuosi, kad tėvai to nedarė, nors irgi planų turėjo ir labai rimtai tai svarstė - būtų buvusi nesąmonė).

Man tai keista kad tau kažkas keisto.

Visas tas ankstyvųjų 90-tųjų laukinis kapitalizmas, Irrational exuberance, Alano Greenspan žodžiais, žmonėms suteikė viltį kad netrukus gyvensime kaip Santa Barbaroje, didžiuliuose prabangiuose namuose. Niekas per daug nesuko galvos dėl naudos/kaštų analizės, nes per mėnesį uždirbdavo tiek kiek neseniai neuždirbdavo per metus.

Dėl architektūrinės estetikos panaši situacija - visi statė kaip mokėjo, jokios patirties or know-how niekas neturėjo, taip ir gavosi tokie beskoniai monstrai. Bet tas stebėjimasis žmonių neracionalumu žvelginat atgalios atrodo šiek tiek naiviai - jei tu galvotum kad pinigai niekada nesibaigs, kažin ar statytum racionalų 80kv namuką su optimizuotomis erdvėmis.

Šitiems beskoniams monstrams jaučiu gilią nostalgiją ir savotišką simpatiją, nes pats tokiame užaugau - 300+ kvadratų, su baseinu, pirtimi, 4 balkonais, židiniais, vonios kambariais, 40 kvadratų biblioteka, stalo teniso kambariu, Oranžerija, you name it. Viskas pagal kiečiausius Santa Barbaros standartus - visur ąžuolinis parketas, gobelenai ant sienų, laiptų turėklai iš medžio masyvo. Šiandien visa šeima susėdę dažnai iš savęs pasišaipom iš tų namų kurie dabar būtų beskonio kičo etalonas. Išskyrūs tėvą - jis vis dar turi gilų pasididžiavimą savo pirmu pastatytu namu ir truputį užsigauna dėl pašaipų.

**Tomizmas** · 2018.05.22, 22:22

Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

Man tai keista kad tau kažkas keisto.

Visas tas ankstyvųjų 90-tųjų laukinis kapitalizmas, Irrational exuberance, Alano Greenspan žodžiais, žmonėms suteikė viltį kad netrukus gyvensime kaip Santa Barbaroje, didžiuliuose prabangiuose namuose. Niekas per daug nesuko galvos dėl naudos/kaštų analizės, nes per mėnesį uždirbdavo tiek kiek neseniai neuždirbdavo per metus.

Dėl architektūrinės estetikos panaši situacija - visi statė kaip mokėjo, jokios patirties or know-how niekas neturėjo, taip ir gavosi tokie beskoniai monstrai. Bet tas stebėjimasis žmonių neracionalumu žvelginat atgalios atrodo šiek tiek naiviai - jei tu galvotum kad pinigai niekada nesibaigs, kažin ar statytum racionalų 80kv namuką su optimizuotomis erdvėmis.

Šitiems beskoniams monstrams jaučiu gilią nostalgiją ir savotišką simpatiją, nes pats tokiame užaugau - 300+ kvadratų, su baseinu, pirtimi, 4 balkonais, židiniais, vonios kambariais, 40 kvadratų biblioteka, stalo teniso kambariu, Oranžerija, you name it. Viskas pagal kiečiausius Santa Barbaros standartus - visur ąžuolinis parketas, gobelenai ant sienų, laiptų turėklai iš medžio masyvo. Šiandien visa šeima susėdę dažnai iš savęs pasišaipom iš tų namų kurie dabar būtų beskonio kičo etalonas. Išskyrūs tėvą - jis vis dar turi gilų pasididžiavimą savo pirmu pastatytu namu ir truputį užsigauna dėl pašaipų.

Na taip, iš šių laikų perspektyvos ne visada gaunasi įvertinti laiko dvasią ir kokios nuotaikos tais laikais tvyrojo ore. Labai teisingas pastebėjimas, kad žmonėms didžiulę įtaką darė pramoginė produkcija, visokios Santa Barbaros, serialai apie turtuolius tokie kaip Beverly Hills 90210 (kurio herojų, dar mano tėvo pastebėjimu, praktiškai niekada nerodydavo dirbančių - tik pramogaujančius

). Žmonės įsivaizduodavo kapitalizmą kaip nežabotas galimybes praturtėti, turėti daug visokių gražių importinių daiktų "iš Amerikos" (tik vėliau pastebėjo, kad jie iš tikrųjų gaminami Kinijoje ar Turkijoje), Vakarus suvokė kaip rojų žemėje, ir galvodavo, kad čia tik TSRS reikia taupyti, skaičiuoti pinigus - kitur to nereikia. Dabar jau galima bus bizniauti, praturtėti ir iš tiesų - pinigai nesibaigs (nors šita frazė "pinigai nesibaigs" yra didžiulė nesąmonė - pinigai visada pasibaigs, jeigu juos tratinsi negalvodamas). Kai būdavo sakoma "greit gyvensime kaip Švedijoje", žmonės įsivaizduodavo Švediją ne realistiškai, kokia ji yra iš tiesų (nes beveik niekas joje net nebuvo apsilankęs), bet į tą žodį "Švedija" sudėdavo savo viltis ir idealistinį tobulo gyvenimo įsivaizdavimą. Į kurį įeidavo ir serialuose matyti trijų aukštų namai (nors realiai Švedijoje niekas tokių nestato). Bet ar labai kas gilinosi, kuo Meksika skiriasi nuo Švedijos? Tas pats "užsienis".

Šiais laikais mes viską vertiname kitaip. Daug kas yra buvę Vakaruose - keliavę ar netgi gyvenę, ir žino, kad rojus žemėje neegzistuoja, kad toje pačioje Švedijoje žmonės irgi taupo, skaičiuoja, pasvarsto apie naudą ir atsiperkamumą, visur yra savų problemų, ir kad nuo tokių gyvenimiškų dalykų niekur nepabėgsi. Aukštesnis pragyvenimo lygis toli gražu nereiškia pinigų taškymo į kairę ir į dešinę, tuščio netgi nesamos "prabangos" demonstavimo, ir kad pinigai visada turi tokią savybę pasibaigti - netgi Švedijoje. Todėl dabar mes gudrūs juoktis, o tada... Žmonės buvo naivesni ir per daug viską idealizavo.

Kiek esu buvęs Vakarų Europoje - nepamačiau ten kažkokių ypatingų technologijų ir civilizacinių pasiekimų, kurių mes neturėtume Lietuvoje, esu netgi pažėręs (tame tarpe ir šiame forume) kritikos Prancūzijai dėl nepakankamos tvarkos, nesužymėtų juostų keliuose, piktžolių Paryžiaus centre ir t. t. Ar įsivaizduotumėte 1995 metais tokią situaciją, kad lietuvis kritikuotų tvarką Prancūzijoje? Laikai iš tiesų labai pasikeitė, ir daugybė iliuzijų žlugo

**Eikantas X** · 2018.05.23, 08:00

Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

Cha cha... Ne per seniausiai atradau šią temą, perskaičiau visą. Super!!! Viena geriausių temų šiame gražiame forume, vienareikšmiškai. Prisikvatojau iki soties

Bet tai labai akivaizdžiai pailiustruoja kaip greit, per nedidelį metų kiekį pasikeičia žmonių požiūris.

O kuom čia labai skiriasi nuo kai kieno dabartinių svaigimų? Pavidalai pasikeitė, o svajonių esmė? Santa Barbara virto į kažkurį tai serialą, kurio veiksmas vyksta Niujorke. Libeskindas pastatys, NMC išsiplės, susitankins ir bus such mega WOW, gyvensim kaip stebuklingo Manhatano personažai.

**Tomizmas** · 2018.05.23, 13:00

Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą

O kuom čia labai skiriasi nuo kai kieno dabartinių svaigimų? Pavidalai pasikeitė, o svajonių esmė? Santa Barbara virto į kažkurį tai serialą, kurio veiksmas vyksta Niujorke. Libeskindas pastatys, NMC išsiplės, susitankins ir bus such mega WOW, gyvensim kaip stebuklingo Manhatano personažai.

Skiriasi tuo, kad aukštybinių pastatų biznio kvartalai yra didžiojoje dalyje pasaulio šalių (nuo San Paulo iki Seulo, nuo Niujorko iki Sidnėjaus) ir yra normalus šiuolaikinis reiškinys bei miestų evoliucijos dalis. Tuo tarpu trijų aukštų pirkios su kolonomis buvo laikinas svaigimas apie tai, ko nėra ir nebus.

**mantasm** · 2018.05.24, 07:28

Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

Skiriasi tuo, kad aukštybinių pastatų biznio kvartalai yra didžiojoje dalyje pasaulio šalių (nuo San Paulo iki Seulo, nuo Niujorko iki Sidnėjaus) ir yra normalus šiuolaikinis reiškinys bei miestų evoliucijos dalis. Tuo tarpu trijų aukštų pirkios su kolonomis buvo laikinas svaigimas apie tai, ko nėra ir nebus.

Dideli prabangūs namai irgi egzistuoja nuo praktiškai bet kurioje pasaulio šalyje. Ir tai yra normalus reiškinys, kuris buvo, yra ir bus. Kitas dalykas, kad daryta pagal tuometinį įsivaizdavimą ir dabar žiūrint atgal atrodo.... įdomiai. Lygiai kaip ir 90ųjų verslo centriukai

Išmokom tiek statyt normalesnius stiklainius, tiek normalesnius namus.

**Tomizmas** · 2019.03.30, 19:39

Vilnius, Aguonų g. kvartalas. Dabar kadangi madinga 90-ųjų koncertai, visokie to laikmečio antikvarai (kasetės, tetriai ir t. t.), tai gal ir architektūra pagavo tą trendą?

Jeigu nežinočiau, tikrai pagalvočiau kad statytas 1993 metais.

Parašė R.D. Rodyti pranešimą

**booraz** · 2019.04.01, 16:33

Parašė Panevezietis Rodyti pranešimą

Panevėžys turi priemiestinius rajonus su dideliais namais. Statyti plastmasiukų, karolių, mezgimo ir kt. verslo bumo laikais. Produktai vežti į rytus.
Namas "Rožyno" rajone. Sklypai palyginus nedideli, užstatymo tankis didelis.

Savininkas turi keistą pomėgį Fiat Multiploms

beje gyvena kitas žmogus, o ne tas kur statė.

**Eikantas X** · 2019.10.06, 19:08

„Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ parodos atidarymo MOratonas (1/2 diena)

https://www.youtube.com/watch?v=b9AmbVccvUY
nuo 2:00:00 :

Pokalbis su architektu Gintautu Natkevičiumi. Pokalbį moderuos Gilma Teodora Gylytė. Architektas Gintautas Natkevičius stebina vykdytų projektų gausa ir įvairove. Šįkart pokalbio ašis – lietuviška namų svajonė 1990-2002. Kalbėsime apie drastiškai pasikeitusią namų sąvoką, nuo 700 kv. m pilaitės už miesto iki kompaktiško namelio miesto.G. Natkevičius nuo 90-ųjų vadovauja individualiai architektūros projektavimo įmonei, ne kartą apdovanotas geriausių architektūrinių projektų bendraautoriumi, o 2001 m. yra gavęs „Metų architekto“ premiją.

**Tomizmas** · 2019.10.06, 19:40

Geras šitas. Devyniasdešimtieji, kad ir kokie jie bebūtų juokingi, tapo gryna legenda, kurioje negyvenę jos nesupras

Koks kitas dešimtmetis tapo tokiu aptarinėjamu ir nuolat prisimenamu? Gigantiškos pilys - tai tik viena iš to "aukso amžiaus" apraiškų, bet tikrai ne pati prasčiausia.

Kas juokingiausia, 90-aisiais (vaikystėje) pats visu rimtumu norėjau būtent tokio stiliaus namo, mažiausiai trijų aukštų, su bokšteliais ir dviem požeminiais garažais importinėms mašinoms

**Lettered** · 2019.10.07, 10:51

Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

Šitiems beskoniams monstrams jaučiu gilią nostalgiją ir savotišką simpatiją, nes pats tokiame užaugau - 300+ kvadratų, su baseinu, pirtimi, 4 balkonais, židiniais, vonios kambariais, 40 kvadratų biblioteka, stalo teniso kambariu, Oranžerija, you name it. Viskas pagal kiečiausius Santa Barbaros standartus - visur ąžuolinis parketas, gobelenai ant sienų, laiptų turėklai iš medžio masyvo. Šiandien visa šeima susėdę dažnai iš savęs pasišaipom iš tų namų kurie dabar būtų beskonio kičo etalonas. Išskyrūs tėvą - jis vis dar turi gilų pasididžiavimą savo pirmu pastatytu namu ir truputį užsigauna dėl pašaipų.

Šiaip toje pačioje Santa Barbaroje tuo laikotarpiu iš tikrųjų buvo statomi panašaus stiliaus neoklasikiniai namai, tai lietuviai logiška, kad kopijavo ne kokius nors skandinavus, o savo svajonių šalies namus, architektai taip pat vartė amerikietiškus žurnalus ir atitinkamai projektavo.

**Aukštaitis** · 2019.10.07, 11:29

Nors tos pilaitės asocijuojamos su 90-aisiais, bet jos lyg ir pradėjo dygti dar perestroikos laikais, nuo kokių 1985 m.? Kažin, kas inspiravo tokią gigantomaniją?

Skelbimas

1990-ųjų pradžios "architektūra" (Pats sau architektas)

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment