Knygos apie architektūrą

[RokasLT]

[RokasLT]

[laimutis]

Publikuotas istorinis tyrimas, leidęs atkurti Vilnių, koks jis buvo prieš 200 metų



Artėjant Vilniaus knygų mugei Lietuvos nacionalinis muziejus pristato daugiau nei penkerius metus trukusio tyrimo publikaciją „Atrastas Vilnius. Kartografiniai ir sociotopografiniai miesto maketo šaltiniai“. Knygoje publikuojama Rusijos kariniuose archyvuose saugoma Vilniaus senamiestį ir priemiesčius apimanti kartografinė medžiaga, leidusi iki smulkiausių detalių atkurti prieš 200 metų egzistavusį miesto vaizdą, kurio didelės dalies šiandien jau nebepamatysime. Publikuotas istorinis tyrimas, leidęs atkurti Vilnių, koks jis buvo prieš 200 metų - Lietuvos nacionalinis muziejus (lnm.lt)

[digital]

Architektūros istorikė: sovietų utopija visus gyventojus nemokamai aprūpinti būstu išvirto į mutaciją

Kaip sovietų režimo politinis projektas paveikė gyvenamąją aplinką, naujoje knygoje „Jūs gaunate butą. Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais“ siekia išsiaiškinti architektūros istorikė Marija Drėmaitė kartu su bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Nojumi Kizniu ir Matu Šiupšinsku.

M. Drėmaitė LRT RADIJO laidai „10–12“ teigia, kad būtent knygos pavadinime slypi du svarbiausi terminai – „gavimas“ ir „butas“.

„Nuo šio pavadinimo atsispiriant, yra užkoduoti du labai svarbūs raktiniai žodžiai ir raktinės idėjos – tai „gaunate“ ir „butas“, – aiškina pašnekovė. – Tai, kad butas buvo dalijamas administraciniais, partiniais nurodymais, kad butas buvo valstybinis, kad buvo užsukta visa didžiulė valstybinė butų statybos ir skirstymo sistema, ir yra viena iš knygos pamatinių koncepcijų, idėjų, kur mes aiškinamės, kaip politinis režimas gali taip masiškai paveikti architektūrinį lauką.“

Knygoje nagrinėjama, kaip vyraujančia būsto forma tapo butas.

„Lietuvoje mes galime matyti, kad architektai, kurie projektavo ir tuos daugiabučius, ir vienbučius, ir individualius butus, vis dėlto turėjo labai daug ambicijų pagerinti šitą aplinką. Nepaisant tų standartinių normų, mes užtikome ištisinius vidinius konkursus, pavyzdžiui, Miesto statybos projektavimo institute buvo toks Tipinio projektavimo skyrius, kuriame iš tiesų dirbo geri architektai, pavyzdžiui, Bronius Krūminis, kuris, turbūt, yra neįvertintas ir nepripažintas Lietuvoje kaip architektas, bet jo biografija labai įdomi. Jis, baigęs architektūrą, pirmiausia dirbo architektu-restauratoriumi ir restauravo Trakų pilį. Jis buvo to skandalo, kai buvo už feodalinių pilių atstatymą 1960 m. nubausta Lietuva, atpirkimo ožys, pažemintas pareigose ir nusiųstas į Tipinio projektavimo skyrių“, – pasakoja pašnekovė.

Pasak jos, B. Krūminis ten toliau kūrė masinių statybos namų patobulintus projektus, nuolat eksperimentavo, juos gerino.

„Jeigu žvelgtume visos Sovietų Sąjungos mastu, Lietuvos ir Estijos netgi masinės statybos rajonai yra daug humaniškesni, labai landšaftinė situacija parinkta, namų aukštingumas žemas <...>“, – sako ji.

[Obi-Wan Kenobi]

Ką sako Nasvyčiai yra tiesa. Vakaruose 1950-1960 buvo žiaurus miestų modernizavimo griaunant senus pastatus.

More than 40 percent of the Swedish cities' oldest housing stock in 1960-1970. During the years 1960-1975, about 30-40,000 houses from the 19th century and over 100,000 apartments built before 1901 were demolished in Sweden. In Katrineholm and Hagfors, 80% of the housing stock was demolished. In Oxelösund, Köping, Enköping, Fagersta, Norrköping at least 70%. In Eskilstuna, Karlstad, Ljungby, Karlskoga, Tranås, Västerås, Nyköping, Uppsala, Linköping, Jönköping, Luleå, Borås, and Södertälje about 60%. In some cities and districts, including Norrköping and lower Norrmalm in Stockholm, more than half of the existing buildings were demolished. In Stockholm's inner city over 700 buildings!

Iš https://www.reddit.com/r/Lost_Archit...of_demolition/

[Myliu miestus]

Skaitau knygą "Lietuvos architektai pasakoja apei sovietmetį" ir labai įdomu buvo skaityti interviu su A. Nasvyčiu, kaip jis kalba, kad jie [to meto Lietuvos architektai] stengėsi daryti viską kiek įmanoma orientuojantis į vakarus, ne rytus. Daryti erdves ir rajonus humaniškus, atskirti pėsčiųjų takus, sudaryti sąlygas kuo daugiau vaikščioti. Kaip jūsų nuomone tai yra jiems pasisekę?

P.S. Nežinau, ar yra kita tema skirta tokioms diskusijoms, tai jei taip, prašau perkelkit

[RokasLT]

Nėra jis destroyed kaip, kad rašo tam puslapy.

Nu jo, tik vandens bokštas sunaikintas:

[AšNeRobotas]

Nėra jis destroyed kaip, kad rašo tam puslapy.

[RokasLT]

Modern Forms: A Subjective Atlas of 20th-Century Architecture

Vilniaus santuokos rūmai

https://youtu.be/Gv3XIGTHkog?t=57

[RokasLT]

Modern Spaces: A Subjective Atlas of 20th-Century Interiors
https://www.amazon.co.uk/Modern-Spac...s%2C186&sr=8-1


Druskininkų vandens parkas
https://archivemoderninteriors.tumblr.com/page/3

[WastedYears]

Trečioji Alberto Kazlausko knyga Vilniaus gatvės gyvos. Iš pietų į šiaurę.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/viln...ietu-i-siaure/

Daug ir įdomiai aprašyta apie Kirtimus, Šeškinę, Fabijoniškes, Viršuliškes ir kt.

[laimutis]

Spėjau nusipirkti, atrodo tuoj baigsis tiražas.



Knygos "Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės architektūra: stilių raida" aprašymas

Pagrindinis projekto tikslas – galutinai parengti spaudai ir išleisti mokslinį sintetinį darbą apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės architektūros istoriją, apimant raidą nuo valstybės susikūrimo XIII a. viduryje iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Mokslinė šio darbo idėja - atskleisti LDK architektūros istoriją apimant visa jos teritoriją, priklausiusią kiekvieno stilistinio laikotarpio egzistavimo metu. Leidinys yra tarptautinio pobūdžio - tyrimas apima Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos, Lenkijos žemes istoriškai susįjusias su LDK. Monografija paremta įvairių šalių mokslininkų ir paties autoriaus atliktais architektūrologiniais, istoriniais ir natūriniais tyrimais. Architektūros raidos savitumai perteikiami chronologiškai, susiejant su krašto politiniu, konfesiniu, kultūriniu gyvenimu. Monografiją sudaro pratarmė, įvadas, 5 pagrindiniai skyriai apie romanikos, gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo architektūrą, pabaiga ir priedai. Knyga gausiai iliustruota pastatų planų brėžiniais, ikonografinių vaizdų reprodukcijomis, iš natūros darytomis nuotraukomis. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės architektūra: stilių raida | Patogupirkti.lt

[Komunistas]

Gal kas turi knygu *.pdf apie architektura anglu arba vokieciu kalba?

Turim:

https://libgen.is/search.php?req=arc...e=1&column=def
https://libgen.is/search.php?req=arc...e=1&column=def

[ZYKLON-B]

Gal kas turi knygu *.pdf apie architektura anglu arba vokieciu kalba?

[Romas]

Stasys Pipiras. Apie išlikusius ir mano atrastus Lietuvos dvarus

Hidrotechnikos inžinierius ir įmonių vadovas Stasys Pipiras dvejus metus paskyrė Lietuvos dvarų lankymui ir fotografavimui.
Autoriui rūpėjo parodyti kuo platesnį ir kuo tikresnį dvarų vaizdą: vieni puošnūs ir gerai sutvarkyti, gyvenantys pilnakraujį gyvenimą, o kiti, deja, dar apleisti, bemaž sunykę.

Kelionės ir fotografavimai pradėti 2019 06 01, o baigti 2021 08 08 penkiasdešimt septyniose miestų ir rajonų savivaldybėse. Automobilio spidometras suskaičiavo apie 31 350 km. Entuziastas aplankė ir nufotografavo 754 dvarus. Jam svarbiausia buvo atspindėti dvaro būklę. Susidarė 9 900 spalvotų nuotraukų kraitis. Dalis jų atrinkta į šį fotoalbumą

Leidėjas: Eglės leidykla 2022


https://www.patogupirkti.lt/knyga/ap...os-dvarus.html

[Selojora]

Knygos autoriai: tekstų autorius Vidas Poškus ir dailininkas Mindaugas Skudutis, idėjos autorė Aistė Gabrielė Černiūtė. Videniškiai. Kunigaikščių Giedraičių žemės beieškant.
Ši knyga – ypatinga tekstų ir vaizdų kelionė po Videniškių praeitį ir dabartį: LDK aukso amžius, Giedraičių giminė, Siesartės slėnio dangus ir vietos žmonių istorijos. Pasak knygos tekstų autoriaus V. Poškaus, pagrindinis šios knygos tikslas – aprašyti Videniškius, pastebėti ir užfiksuoti jų pagrindinius paminklus, objektus, žmones, o taip pat už skverno pagauti istorija ir religija persmelktą vietos atmosferą. Ne vieną vasarą Videniškiuose praleidęs dailininkas M. Skudutis labai taikliai ir gyvai vietos dvasią užfiksavo tapyboje ir piešiniuose.
https://www.moletumuziejus.lt/leidiniai/

Pati knygą pirkau iš A. G. Černiūtės, nežinau, kas daugiau platina.

[Selojora]

Viltė Migonytė-Petrulienė. Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje
Kurortai – weekendų miestai ir priemiesčiai – tapo kitokio gyvenimo pažadu tarpukario Lietuvoje. Savita architektūra ir urbanistika, pramogos ir ritualai formavo poilsio kultūrą, liudijo svarbius modernios valstybės kūrimo procesus.

Ši monografija leidžia naujai pažvelgti į visiems gerai pažįstamas poilsio kryptis, kurių potencialą bandyta išskleisti tarpukariu: nuo Birštono iki Palangos. Sykiu pažinti tuos kurortus, kurie XX a. istorijos verpetuose taip ir liko pumpuro stadijoje.

Tarpukario kurortų paveikslas prieš skaitytojų akis skleidžiasi per istorinį ir architektūrinį pasakojimą, to meto spaudos citatas bei archyvines nuotraukas. Ir užduoda klausimą: kiek tarpukario poilsiavimo tradicijos gyvos šiandien?

https://www.leidyklalapas.lt/products/weekendu-miestai

[Romas]

Marija Drėmaitė, Rasa Antanavičiūtė
Neįgyvendintas Vilnius
Leidėjas: Lapas, 2021

Ši knyga lydi Vilniaus muziejaus parodą „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ (2021 m. liepos 21 d.–2022 m. sausio 9 d.), kurią rengė ir kuravo knygos autorės. Knyga išleista bendradarbiaujant su Vilniaus muziejumi.

https://www.leidyklalapas.lt/product...dintas-vilnius
https://vilniausmuziejus.lt/knygos-n...s-pristatymas/

Straipsnis šios dienos "Verslo žiniose"
VZ.LT 2021.12.02

https://laikrastis.vz.lt/index.php?a...52&type=1&z=60

[Knope]

Puiki knyga!

[R.D.]

Leidykla "Lapas" dar 2020 m. išleido garsiąją Jane Jacobs 1961 m. knygą "The Death and Life of Great American Cities" lietuvių kalba "Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas". Visi, kurie kiek labiau domisi urbanistika, architektūra, turbūt yra skaitę arba bent jau girdėję šią knygą, tad visiems rekomenduoju: