Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[KAU] Kaunas, Panemunė

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    [...] 1922 m. gruodžio mėn. į Panemunę buvo atkelta Karo mokykla. Po metų ji perkelta į nuolatinę bazę pietvakarinėje miestelio dalyje, tarp Vaidoto gatvės, Jiesios plento ir šlaito - į buvusios tvirtovės 2-to pėstininkų bataliono kareivines. 1923 m. lapkričio mėn. čia buvo atkelti ir Aukštieji DLK Vytauto karininkų kursai. Karo mokykla (1929 m. pavadinta Pirmąja Lietuvos Prezidento karo mokykla) ir karininkų kursai (nuo 1930 m. - Vytauto Didžiojo karininkų kursai) įsikūrė 5-ojo pėstininkų pulko kaimynystėje. Jiems priklausė bendras 87,84 ha ploto karinis rajonas (1930 m. duomenimis).

    1. Antrojo pasaulinio karo, Kauno žvalgybinės nuotraukos dalis, daryta 1944 m.

    2. Žvalgybinės nuotraukos užrasas

    3. Karo mokykla is oro 1935 m.

    4. Karo mokyklos rūmai 1923 m.

    5. Karo mokyklos rūmai apie 1935 m.

    6. [...]1926 - 1927 m. Karo mokyklos rajone, tarp Vaidoto g. gyventojų sklypų ir Plento g., buvo įrengtas geriausias Kaune, bene ir visoje Lietuvoje, Kariuomenės sporto stadionas. Juo naudojosi ne tik kariškiai, bet ir civilinės sporto organizacijos. Stadione vykdavo beveik visos tarptautinės futbolo rungtynės, lengvosios atletikos varžybos, sporto šventės ir pan.

    7. [...]Vieta buvo labai graži, šiaurinėje pusėje tekėjo Nemunas, pietuose - juosė aukštais medžiais apaugęs šlaitas, į kurį užkopę būsimieji karininkai IV forto ir Rokų kaimo laukuose atlikdavo lauko pratybas. Kariūnai savo darbu labai prisidėjo tvarkant rajoną, sodinant medelius. Mokykla įsikūrė trijų aukštų pastate, kuriame tilpo klasės, kabinetai, bendrabutis, mokymo priemonių, ginklų, rūbų sandėliai, virtuvė, valgykla. Mokykla turėjo ambulatoriją su ligonine, sporto salę, netoliese - skalbyklą, siuvyklą, šaltkalvę, batų ir stalių dirbtuves, baldų ir maisto sandėlius, arklides. Kiek toliau nuo mokyklos - pirtis, žemės sklypas daržovėms ir oranžerija, kurią tvarkė senas, prityręs daržininkas. Kariūnams buvo skirta mokymosi aikštė, teniso, kroketo aikštelės, stadionas, tad baigusieji mokyklą tapdavo ne tik gerais karininkais, bet ir sportininkais.

    Paimta iš:
    http://www.shtetlinks.jewishgen.org/...mune/index.htm
    http://antraspasaulinis.net/e107_plu...p?content.1020
    http://www.epaveldas.lt
    Paskutinis taisė freimq; 2009.07.22, 11:10.

    Comment


      #22
      A. Panemunės Karo mokyklos vartai:
      1. Naujokai renkasi

      2. Vartai i Karo mokyklą iš vidaus

      3. Vartai į Karo mokyklą su sargyba

      4. Vartai visu ūgiu

      5. Vartų vieta dabar Vaidoto g. 209

      Gaila nuotraukų kokybė tik tokia, rinkta iš epaveldas.lt
      Paskutinis taisė freimq; 2009.07.22, 11:15.

      Comment


        #23
        5. Vartų vieta dabar Vaidotų g. 209

        greiciausiai suklydai, nes 1918, vokiskame Kauno plane si gatve ivardinta Somerfeldt vardu,
        apziurejau tris tarpukarinius ir viena WWII Liuftvafes Kauno planus visur ji vadinasi Vaidoto.
        פוניקולאַר

        Comment


          #24
          Taip suklydau, gatvės pavadinimas Vaidoto. Viskas per google map, ten galvoju pasitikslinsiu ir va kas gavos. Dėkui už pataisymą. pertaisau

          Comment


            #25
            Paminklas Vytautui Didžiajam
            1. 1930 m. minint LDK. Vytauto 500 – ąsias mirties metines, A. Panemunės Vytauto Didžiojo karininkų kursų klausytojai Karo mokyklos teritorijoje sumanė statyti paminklą kunigaikščiui Vytautui. Kursuose buvo sudarytas komitetas Vytauto Didžiojo paminklui statyti . Komitetas suorganizavo projektų paruošimo konkursą ir pradėjo rinkti lėšas. Karinėse dalyse paminklui statyti savo sutikimą davė Krašto apsaugos ministras pulk. Balys Giedraitis, tarpininkaujant vyriausiojo štabo gen. Leit. Petrui Kubiliūnui. Aukomis gausiai parėmė kursų karininkai, lektoriai, civiliai tarnautojai, kariuomenės dalys. Geriausiu buvo pripažintas V. Grybo projektas

            2. 1932 m. rugsėjo 7 d. Karo mokyklos teritorijoje įvyko iškilmingas paminklo Vytautui Didžiajam atidengimas. Jame dalyvavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, Krašto apsaugos ministras pulkininkas B. Giedraitis, Vyriausiojo štabo viršininkas generolas P. Kubiliūnas, Vytauto Didžiojo karininkų kursų viršininkas pulk. S. Dirmantas ir kt. Pasak specialistų, tai buvęs vienas pačių reikšmingiausių to meto paminklinės skulptūros kūrinių.

            3. Į kalaviją pasirėmusio Vytauto skulptūra stovėjo ant laiptuoto betoninio postamento su keturiomis skulptūromis.Skulptūra su postamentu buvo taip sukomponuota, kad atrodė, jog postamento kampuose pavaizduoti kariai (kryžiuotis, lenkas, rusas ir totorius)laiko kunigaikštį ant savo pečių. Tuo parodyta, kad prieš jį kadaise nusilenkė šios keturios tautos.

            4. Vytatuto statula buvo išlieta iš bronzos Lietuvoje, centrinėje siaurųjų geležinkelių dirbtuvėje. Balto betono postamentas gražiai kontrastavo su valdovo figūra, išryškindamas ją. Šio paminklo statulos kopija buvo pastatyta 1934 m. įrengtame Vytauto Didžiojo muziejuje. Paminklo postamento priekinėje plokštumoje buvo įrašas:,, Lietuvos galybės kūrėjui(1430 – 1930) savo šefui (Vytauto Didžiojo) Karininkų kursai ir skulporiaus Petro Rimšos darbo medalis, vaizduojantis Vytauto laikų Lietuvos žemėlapį

            5. Kada paminklas nuverstas tiksliai nežinoma(gal 1951 m., gal 1952 m.). Pasakojamos kelios sunaikinimo versijos, bet nė viena nėra paremta dokumentais ar mačiusių žmonių vienodais liudijimais.

            6. 1990 m. jis atstatytas Kauno miesto centre – Laisvės alėjos ir Sapiegos gatvių sandūroje

            Parinkta iš:
            http://www.grazitumano.lt/wiki/index..._Panemun%C4%97
            www.epaveldas.lt
            www.travel.lt
            Paskutinis taisė freimq; 2009.07.22, 00:33.

            Comment


              #26
              Radau įdomią nuotrauką

              Nė nenumanau kur ši stotis Panemunėje galėjo būti, gal kas pagelbės?
              paimta iš:
              http://narrow.parovoz.com/newgallery...w.php?ID=14737

              Comment


                #27
                Parašė freimq Rodyti pranešimą
                Radau įdomią nuotrauką

                Nė nenumanau kur ši stotis Panemunėje galėjo būti, gal kas pagelbės?
                paimta iš:
                http://narrow.parovoz.com/newgallery...w.php?ID=14737
                Reikėtų sekti buvusio siauruko liniją. Ar turime žemėlapių, kur ji matytųsi?

                Comment


                  #28
                  Parašė disident Rodyti pranešimą
                  Reikėtų sekti buvusio siauruko liniją. Ar turime žemėlapių, kur ji matytųsi?
                  http://narrow.parovoz.com/maps/3286358600000kaunas.jpg
                  „O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas

                  Comment


                    #29
                    Nuotraukoj matosi ant stoties pastato yra numeris 9, pagal šį siauruko žemėlapiuką spėju jog tai galėjo būti Tilto gatvė, kiek pamenu tilto gatvėje tokio ar panašaus namo nėra. Nugriautas arba ne Tilto gatvė?

                    Comment


                      #30
                      Panemunės (kariuomenės) stadiono nuotrauka iš interneto platybių



                      Paskutinis taisė Neju; 2009.10.24, 17:11.
                      Sekite savo banknotus

                      Comment


                        #31
                        Panemunės lentpjūvė.


                        Comment


                          #32
                          Ta lentpjūvės gatvelė dar išlikus, tik dabar lentpjūvės vietoje stovi nuosavi gyvenamieji namai.
                          Alternative

                          Comment


                            #33
                            Radau vienuose atsiminimuose minint tą lentpjūvę kaip Birmeno "tartokas"
                            [...] Bet tą Rutkauską nušovė Panemunėje prie Birmeno "tartoko" - lentpjūvės (tuoj pasukus iš Jiesios plento į Vaidoto gatvę Nemuno pusėje, dabar ta vieta užstatyta namais). [...]

                            Comment


                              #34
                              1859 pirmosios miestelio bažnyčios vietoje, prie Vaidoto ir Darsūniškio gatvių kampo, buvo įkurtos ir evangelikų liuteronų kapinės, panaikintos pokario metais - dabar jų vietoje "Kauno kelių" įmonė, nuo Vaidoto g. atskirta išlikusia mūrine kapinių tvora.


                              http://panemune.kaunas.lt/Istorija/istorija23.html

                              Comment


                                #35
                                Parašė freimq Rodyti pranešimą
                                Nuotraukoj matosi ant stoties pastato yra numeris 9, pagal šį siauruko žemėlapiuką spėju jog tai galėjo būti Tilto gatvė, kiek pamenu tilto gatvėje tokio ar panašaus namo nėra. Nugriautas arba ne Tilto gatvė?
                                Siauruko bėgiai matosi Kampiškių gatvėje. Gal šioje gatvėje buvo stotis (namas Nr.9).Pagal stoties pavadinimą ir triobos amžių matosi, kad tai pagrindinė Aukštosios Panemunės stotis (t.y. vieta nenutolusi nuo seniausios Panemunės gatvės- Vaidoto g.)

                                ~1941m.plane gerai matosi siauruko bėgiai.
                                Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
                                www.airfoto.lt

                                Comment


                                  #36
                                  Parašė freimq Rodyti pranešimą
                                  1859 pirmosios miestelio bažnyčios vietoje, prie Vaidoto ir Darsūniškio gatvių kampo, buvo įkurtos ir evangelikų liuteronų kapinės, panaikintos pokario metais - dabar jų vietoje "Kauno kelių" įmonė, nuo Vaidoto g. atskirta išlikusia mūrine kapinių tvora.
                                  Atvaizdas


                                  http://panemune.kaunas.lt/Istorija/istorija23.html
                                  Ten ta murine tvora buvo karinis dalinys aptvertas, o ne kapinės.

                                  Comment


                                    #37
                                    1889m.žemėlapis.
                                    1-Plytų fabrikas gyvavęs iki Pirmojo pasaulinio karo, dabar tai mena tik Plytinės gatvė.
                                    2-Užtvanka ir vandens malūnas matomas iš 1871 miestelio plane.
                                    3-Laikinasis oro uostas (lauko)
                                    4-Pagrindinis oro uostas.
                                    Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
                                    www.airfoto.lt

                                    Comment


                                      #38
                                      Gyvenamų vietovių statistika. Suvalkų gubernija. Marijampolės apskritis. Panemunės-Pažaislio savivalda 1891 m. (Tikiuosi nesuklydau versdamas)

                                      Paskutinis taisė freimq; 2010.03.11, 16:46.

                                      Comment


                                        #39
                                        Kelios nuotraukos, darytos nuo A.Smetonos al.pusės.



                                        Nuotraukoms virš 40metų.Tada dar A.Smetonos al.buvo J.Biliūno al., o kaštonai buvo dar visai nedideli.
                                        Paskutinis taisė digital; 2021.01.16, 14:39. Priežastis: atkurtas nuotraukų rodymas

                                        Comment


                                          #40
                                          Parašė Ramūnas kns Rodyti pranešimą
                                          1889m.žemėlapis.
                                          1-Plytų fabrikas gyvavęs iki Pirmojo pasaulinio karo, dabar tai mena tik Plytinės gatvė.
                                          2-Užtvanka ir vandens malūnas matomas iš 1871 miestelio plane.
                                          3-Laikinasis oro uostas (lauko)
                                          4-Pagrindinis oro uostas.
                                          Atvaizdas
                                          Dar vienas malūnas, tik variklinis, veikė ir šitoje vietoje (tik, matomai, įrengtas vėliau, negu kad 1889 m. ):

                                          „O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas

                                          Comment

                                          Working...
                                          X