Interneto puslapiai apie architektūrą

[Romas]

Gal šioje temoje bent kol kas tiks nuorodos ir į interneto resursus

Architektūros [leidinių] fondas

http://www.archfondas.lt/leidiniu/

[Romas]

Sukurta atskira tema

Interneto resursams gal reikia atskiros temos, o ne kampelio "Knygų apie architektūrą" temoje.

Tegul šioje temoje vyrauja lietuviškos architektūros tematika - pradedent specializuotais tinklalapiais, nuorodomis į naujų projektų svarstymą įvairose komisijose, naujus archuvinisu šaltinius ar sunkiai išgūglinamus mokslinius darbus apie paveldą.

Būtų gerai, kad atkapstę naują interneto šaltinį jį trumpai pakomentuotų - paieškos patogumas, atnaujinimo dažnumas ir pan.

[Romas]

Naujoje temoje turbūt pirmiausia reikėtų paminėti Architektūros ir urbanistikos tytimų centrą tinklalapį www.autc.lt


Puslapio fragmentas


Didelis komplimentas, kad pagal išgūglinamų objektų skaičių, pvz., jau dažnai pralenkiamas mūsų forumas, pvz., įvedus žodį "projektas":

Google paieškos fragmentas (raktiniai žodžiai AUTC projektas)


Šitame puslapyje galima rasti niekur nepublikuotos archyvinės medžiagos ir retų nuotraukų.

Šioks toks minusas - ne visai patogi paieška. Bet kas nori, susiras tą pats - jei ne per detalią paiešką, tai per gūglę ar kitais būdais. Daugiau kritikos nebus - reikia džiaugtis, kad atsiranda ir auga tokie inklalapiai.

Dar vienas pliusas - po ilgesnės pertraukos matosi, kad ten sukurtos atskiros rubrikos - architektūriniai maršrutai, Kauno senamiestis ir turbūt neturinti lygių rubrika Tarpukaris .

Nuoroda į tarpukario puslapį: http://tarpukaris.autc.lt/lt

[Romas]

Naujas seno tinklapio vaizdas, kuris paskatino kurti šią temą.
Modernaus meno centro tinklalapis www.mmcentras.lt atsinaujino tik prieš 2-3 savaites:

Sveiki atvykę į naująją mmc svetainę!
2015 02 12

Džiaugiamės naująja svetaine ir kviečiame Jus džiaugtis kartu. Ilgai trukę, atsinaujinome iš pagrindų. Naujoji svetainė – tai išaugusi Modernaus meno centro virtuali platforma, kurioje galite apžiūrėti gausią meno kūrinių kolekciją, įsigyti mūsų išleistų knygų, sužinoti Lietuvos kultūros istorijos faktų bei įdomybių ir dar daug visko.
Svetainė visai švieža, tad kol kas galimi įvairūs techniniai nesklandumai. Atsiprašome už juos ir tikimės, kad Jūsų nuotaikos tai nesugadins.

http://www.mmcentras.lt/naujienos/1716

Negaliu pakomentuoti , kaip šis tinklalapis atrodė anksčiau. Tačiau įkelti keli straipsniai apie Lietuvos architektūros 1944-1954 m. laikotarpį aukštai užkėlė kokybės kartelę visomis prasmėmis:

Gero skaitymo

[laimutis]

Atnaujinta http://kvr.kpd.lt/#/ svetainė Kultūros vertybių registras

[J.U.]

Tema skirta tik Lietuvos architektūrai ar galima aptarinėti ir įdomesnius pasaulinės architektūros atvejus?

[spirit]

Romas antram pranešime parašė kad turėtų vyraut lietuviški puslapiai, kas reiškia kad visgi galima įdėt ir kažkiek nedaug užsienietiškos architektūros pavyzdžių.

[J.U.]

Romas antram pranešime parašė kad turėtų vyraut lietuviški puslapiai, kas reiškia kad visgi galima įdėt ir kažkiek nedaug užsienietiškos architektūros pavyzdžių.

Tokiu atveju, ko gero reiktų atskiros šakos apie išskirtinę užsienio architektūrą, nes Lietuvoje nėra tiek daug ką aptarinėti, tema greitai gali numirt.

[LBP]

Na, galima pradėti nuo profesinio cecho puslapių.
Įdomesni ar +/- veikiantys, informaciją pateikiantys puslapiai:
Lietuvos architektų sąjunga (LAS) - www.architektusajunga.lt
LAS Kauno skyrius - www.laskaunas.lt
LAS Klaipėdos skyrius - www.architektams.lt

Na, ir aišku www.pilotas.lt

[Romas]

Archmuziejus Lt

http://archmuziejus.lt

Lietuvos architektų projektai pradedant 1959 metais.
Galima susirasti medžiagą pagal autorių, pastato paskirtį, turinį ir ktiais pjūvisi.
Kol kas dar nedaug medžiagos iš projektų, bet ten savo projektus pateikia ir žymiausi dabartiniai ir neseniai išėję Lietuvos architektai.
Yra pateika ir mažai žinomų unikalių projektų, interviu ir publikacijų.

Šiek tiek nepatogi puslapio navigacija - pvz., pasirinkus 1991 metų projektus, pvz., norint peršokti į 1992 metaus reikia grįžti į patį pradinį puslapį. Taip pat sudėtinga išeiti į kaimyninį langą, pasirinkus kokį nors kitą kriterijų.

Keli puslapio vaizdai bendram įspūdžiui


Maketų sąrašas



Valstybinės plano komisijos (dab. Ūkio ministerijos) N.Bučiūtės 1967 m. projektas

http://archmuziejus.lt

[Michael Diamant]

For anyone interested in new classical architecture (and please bring contributions from Lithuania9, please join New Traditional Architecture on Facebook: https://www.facebook.com/groups/Klassisknyproduktion/

[PukiS]

Kadangi teko pridėt ranką prie www.modernizmasateičiai.lt svetainės tech pusės, tai mažumėle pareklamuosiu. Kiek mačiau kolektyvas surinkęs tikrai nemažai objektų, jų aprašymų ir nuotraukų, jas pamažu kelia, tai kam įdomus kauno modernizmas - pasikuiskit. Yra galimybė ir patiems objektus įkelt.

p.s. dėl serverio greičio kankorežiai ne man

[Missoni]

Kadangi teko pridėt ranką prie www.modernizmasateičiai.lt svetainės tech pusės, tai mažumėle pareklamuosiu. Kiek mačiau kolektyvas surinkęs tikrai nemažai objektų, jų aprašymų ir nuotraukų, jas pamažu kelia, tai kam įdomus kauno modernizmas - pasikuiskit. Yra galimybė ir patiems objektus įkelt.

p.s. dėl serverio greičio kankorežiai ne man

Na, taip, pabandžiau prisijungti, pažiūrėti kas ir kaip...Per nepilną minutę teko AliExpress aplankyti, gavau žinutę rusiškai iš Telia, kad išlošiau telefoną... Bijau daugiau eiti...

[laimutis]

Įvairioms kultūroms, meno kryptims ir architektūros stiliams atvira Lietuva kūrė nepaprastą, nepakartojamą, tik jai vienai būdingą architektūros veidą. Istorijos tėkmė, nešusi į mūsų šalį religinius, politinius, kultūrinius pokyčius savaip jį išraižė: kai kur aštrino, kai kur gludino kampus, palikdama ir raudonplytės, smailiaarkės baltiškosios gotikos pastatų, ir itališkojo renesanso arkinių galerijų, ir ištisus kvartalus puošniojo baroko, kurie užleido vietą Romos imperijos laikus primenančioms skulptūroms ir išlakioms, taisyklingoms klasicizmo kolonoms, sudėtingam modernizmo avangardui ir kt.

Tad ne tik profesionalų akims skiriame šią svetainę, bet ir aktyviems architektūros mylėtojams, turistams, besidomintiems specifine architektūra, ieškantiems tam tikro stiliaus objektų visoje Lietuvoje
https://architekturalietuvoje.lt/

[Eikantas X]

Yra nauja radijo laida apie architektūrą :
Homo cultus. Žmogus ir miestas.

Veda Tomas Grunskis
http://www.architekturumai.lt/wp-con...%CC%84mams.pdf

https://www.lrt.lt/mediateka/audio/r...gus-ir-miestas

[WastedYears]

Žurnalas "Literatūra ir menas" pasidalino savo nuotraukų archyvu. Yra daug nuotraukų ir iš architektūros:

https://literaturairmenas.lt/fotoarc...ir-urbanistika

[digital]

Nacionalinė architektūra: kodėl Vilniui trūksta atvirukinių pastatų?

Interviu su Vilniaus miesto muziejaus direktore dr. Rasa Antanavičiūte. Yra nemažai įdomių dalykų. Pvz., apie Tauro kalną:

Gali būti, kad tokiu simboliu taps išsvajoti „Tautos namai“ – naujoji Nacionalinė koncertų salė ant Tauro kalno. Ji bus įkurdinta gerai matomoje, tikrai reprezentatyvioje vietoje, be to, nuo jos atsivers panoraminis miesto vaizdas. Įdomu tai, kad jau daugiau nei šimtą metų įvairiausios žmonių grupės vis siūlo, kaip galima būtų įprasminti Tauro kalną, t. y. išnaudoti jo matomumą kokiai nors idėjai reprezentuoti.

Praeito amžiaus pradžioje ten buvo sumanyta statyti „Lietuvių tautos namus“. Vėliau, tarpukariu, buvo pradėtas statyti stadionas, tačiau jis taip ir nebuvo pabaigtas. Po Antrojo pasaulinio karo ant Tauro kalno turėjo atsirasti pergalės paminklas. Dėl to vyko net keli konkursai, išrinkti laimėtojai.

Stalino laikais buvo numatyta kaip reikiant pakeisti visą kalno landšaftą – suformuoti simetriškus laiptus, terasas, fontanus ir visa kita, kas priklausė pagal neoklasicistinę programą. Pagaliau ten atsirado Profsąjungų kultūros rūmai, bet jie taip pat buvo įgyvendinti ne iki galo: projekte buvo numatyta įveiklinti ir kalno šlaitą, kad rūmai būtų reprezentatyvesni, į juos vestų simetriški takai ir gėlynai.

Taigi vieta ant Tauro kalno – jau pritrepsėta, ne tuščia. Tiesa, 10-ajame dešimtmetyje, jau po nepriklausomybės atkūrimo, architektas Algimantas Nasvytis savo iniciatyva šiai vietai irgi buvo paruošęs „Tautos namų“ projektą. Tai buvo labai ambicingas, įdomus projektas – viršukalnėje turėjo atsirasti į stiklinę Luvro piramidę panašus statinys, kuris tarsi deimantas turėjo žibėti tamsiu paros metu; į kalną iš Lukiškių aikštės turėjo kelti eskalatoriai.

– Kaip jums atrodo, ar mes turime iš ko rašyti mūsų kultūros nacionalinių įstaigų legendariumą?

– Turime. O jei dar pridėtume politinius pastatus... Apskritai, tikrai būtų, iš ko parašyti reprezentacinės Lietuvos architektūros istoriją. Ir Vilniuje, ir Kaune yra ką papasakoti. Ypač jeigu įtrauktume neįgyvendintus projektus. Atskira istorija tikrai būtų Kaune. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje buvo nuspręsta, kad sostinė liks Kaunas, nebėra ko laukti Vilniaus. Tada buvo paskelbta daug valstybinių pastatų konkursų. Projektai buvo labai įdomūs, nors taip ir nepradėti įgyvendinti: pasikeitė politinės aplinkybės ir jų nebereikėjo.

Iš Vilniaus legendų paminėčiau atvejį, kai tarpukario Kaune buvo suprojektuoti Jono Basanavičiaus namai Vilniaus Lukiškių aikštei. Tai – vienas utopiškiausių projektų, nes J. Basanavičiaus namai Lukiškių aikštėje, lenkiškame Vilniuje, nelabai galėjo atsirasti, bet pats projektas buvo labai įdomus.

Buvo numatyta daug simbolių, sukurtos vizualizacijos, piešiniai. Pastate turėjo būti biblioteka, daktaro J. Basanavičiaus muziejus, koncertų, paskaitų ir parodų salės. Realiai toks statinys galėtų puikiausiai atsirasti ir šiais laikais, tik neoklasikinė stilistika greičiausiai ne visiems būtų priimtina.

Tai pačiai vietai, Lukiškių aikštei, buvo suprojektuotos ir kelios nacionalinės galerijos. Kai buvo svarstoma Nacionalinės dailės galerijos projekto idėja, Lukiškių aikštė buvo viena iš vietų, kurioje galerija galėjo atsirasti. Skulptorius Mindaugas Navakas siūlė šią galeriją statyti svogūno formos, yra išlikę eskizai. Taigi tikrai yra visokių smagių dalykų.