Lygumai (Pakruojo r.) Miestelio aikštėjo 1930 m. pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam, Jis atrodo, Sovietų laikiais nebuvvono nugriautas, tik anot, Vikipedijos, 1989 m. restaruruotas
Foto 2021.09
Lygumai (Pakruojo r.) Miestelio aikštėjo 1930 m. pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam, Jis atrodo, Sovietų laikiais nebuvvono nugriautas, tik anot, Vikipedijos, 1989 m. restaruruotas
Foto 2021.09
Nuo bažnyčios Nevėžio šlaitu besileidžiantys laiptai veda prie Nepriklausomybės paminklo, kurį 1937 m. sukūrė skulptorius Kostas Rameika.
1989 m. pavasarį žmonės paminklą atkasė, restauravo ir vėl pastatė toje pačioje vietoje.
Lietuvos Nepriklausomybės paminklas pastatytas 1930 m., veikiant Salako tautininkų sąjungai. Paminklo autorius – profesionalus skulpt. Maksas (Mordechajus) Farbmanas. (...)
Pirmiausiai, buvo suformuotas mažasis paminklo maketas. Ji iš molio sukūrė Maksas Farbmanas – Rytvė. Tada, kluone pagal tą maketą buvo formuojamas iki šiol bestovintis paminklas. 1930 m. iškilusiam paminklui (5,31 m aukščio 4,64 m pločio) būdinga, jog jis sudarytas iš platformos – pamato, stačiakampio pjedestalo – cokolio, ant kurio pastatytas stačiakampis, į viršų smailėjantis obeliskas.
Prie obelisko yra berniuko su fakelu (aukštis 222 cm, apimtis apie 80 cm) ir moters (141 cm aukščio ir 80 cm skersmens) figūros. Lipdant šias figūras pozavo Salako miestelio gyventojai M. Beinorytė ir Eugenijus Šakalys. Nulipdytas iš molio skulptūras ir detales darbininkai aptepė aliejumi, padengė nestoru gipso sluoksniu. Po to, supjausčius į dalis, skulptūros ir detalės buvo sumontuotas ant pjedestalo. Į paminklo pjedestalą buvo įmūrytas butelis su paminklo statymo data, žiniomis apie statytojus, sąlygomis ir keletu monetų. (...)
Pietvakariniame paminklo fasado nišoje įkomponuota granito plokštė su įrašu „VARDAN TOS LIETUVOS VIENYBĖ TEŽYDI. / V. KUDIRKA“.
(...)
Nepriklausomybės paminklas atidengtas 1930 metų rugsėjo 28 d., minint Vytauto Didžiojo 500 metų mirties jubiliejų ir 1918-1920 m. Nepriklausomybės kovas.
Paminklo atidengimo ir pašventinimo metu greta gatvės, abipus paminklo buvo pasodinti ąžuolai, pavadinti „Vilniaus medžiu" ir „Tautos vado ąžuolu”. Ąžuolas, vad. „Vilniaus medžiu“ išlikęs iki šių dienų
Biržų paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę
1927 metų pabaigoje, artėjant dešimtosioms Nepriklausomybės metinėms, XVIII šaulių rinktinės valdyba prakalbo apie paminklo statymą. (...) Į Biržus atvykęs skulptorius Robertas Antinis pritarė nuomonei, kad paminklui tinkamiausia vieta yra bažnyčios aikštė, o paminklo fasadas turėtų būti į Vytauto gatvės pusę.
1928 metų liepos 29 dieną buvo pašventintas kampinis paminklo akmuo ir 1929 m. kovo 21 dieną XVIII rinktinės valdyba nutarė statyti štai kokį paminklą:
„ Paminklas statomas iš akmenų. Apatinėje jo dalyje, priešakinėje pusėje, padaromos marmurinės durys, kuriose aukso raidėmis surašomi visi Biržų apskrities žuvusieji dėl Lietuvos Nepriklausomybės karžygiai. Viršutinėje dalyje, priešakinėje pusėje, stovi moteriškė ir abiem rankomis laiko vainiką, o antroje pusėje – šaulių ženklas, aukščiau ženklo užrašas: L. Š. S. XVIII Rinktinė ir žemiau ženklo „1918 – 1928 m“. Paminklo viršus baigiasi religiniu kryžiumi“. Paminklo autorius – skulptorius Robertas Antinis.
Paminklas buvo iškilmingai atidengtas 1931 metų rugsėjo 13 dieną.
Biržiečiai paminklą praminė ,,Birute“, nors šis paminklas turi savo tikrąjį pavadinimą – Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę.
Po paminklo atidengimo Nepriklausomybės aikštė tapo iškilmių ir paradų vieta.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, 1946 metais paminklas buvo susprogdintas ir užkastas ten, kur buvo pastatytas. Aplink jį atsirado sovietinių karių kapinės. 1979 m. rekonstruojant kapines, paminklas buvo iškastas beveik nepasikeitęs ir vėl palaidotas.
1988 m. rugsėjo 29 d. iniciatyvių biržiečių paminklas iškastas ir iškeltas. Liekanos nuvežtos į gelžbetonio gamyklos teritoriją. Po metų perkeltos į komunalinės įmonės kiemą. 1990 m. spalio 12 dieną atidengta žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę paminklo kopija. Atkurto paminklo (kopijos) autorius − Roberto Antinio sūnus Robertas Antinis. Statant paminklo kopiją Biržuose dirbo dailininkai iš Kauno V. Ivoška, A. Povilaitis.
2006-2007 m. R. Antinio paminklo kopija buvo restauruota, įrengta aikštelė, naujai įdėta lentelė su aiškiomis žuvusių savanorių, karių, partizanų, šaulių pavardėmis.( iš www.pavb.lt)
Fotografas Vincas Uždavinys (1902 - 1983)
Biržai 1935 m.. Pirmame plane aikštėje stovi Laisvės paminklas, pastatytas 1931 m., skulpt. Robertas Antinis (1898- 1981).
Šiaulių „Aušros“ muziejus, Inv. Nr. ŠAM F–FN 5920 https://www.limis.lt/valuables/e/805391/150000016377692
Comment