[VLN] Viršuliškės

[digital]

2012 03 28:

[digital]

Viršuliškių vidurinės mokyklos sporto aikštynas 2012 03 28:

[HSV]

Paskutinės senojo PC Viršuliškės gyvavimo dienos (2012-02-24)

[J.U.]

Plačiau apie radijo stotį:
http://www.zilionis.lt/rtv/qth/vil/vil02.php

[Civis]

Kurį laiką galvoje kirbėjo mintis apie tą transliacinę stotį Viršuliškėse, kurios didžiulė, 121 m aukščio antena gerai matoma iš gana toli: kada gi ta stotis ten įsikūrė?

Pirmiausia, šiek tiek nuotraukų Aukštoji antena tankiai medžiais apaugusioje aptvertoje teritorijoje (beje, sklypo pietinėje dalyje yra dar viena, žemesnė antena)





Vaizdai iš Tujų g. Ten yra įvažiavimas į teritoriją ir sargo namelis








Prieš porą dienų knygyne varčiau naują įdomų albumą, kuriame sudėtos Jano ir Januszo Bułhakų darytos Vilniaus Antrojo pasaulinio karo sugriovimų nuotraukos. Ten radau porą puikių fotografijų su stotimi Viršuliškėse: jose užfiksuotos antenos nuolaužos bei nedaug nukentėjęs stoties pastatas. Mano nuostabai paaiškėjo, kad tas prieškario paskutiniaisiais metais statytas pastatas tebestovi ir tebėra naudojamas pagal paskirtį.

Štai jis: Tujų g. 2, tikrų tikriausias tarpukarinės architektūros egzempliorius Viršuliškėse (http://www.paveldas.vilnius.lt/search.php jį klaidingai nurodo esant statytą 1959 - 1990 m., "be stiliaus požymių"). Metu, kai medžiai be lapų, jį puikiai galima matyti nuo gatvės. Galų gale išgooglinau tokį įdomų puslapį apie šią Vilniaus viduriniųjų bangų transliacinę stotį (http://www.zilionis.lt/rtv/index.php). Pasirodo, sklypas parinktas 1937 m., o pastatas užbaigtas 1939 m. viduryje, prieš pat karo pradžią.







Ir prie viso šito, prisiminiau apie vieną knygą: Antano Martinionio Žygis į Vilnių. 1939m. spalio 27-29 d. Vilnius: Kardas, 1997. Štai ištrauka iš jos:

ĮSAKYMAS VILNIAUS RINKTINEI Nr. 3 Vilnius, 1939 m. spalių mėn. 30 d. <...> 3§. Š. m. spalių mėn. 29 į 30 d. naktį ryšių kuopos sargyba, prie statomos radijos stoties (Žvėrinčiuje), buvo apšaudyta iš šautuvų ir kulkosvaidžių. Spėjama, kad tai aplinkinių kaimų (WIERSZULISZKI, SZYSZKINIE) lenkų partizanų darbas. Vilniaus komendantui, kartu su policijos atstovais padaryti tuose kaimuose nuodugnią kratą ir šiuo reikalu tuojau pradėti kvotą. <...> D. generolas /-/ VITKAUSKAS, VILNIAUS RINKTINĖS VADAS. Gen. št. pulkininkas /-/ SPRANGAUSKAS, ŠTABO VIRŠININKAS (p. 146-147).

Manau, čia rašoma apie šią stotį, kuri priskiriama "Žvėrinčiui" Žvėrynas išties ne per toliausiai (o taip pat ir minimi buvę Viršuliškių ir Šeškinės kaimai). Šalimais stoties vedė kelias iš Žvėryno į Viršuliškes (kaip šioje temoje jau minėta).

Tai toks mano pranešimas: gal padrikokas, bet tiesiog man pačiam visa tai labai įdomu ir nauja. Ačiū už dėmesį

[digital]

Viršuliškės. Lanko formos namų grupės

Kaimas prie Vilniaus miesto buvo prijungtas 1969 metais.

Baigiant statyti Karoliniškes, greičiau vyko ir Viršuliškių kvartalo planavimo darbai, kuriuos ruošė jungtinė architektų Birutės Kasperavičienės, Juozo Zinkevičiaus, Algimanto Bražinsko komanda. 1977-aisiais Viršuliškių gyventojai jau ėmė keltis į naujai pastatytus gyvenamuosius daugiaaukščius namus.

Kvartalas buvo kuriamas kaip vientisas gyvenamasis kompleksas, sudarytas iš stambiaplokščių namų (senesnio projekto ir patobulintų – su erdvesnėmis virtuvėmis, pagalbinėmis patalpomis, reljefiškesniais fasadais), kurie buvo jungiami į lanko formos grupes. Tai buvo daroma ne blokuojant namus, o jungiant juos ažūrinėmis plokštėmis - vertikalius stulpelius primenančių kiaurymių eilės tapo pagrindiniu kvartalo namų simboliu.

Toks pastatų jungimo būdas, anot architektų, turėjo pagerinti oro cirkuliaciją vidinėse kvartalo erdvėse, taip pat praleisti daugiau šviesos. Šių ažūrinių plokščių apačioje buvo formuojamos užuovėjos.

Iš pradžių planuota naujus namus dažyti skirtingomis spalvomis, taip išskiriant juos pagal aukštį, tačiau vėliau nuspręsta pasirinkti šviesius atspalvius, kad išryškėtų skulptūriški kvartalo fasadų reljefai.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990 m., Viršuliškėse pradėti statyti parapijos namai ir koplyčia. Būsimos bažnyčios vietoje iš pradžių buvo pastatytas ąžuolinis kryžius, kuris piktavalių buvo išniekintas. Atstatytas kryžius vėliau įmontuotas į 2 m aukščio metalinį vamzdį. Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia pradėta statyti 1991-aisiais.

Viršuliškes nuo Karoliniškių skiria Spaudos rūmai. Šešiolikos aukštų pastatas pagal architekto Jurijaus Konino ir inžinieriaus Alfonso Kanapecko projektą iškilo 1986 metais. 2007-aisiais prie Spaudos rūmų pastatyti dar du milžinai - „Viršuliškių porele“ vadinami 23 aukštų gyvenamieji pastatai.

[Zorro]

Tujų g., buvęs Viršuliškių kelias.





Č. Sugiharos g.

[J.U.]

Įdėjau žemėlapį su paaiškinimais, kas kur yra toje vietoje. Ten mano viskas išvaikščiota su vokiečių aviganiu, gera kompanija pasivaikščiojimams

http://legacysystems.org/saturnas/pic/karolin.jpg

[Zorro]

[dr.]

O čia, tikriausiai, bus mano nuotraukose matoma kudra, tad galima manyti, kad Viršuliškių kaimas tikrai buvo toliau Pilaitės prospekto, nuspėjama ir keliuko vieta:




Jis matosi čia:


Dėkui kolegoms už komentarus-bus galima pafotografuoti bent kokias keliuko liekanas.

[dr.]

Nuotrauka iš http://www.miestai.net/forumas/showp...6&postcount=57

Matyti Laisvės prospekto pabaiga ties būsimu Pilaitės prospektu, o toliau- didokas Viršuliškių kaimas, tad nenuostabu, kad sunaikintos gyvenvietės vietoje iki šiol išlikę keliukai į niekur...

[digital]

Taip. Tas keliukas, kol dar nebuvo Narbuto gatvės, prasidėdavo tuoj už troleibusų žiedo Žvėryne, dabar Narbuto gatvė jį nukirto.

Aš ne tą turėjau omeny - pagal šį paveiksliuką:

keliukas kerta Narbuto gatvę žymiai aukščiau (pažymėjau žaliu tašku). Kai iš tikrųjų keliukas yra ten, kur pažymėjau raudona linija. Tiesiog palydovinis žemėlapis šiame paveiksliuke yra paslinktas į viršų. Jį paslinkus žemyn ir Viršuliškių kaimas nebebus prie pat dabartinio Pilaitės prospekto.

[Piktuolis]

Ačiū, keista buvo kažkada rasti grindinį tokioje vietoje, vedantį į niekur.
Man tiesa visa ta teritorija tarp Viršuliškių ir Narbuto gatvių kažkokia keista - vieni akligatviai. Toks jausmas, kad kažkada ten vyko gyvenimas, paskui viskas staiga nubraukta, o vietoje to iki galo taip kažko ir nepadarė.

[J.U.]

O kelias į žvėryną - tas akmeninis keliukas šiauriau Narbuto gatvės?

Edit: tik dabar pamačiau "uždėtą" naująjį žemėlapį. Pasirodo viskas ne taip paprasta

Taip. Tas keliukas, kol dar nebuvo Narbuto gatvės, prasidėdavo tuoj už troleibusų žiedo Žvėryne, dabar Narbuto gatvė jį nukirto. Šiuo metu jis prasideda tuoj už Narbuto gatvės, ten stovi mūrinis garažas ir didžiulis ąžuolas. Nuo ąžuolo dar išlikęs kyla aukštyn iki metalinių garažų, kurie irgi nušlavė dalį akmens grindinio. Tęsinys toliau apklotas Tujų gatvės asfaltu, eina pro Radio stotį ir nutrūksta prie Laisvės prospekto, kuris jį užkloja. Toliau eitų palei Spaudos rūmus.

[digital]

O kelias į žvėryną - tas akmeninis keliukas šiauriau Narbuto gatvės?

Edit: tik dabar pamačiau "uždėtą" naująjį žemėlapį. Pasirodo viskas ne taip paprasta

Man atrodo, kad naujas žemėlapis uždėtas paslinktas, matyt koordinatės truputį nesutampa. Nes pagal jį kelias į Žvėryną turėjo kirsti dabartinę Narbuto g., ar tikrai taip buvo?
Viršuliškių kaimas pagal mane buvo šalia dabartinio Viršuliškių skg., o ne prie pat dabartinio Pilaitės pr.

[vidoq]

Ta sodyba už mokyklos su kitais namais sudarė jau kitą kaimą palei taip vadinamą Sudervės kelią. Nežinau kaip jis vadinosi, greičiausiai - Justiniškės. Dauguma to kaimo namų buvo maždaug toje vietoje, kur dabar yra Justiniškių prekybos centras su turgeliu. Dar prie Žuvėdros siuvimo fabriko gaisrinės būta...

Anksčiau tas kaimas vadinosi Zbrodna/Zbrodno, po karo - Лужи, Lūžiai.

[HSV]

Dar prieš 10-11 metų už Viršuliškių vidurinės būta senos medinės sodybos (jei gerai atgaminu, lyg iš prieškario)...Po to sudegė.

--
Dar vienos kapinės yra šalia Justiniškių, Buivydiškių link, "pievose" (~1/1,5 km nuo autobusų parko). Netoliese išlikę seni tvenkiniai.

Ta sodyba už mokyklos su kitais namais sudarė jau kitą kaimą palei taip vadinamą Sudervės kelią. Nežinau kaip jis vadinosi, greičiausiai - Justiniškės. Dauguma to kaimo namų buvo maždaug toje vietoje, kur dabar yra Justiniškių prekybos centras su turgeliu. Dar prie Žuvėdros siuvimo fabriko gaisrinės būta...

[Tomizmas]

Atvaizdas

Šalia šito namo prieš gerus 10 metų buvo filmuojami "Dviračio Žynių" bratkų (abiejų vaidinamų A. Šerėno) pokalbiai.

[dr.]

Dar prieš 10-11 metų už Viršuliškių vidurinės būta senos medinės sodybos (jei gerai atgaminu, lyg iš prieškario)...Po to sudegė.

--
Dar vienos kapinės yra šalia Justiniškių, Buivydiškių link, "pievose" (~1/1,5 km nuo autobusų parko). Netoliese išlikę seni tvenkiniai.

Reikės kurį savaitgalį susiruošti, idomu...

[Lettered]

Nelabai kaip ten tos trobos atrodo, bet jei pasistumės daugiaaukščių statybos, reikia tikėtis, kad jų ir tų visų duobėtų žvyrkelių nebeliks.