Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Parodos ir pristatymai

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    šiandien, kovo 1, 18.00 NDG:

    Optimizmo architektūra: paskaita


    Istorinio architektūros palikimo įprasminimas aktualioje kasdienybėje yra betarpiškai susijęs su reikšmės suteikimu. Pasirinkimas vertinti ir puoselėti autentiškumą arba pasyviai stebėti pokyčius yra kultūrinio pobūdžio praktika. Akivaizdu, kad Kaunas šio laikotarpio architektūrinį palikimą sąmoningai prisiima kaip vieną iš kertinių miesto identiteto elementų. Tačiau kokie šio sprendimo argumentai? Kaip jie kinta? Paskaitoje išgirsime vieną iš vertės interpretacijų, kuri bus pristatyta kaip septynios tezės apie Kauno modernizmo architektūros išskirtinumą.

    Ši paskaita yra parodos "Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940" dalis.

    Renginys nemokamas, be registracijos.
    Paskaita vyks lietuvių kalba.
    http://www.ndg.lt/renginiai/paskaito...-paskaita.aspx

    Comment


      Rytoj:

      Kovo 14 d., trečiadienį, 18 val. NDG vyks Dr. Marijos Drėmaitės paskaita “Migruojantys modernistai. Tarpukario Kauno architektai”.

      Nepaprastas statybų bumas tarpukario Kaune kelia susidomėjimą laikinosios sostinės projektuotojais – kokie buvo jų kūrybiniai orientyrai, kokias problemas jiems teko spręsti? Žvelgiant į projektuotojų biografijas, į akis krenta įdomus faktas – beveik nė vienas iš gausaus 400 architektų, statybos inžinierių ir technikų būrio nebuvo gimęs Kaune, o karjerą ir gyvenimą daugelis taip pat baigė svetur. Jų profesinis gyvenimas paženklintas migracijos, kurią skatino ne tiek profesiniai interesai (nes keliauti studijų tikslais architektams įprasta nuo senų laikų), bet kur kas dažniau politinės aplinkybės. Šie skirtingų kartų ir išsilavinimų žmonės 20 a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje sugebėjo sukurti stiprią modernizmo mokyklą, kurios atgarsiai buvo jaučiami ir antrojoje 20 a. pusėje – išeivijoje ir sovietinėje Lietuvoje.

      Ši paskaita yra parodos "Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940" dalis.

      Parodos strateginis partneris - Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija.
      Partneris - LDM Nacionalinė dailės galerija, Kaunas Europos kultūros sostinė 2022.
      Kuratoriai: Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis.
      Architektūros ir dizaino kūrėjai: Ieva Cicėnaitė, Matas Šiupšinskas, Linas Gliaudelis.

      Projektą organizuoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

      Renginys nemokamas, be registracijos.
      Paskaita vyks lietuvių kalba.

      Comment


        Kovo 20 d., antradienį, 17.30 val. visų laukiame 322 aud. diskusijoje Laimingas Kaunas, kurioje šnekėsime su knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ autoriais Vaidu Petruliu, Vilte Migonyte-Petruliene, Arvydu Pakštaliu ir Pauliumi Tautvydu Laurinaičiu. Diskusiją moderuos „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorius, „Ekskurso“ gidas Žilvinas Rinkšelis.
        https://www.kvb.lt/lt/is-naujienos/9...ngais-zmonemis

        Comment


          Parodų rūmuose – „Klaipėdos architektūra 2017“

          Birželio 29 d., penktadienį, 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos parengta paroda „Klaipėdos architektūra 2017“. Renginio metu bus pristatyti LASKAO / ErgoLAIN stipendijos konkurso darbai ir kasmetinis leidinys „Klaipėdos architektūra 2017”...
          Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

          Comment


            Dar veiks keletą dienų:

            (Ne)matomo Vilniaus istorijos

            Parodos tekstas

            Ilona Mažeikienė

            Šių metų liepos 12–rugsėjo 16 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario Vilniaus dailės ir architektūros pavidalai“. Ekspozicijos kuratorės dr. Algė Andriulytė, dr. Rasa Butvilaitė (Vilniaus dailės akademijos dailėtyros institutas) bei I. Mažeikienė (Lietuvos dailės muziejus) siekė pristatyti spalvingo daugiataučio tarpukario Vilniaus dailės bei architektūros palikimo dalį, pasiekusią mus iš 1919–1939 metų.


            Šis nevienareikšmis Vilniaus istorijos laikotarpis neretai vis dar lieka mokslo, kultūros ir plačiosios visuomenės interesų užribyje, daugeliui yra tarsi nematomas, nepažinus. Vilniaus tarpukario dailininkų, architektų, dailės ir architektūros restauratorių bei konservatorių kūriniai seniai tapo miesto ir miestiečių gyvenimo kultūrines, politines realijas liudijančiais artefaktais, iškalbingais vizualiniais dokumentais, kurie aktualūs ir šiandien, nes formuoja sąmoningą ir atsakingą visuomenės požiūrį į netolimą, bet prieštaringai vertinamą praeitį. Kūrėjų (visų pirma – architektų, restauratorių) veiklos rezultatai iki šiol yra aktyvūs Vilniaus kultūrinio peizažo dėmenys – jie dalyvauja formuojant urbanistinį kraštovaizdį, neretai tampa atspirties tašku rengiant nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos projektus. To meto dailininkų tapybos ir grafikos kūriniai atskleidžia unikalias miesto suvokimo ir jo interpretacijos galimybes, kurių egzistavimas neretai yra neįsisąmonintas, tačiau akivaizdus šiandieninėje kultūroje.

            Miestas kaip gyvas organizmas, miesto spiritus loci išaukštinimas, miesto ir kaimo sampynos, modernaus miesto kūrimas, mirties, kasdienybės segmentų sklaida – universalios temos, aktualios ir mūsų laiko žiūrovui. Todėl pasirinktos trys šias temas interpretuojančios parodos dalys: Spiritus loci, „Kasdienybės refleksijos“ bei „Žvilgsnis į ateitį“. Šalia gerai pažįstamų autorių eksponuojami ir mažai žinomų ar visai nematyti dailininkų, architektų, inžinierių, kitų paveldo saugotojų kūriniai, pirmąkart demonstruojama nebylaus kino juosta.

            ...

            https://www.7md.lt/daile/2018-09-14/...iaus-istorijos

            Comment



              Nacionalinė dailės galerija 2018.11.09 - 2019.01.13
              Antanas Sutkus. KOSMOS

              Sutkus tapo savo laikmečio metraštininku, jo atvaizduose atsispindi Lietuvos ir jos gyventojų veidas. (...) Čia atrandame kasdienio gyvenimo scenas, kuriose žmonės elgiasi natūraliai: tai įprastas, nepagražintas gyvenimas. Nuotraukose matome jaunus ir senus, vaikus ir darbininkus, menininkus ir valstiečius, miestą ir kaimą, modernumą ir tradiciją, išlydėtuves ir sutiktuves, judėjimą ir nuobodulį ar paprasčiausiai - lietų. Viskam yra vietos Antano Sutkaus planetoje Lietuva, kurią anuomet iš Vakarų buvo taip pat sunku pasiekti kaip mėnulį.

              Šios estetikos esmė glūdi laisvame žvilgsnyje. Jo kūriniai pasiekė jautrumo ir tobulumo aukštumas: į darnią visumą apjungta kompozicija, konstrukcija ir turinys per laiką kito, tačiau jų pradmenis jau galima įžvelgti ir ankstyviausiuose darbuose.

              Paroda, kurioje rodoma beveik 300 kūrinių ir dalis jų yra anksčiau niekada nematyti, siūlo naują žvilgsnį į itin vertingą vieno iš Europos fotografijos gigantų kūrybą.

              http://www.ndg.lt/parodos/parodos/an...us-kosmos.aspx
              Fantastiška paroda, sulaukusi didelio susidomėjimo.




              Comment


                ŠMC: Architektas be architektūros? Valdo Ozarinsko retrospektyva

                2018 11 23 – 2019 01 13

                Parodos atidarymas: lapkričio 23 d., penktadienis, 18 val.

                Valdas Ozarinskas (1961–2014) – architektas, menininkas, vienas ryškiausių tarpdisciplininio meno ir konceptualiosios architektūros atstovų Lietuvoje. Per daugiau nei du kūrybos dešimtmečius Ozarinskas yra kūręs parodų ekspozicijas, interjerus, individualių gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų architektūrą, scenografiją renginiams, mados kolekcijas, instaliacijas ir videofilmus, redagavęs leidinius, kuravęs architektų grupės „Privati ideologija“ parodas ir organizavęs muzikos bei meno renginius.

                Lietuvos dizaino ir architektūros kontekste Valdas Ozarinskas užima unikalią poziciją kaip kūrėjas, turintis ryškią ideologinę/estetinę viziją, kurią įprasta apibūdinti kaip brutalų utilitarizmą. Ši vizija įkūnijo nuo 9-ojo deš. į šias sritis palengva besiskverbiančias tarpdiscipliniškumo ir konceptualumo tendencijas; kita vertus, ji trynė perskyras ir tarp skirtingo „mastelio“ dizaino sferų, tokių kaip buities dekoras ir karo pramonė. Žinomiausi architektūriniai jo kūriniai – ikoniškas Lietuvos paviljonas EXPO 2000 parodai Hanoveryje (kurtas su grupe „Privati ideologija“) bei stilizuoti, grubūs „militaristiniai“ interjerai barams „NATOʼs“ ir „Neperšaunama liemenė“.

                Vizualaus meno lauke jo kūrybos pradžia sutapo su parodos-kaip-proceso bei videoperformanso iškilimu (kurie sekė pirmuosius performanso meno reiškinius) ir ilgainiui įsiliejo į pirmąsias kuruotas grupines parodas, kuriose jis dalyvavo kaip menininkas ir ekspozicijų architektas. Paskutiniai plačiai pristatyti jo meno projektai – „Romas Ubartas“ ir „Juoda pagalvė“ – taip pat išryškina performatyviuosius jo kūrybos aspektus ir padeda įtvirtinti unikalią jos vietą Lietuvos konceptualaus meno ir performanso istorijoje.

                Ozarinskas surengė apie dešimt personalinių ir dalyvavo daugiau nei penkiasdešimtyje grupinių parodų, 2007 m. buvo įvertintas „Hansabank“ meno premija. „Architektas be architektūros?“ – beveik tris dešimtmečius aprėpianti šio išskirtinio menininko bei architekto kūrybos apžvalga. Tai pirmoji galimybė sąlyginai naujus jo darbus apžvelgti drauge su senesniais, ir retai pasitaikydavusi proga sugretinti jo kūrybą įvairiose meno srityse.



                Organizatorius: Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), Vilnius

                Parodos kuratorė: Virginija Januškevičiūtė
                Ketvirtoji parodos dalis kuruojama drauge su Jurga Daubaraite ir Jonu Žukausku
                Parodos architektas: Audrius Bučas
                Grafinis dizainas: Aida Čeponytė, Vytautas Volbekas
                Konsultantė kuratoriniais klausimais: Anna Kats
                Asistentai tyrimui: Justina Doš, Julija Fomina, Audrius Pocius, Asta Vaičiulytė

                Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

                Comment


                  Paroda „Józef Czechowicz ir jo epocha fotografijoje
                  2018 m. gruodžio 4–2019 m. kovo 3 d.
                  Vilniaus paveikslų galerija

                  Paroda surengta minint fotografo Juozapo Čechavičiaus (Józef Czechowicz, 1818–1888) 200 metų gimimo jubiliejų, kuris yra įtrauktas į UNESCO atmintinų datų kalendorių.

                  Parodą pradeda pirmųjų fotografų, dirbusių Vilniuje iki Čechavičiaus atvykimo, nuotraukos. Tarp jų nemažai anksčiau niekad nerodytų ir neskelbtų Vilniaus vietovaizdžių nuotraukų iš Lietuvos atminties saugyklų ir privačių rinkinių. Žiūrovų lauks ir kitos staigmenos – novatoriškai rodomos seniausios erdvinės ir panoraminės Vilniaus nuotraukos.
                  Žiūrovams pristatomos svarbiausios Čechavičiaus fotografinio palikimo nuotraukos, labiausiai vertintos paties fotografo ir jo amžininkų. Pirmą kartą eksponuojamos rengiant parodą atrastų Čechavičiaus darytų seniausių išlikusių Kijevo ir Vilniaus nuotraukų faksimilės. Parodoje atsiskleis dar vienas Čechavičiaus vietovaizdžių nuotraukų sluoksnis – padidintuose nuotraukų fragmentuose rodomi fotografo amžininkai, jo epochos įvykių liudininkai, su kuriais jis vaikščiojo tomis pačiomis gatvėmis ir kartu stebėjo Vilniaus gyvenimą.




                  https://www.ldm.lt/artejanti-paroda-...-fotografijoje

                  Comment


                    VILNIAUS HORIZONTAI: Paveiksliškas miestas Sauliaus Žiūros fotografijose


                    „ Nuo sausio 26 dienos Vilniaus rotušėje bus galima susipažinti su fotografo Sauliaus Žiūros paveikslišku ir savaimingu Vilniumi. Jo sostinės fotografijų paroda „Vilniaus horizontai“ čia veiks visą mėnesį.
                    Sausio 29 dieną (antradienį) 18 val. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) atidaroma žinomo sostinės fotografo S.Žiūros paroda „Vilniaus horizontai“.
                    „Architektūra – ne tik statiški pastatai. Tai gali būti laiptinių, liftų, priimamųjų ar tualetų, kirpyklų ar kavinių, garažų, parduotuvių, parkų ar šiukšlių konteinerių kvapai. Nuo stogų daužomi ledo varvekliai irgi architektūros tęsinys, kaip ir nuo pastato metamo šešėlio vėsa, kaip žmonių grūstis siauroje gatvelėje ar pradinis architekto eskizas popieriaus lape. Bet kaip tai nufotografuoti?
                    Klauskite Sauliaus Žiūros, tiksliau, išeikite su juo ankstų rytą ar vakare į fotografo pamiltas Vilniaus miesto vietas, kuriose už pastatų, už rūko, už šalčiu stingdomo dangaus jis mato pranašingus ženklus. Juose nėra Vilniaus bokštų, bet yra jų skleidžiamų varpų garsai, nėra gatvių, bet girdisi grėsmingas transporto gaudesys.
                    Tai daugiagalvis gyvastingas, gargaliuojantis, šnypšiantis, miegantis ir švenčiantis paupių gyventojas. Jis netelpa į kadrą. Netilpo Korzonui, Čechavičiui, Bulhakui. Jį galima trumpam prisijaukinti, perprasti vieną, kitą jo charakterio savybę, bet ne daugiau. Todėl Sauliui tenka dieną, naktį, žiemą ir vasarą, kaip ir daugeliui fotografų, rašytojų, dailininkų kurti savo Vilnių, kaip savo ieškojimų, susitikimų, atradimų istoriją. Ji permaininga, nes miestas visada judrus, nuolat išsineriantis iš žvilgsnio, pasitraukiantis, lūkuriuojantis, neryškus, taktiliškas, tik suaugęs su kūno judesiais, juos atkartojantis.
                    Miestas gali būti tarytum kokia minkšta materija, šąlanti ir šylanti, sustingusi ir tąsi – kaip prieš bundant troleibusų maršrutams. Kaip nufotografuoti būtent tokį miestą? Kiekvienas fotomenininkas renkasi savo judėjimo ir matymo taktiką. Vienam svarbiau momentiniai pojūčiai, kitam – vietos atmintis, istoriniai motyvai, dar kitam – netikėto įvykio gyvastis.
                    Atsiranda tyrinėtojų, bastūnų, stebėtojų, vertintojų žvilgsniai, kažkas iškeliauja į miesto paribius, kažkas sustingsta kaip plėšrūnas, laukdamas savo „grobio“ miesto centre.
                    Sauliui Žiūrai svarbus Vilniaus paveiksliškumas, jo savaimingumas. Todėl fotografas atsitraukia, keliasi į dangoraižį, žvelgia į tolimą perspektyvą ir leidžia miestui savo fotografijose tiesiog būti. Būti maksimaliai apžvelgiamam, savipakankamam, jaukiai murmančiam savo kasdienes mantras. Tai pagarbos ir gėrėjimosi atstumas“, – parodą pristato Virginijus Kinčinaitis.
                    Paroda „Vilniaus horizontai“ Vilniaus rotušėje veiks iki vasario 28-osios.
                    Parengta pagal Vilniaus rotušės informaciją.“

                    Comment


                      Būsima paroda: Villa Lituania
                      2019 01 11 – 2019 03 10


                      „Villa Lituania“ – Romoje esantis pastatas, tarpukariu tarnavęs kaip Lietuvos ambasada, o po okupacijos atitekęs SSRS. Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Nomeda ir Gediminas Urbonai atkreipė dėmesį į Rusijai priklausantį pastatą ir simboliškai surengė balandžių lenktynes tarp Venecijos ir Romos. Projektą papildė „Villa Lituania“ architektūrą primenantis balandinės modelis ir video filmai, pristatantys egzilyje gyvenusių ambasadorių Lozoraičių šeimos istoriją, su Lietuvos okupacija susijusių protesto grafičių Romoje tyrimą, balandžių augintojų Lietuvoje istoriją.
                      Projektas 2007 m. buvo pristatytas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, kurioje buvo įvertintas specialiu paminėjimu. MO muziejuje bus eksponuojama projekto rekonstrukcija.
                      Projekto atidarymas vyks 2019 m. sausio 11 d. 18 val.

                      https://mo.lt/parodos/busima-paroda-villa-lituania/

                      Comment


                        Click image for larger version  Name:	plakatas-ARCHMEDIALE-150DPI-25.jpg Views:	1 Size:	107,9 kB ID:	1696410

                        Paroda veiks nuo 2019.01.24 iki 02.08

                        ArchMEDIALĖ- sukurtas terminas, reiškiantis sinoptinių renginių ciklą skirtą šiuolaikinių tardisciplinininio meno ir eksperimentinės (nekonvencionaliosios) architektūros fenomenų sintezei. Tai platforma padedanti jauniems architektams veikti išplėstiniame architektūros lauke bendradarbiaujant su skirtingų meno šakų atstovais Lietuvoje ir užsienyje. Ji suteikia galimybę alternatyviam mąstymui ir konceptualioms eksperimentinėms architektūroms praktikoms.

                        Archmedialė sumanyta kaip architektūros – visaverčio tarpdisciplininio meno propagandos priemonė Lietuvoje ir užsienyje. Tai – kasmetinis – kartotinis “mikrofest” renginys, vykstantis skirtinguose miestuose ir šalyse, kuriame dalyvautų atrinkti jaunieji architektai ir kitų menų atstovai. Renginio metu organizuojamos kelių etapų kūrybinės dirbtuvės skirtinguose miestuose. Jų rezultatai – kūriniai eksponuojami pasirinktose erdvėse, rodomi parodose (galerijose) ir metų leidinyje.
                        http://www.0-x.eu/category/archmediale/

                        Comment


                          Paroda „Józef Czechowicz ir jo epocha fotografijoje“
                          2018 m. gruodžio 4–2019 m. kovo 3 d.









                          Tiesą sakant tiems, kad matė daugumą J.Čechowicziaus fotografuotų Vilniaus vaizdų, paroda didelio įspūdžio nepadarė.
                          Rengėjai kažkiek stengėsi per televizorių padarydami iš nuotraukų pseudo animacijas, buvo nematytų kitų senųjų fotografų vaizdų.
                          Nieko čia nepadarysi - tų nuotraukų kiek buvo prieš 150 metų, tiek ir yra. Neatsirado tokių staigmenų, kaip pvz., kažkas atsitiktinai rado Balstogės nuotraukas, kurias tarpukariu darė Bolesław Augustis.

                          Comment


                            Čia tas atvejis, kai reklama ir ypač jos plakatas yra tokie, kad kuo mažiau žmonių aplankytų paroda.
                            Šiandien per LRT "Labas rytas" buvo reportažas iš fantastiškos parodos apie tarpukario Vilnių ir jo viešąjį transportą.

                            Fotografijų paroda
                            1937-1939 m. Vilnius šveicaro Alfred Rietmann akimis
                            Vilnius, Šlapelių muziejus. Kovo 1-31 d.

                            Parodos kuratoriaus Ričardo Žičkaus surasta Šveicarijoje, Arbono miesto muziejuje, saugoma istorinė medžiaga apie jauną šveicarų inžinierių Alfred Rietmann, dirbusį Vilniaus miesto autobusų garažo direktoriumi nuo 1937 iki 1939 metų, pasakoja ne tik apie to meto autobusus, garažą, bet ir parodo Vilnių ir jo apylinkes Antro pasaulinio karo išvakarėse.

                            Kovo 1-31 dienos Šlapelių muziejaus muziejaus galerijoje kviečiame aplankyti unikalią fotografijų parodą


                            1937 metų pradžioje gamykla „Saurer“, viena didžiausių automobilių gamintojų Šveicarijoje, išsiunčia jauną mechaniką Alfred Rietmann į Vilnių vadovauti miesto viešojo transporto įmonės TOMMAK autobusų garažui. Jaunuoliui tai – didžiulis iššūkis: vienam vykti į nepažįstamos šalies tolimiausią miestą, nemokant lenkų kalbos, nežinant vietinių tradicijų ir papročių.
                            (...)
                            A. Rietmann pavyko susidoroti su visais iškilusiais sunkumais, susidraugauti su vietiniais gyventojais ir jų kultūra. Prisiminimuose šveicaras aprašė savo darbą ir gyvenimą Vilniuje, keliones po apylinkes, Antrojo pasaulinio karo išvakarių ir pradžios įvykių sūkurį, o visas šias patirtis fiksavo fotografijose, kurių paliko beveik 100.

                            http://www.slapeliumuziejus.lt/fotog...etmann-akimis/

                            Comment


                              vyksta 24 -asis Architektūros pokalbių fondo pokalbių ciklas Beloved Architecture.

                              Architektūros siekis - būti mylimai, naudingai, įkvepiančiai. Tokia architektūra visada kuria teigiamus pokyčius ir provokuoja šalia esančią aplinką keistis. 24-asis Architektūros pokalbių fondo ciklas „Beloved Architecture" kviečia kalbėtis apie architektūros kuriamą pozityvią įtaką žmogui ir miestui.
                              dar liko viena diena

                              Kovo 22 d. Penktadienis
                              18:00 Filmas Barbicania. Rež.: I. Bêka ir L. Lemoine (MO kino salė)
                              Nuoroda į renginį: http://bit.do/eJpyG
                              20:00 Refleksijos V. Daujotytė, E. Parulskis, Ž. Kudirka - Mesijas (LT): Mylima Architektūra
                              Nuoroda į renginį: http://bit.do/eJpzc
                              https://www.7md.lt/kultura/2019-02-2...pokalbiu-cikla

                              Comment


                                Dar šiek tiek informacijos apie parodą.
                                Užsukite, įėjimas nemokamas

                                Už Vilnių be tramvajų!

                                Comment


                                  Vilnius, 1937-1939 m.



                                  A. Rietmann foto iš "Gatvės gyvos" https://www.facebook.com/gatvesgyvos...type=3&theater
                                  http://www.slapeliumuziejus.lt/fotog..._tEghNCtKD0mTM

                                  Comment


                                    1937-1939 metų Vilnius šveicaro Alfred Rietmann akimis
                                    Paroda Šlapelių muziejaus galerijoje veiks iki 2019.03.31



                                    Alfred Rietmann savo biure






                                    Comment


                                      1937-1939 metų Vilnius šveicaro Alfred Rietmann akimis
                                      Parodoje savaitgalį buvo nemažai žmonių
                                      Galerija veikia kasdien išskyrus pirmadeinį ir antradienį













                                      Autobusų maršrutai tarpukario Vilniuje




                                      Ekspozicijos tąsa rūsyje






                                      Viena nuotrauka

                                      Comment


                                        Radvilų rūmų muziejuje atidaroma paroda „Vilniaus priemiesčių topografija. XVIII a. pab. – XIX a. pr. Vilniaus gimnazijos mokinių braižyti žemėlapiai“
                                        https://madeinvilnius.lt/pramogos/pa...ti-zemelapiai/

                                        Lietuvos dailės muziejus kartu su Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Lietuvos valstybės istorijos archyvu kovo 20 d., trečiadienį, 17 val. Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24,) pristato parodą, kurioje eksponuojami XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios dar neurbanizuotų Vilniaus priemiesčių (Pohuliankos, Žvėryno, Paplaujos ir Užupio, Šnipiškių, Lukiškių, Vingio, dabartinės Tilto gatvės, Subačiaus gatvės ir Aušros vartų apylinkėmis) žemėlapiai, braižyti Vilniaus gimnazijos mokinių. 31 žemėlapis, saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyve, dar laukia kartografų, istorikų ir kitų tyrėjų įdėmaus žvilgsnio ir plunksnos. Parodą papildys 14 amžininkų sukurtų minėtus priemiesčius vaizduojančių meno kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.




                                        Comment

                                        Unconfigured Ad Widget

                                        Collapse
                                        Working...
                                        X