Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Klaipėdos giliavandenis uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Tarp kitko. Uzmeciau aki i panasu projekta Roterdame. Vadinasi Maasvlakte - tai mazdaug 6 km plocio ir 4 km i jura issikisusi sala. Galite pasiziuret cia. Tiesa dabar jau ir sitos salos nebeuztenka, ruosiasi naujoms statyboms - Maasvlakte 2. Tai cia iskilo klausimas: ar protingai projektuojant galima neprarasti pajurio o netgi gauti jo daugiau?

    Comment


      #42
      Ziurint kaip supranti ta pajurio praradima. Man atrodo, kad tie keli kilometrai pajurio, labai jau maza auka, uz ta nauda, kuria Lietuvai ir Klaipedai duotu sis uostas. Tuo paciu butu galima sumazinti apkrova miesto teritorijoje esanciam uostui ir taip daugiau teritoriju atverti miestui...
      Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

      Comment


        #43
        Na siuo atveju turimas omeny rekreaciniu pajurio plotu praradimas. Be abejo jei gyventojams atsivertu didesni dabartinio uosto plotai tai butu labai teigiamas reiskinys. Siaip idomu kaip bus su naujuoju keleiviniu terminalu. Is principo turetu buti gana atvira zmonems teritorija isskyrus pacias krantines.

        Comment


          #44
          Paliko vietos giliavandeniam uostui

          NERINGA MACIŪTĖ

          Miesto bendrajame plane palikta vietos giliavandeniam uostui.

          Vakar savivaldybėje dalis klaipėdiečių prieš tai protestavo. Jie tikino, kad tai neteisėta, nes pasiūlymas nebuvo aptartas su gyventojais. Savivaldybės atstovai aiškino, kad bendrasis planas buvo svarstomas 3 metus ir ne kartą diskutuota apie giliavandenį uostą.

          Giliavandenis uostas būtų statomas Baltijos jūroje ties Melnrage. Už 350 metrų duo dabartinio kranto būtų supilta 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio sala.

          Iki uosto Melnragėje turėtų būti nutiesti keliai, geležinkeliai.

          Miesto Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas teigė, kad jei keliams ir geležinkeliui bendrajame plane nebūtų palikta vietos, ši teritorija būtų užstatyta pastatais. Šiuo metu giliavandenio uosto statyboms trukdytų tik pasieniečių bokštelis.

          Kad giliavandenio uosto teritorija būtų pažymėta bendrajame plane, priešinosi miesto meras Rimantas Taraškevičius. Tam netgi buvo surengta gyventojų apklausa, kainavusi apie 14 tūkstančių litų.

          Dar nėra žinoma, ar tikrai numatytoje teritorijoje bus giliavandenis uostas. Jį statyti patarę Japonijos ekspertai (JICA) įspėjo, kad giliavandenio uosto poveikis krantams bus labai didelis.

          Kol kas nėra atlikta uosto poveikio aplinkai vertinimo studija. Ji kainuotų apie porą milijonų litų. Todėl būtų atlikta tik žinant, kad giliavandenė prieplauka jūroje tikrai bus statoma.

          Jei bendrąjį planą patvirtins miesto taryba ir Vyriausybė, giliavandenio uosto Klaipėdoje bus galima tikėtis.

          www.klaipeda.daily.lt
          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

          Comment


            #45
            Giliavandenis uostas greičiausiai bus statomas
            http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=13200063
            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

            Comment


              #46
              Naujas giliavandenis uostas bus


              Premjeras Gediminas Kirkilas neabejoja, kad giliavandenis uostas Klaipėdoje bus, ir pavedė dar kartą sudaryti specialią komisiją, kuri po dviejų mėnesių duos galutinį atsakymą, ar naujojo uosto vieta - Melnragė.

              Tokie planai paaiškėjo po vakar uostamiestyje vykusio pirmojo po pasibaigusių savivaldos rinkimų išvažiuojamojo Vyriausybės posėdžio.

              Jo metu delegacija lankėsi konteinerių terminale, susipažino su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu ir galimų naujo giliavandenio uosto Melnragėje statybų prieigomis.

              Ministrai ir Klaipėdos vadovai dvi valandas už uždarų durų dalijosi mintimis apie įvairius planus, kurių aktualiausias - naujo giliavandenio uosto statybos.

              "Klaipėda - visais atžvilgiais labai svarbus miestas, ypatingai dėl transporto infrastruktūros. O dėl naujo uosto statybų diskusija dar nebaigta. Turi būti atliktas poveikio aplinkai įvertinimas. Priimtas sprendimas dar kartą sudaryti darbo grupę iš Klaipėdos miesto savivaldybės, apskrities viršininko administracijos, Vyriausybės, ministerijų atstovų. Bus dar kartą pateiktas pasiūlymas Vyriausybei. Šį kartą - galutinai. Duotas dviejų mėnesių terminas", - spaudos konferencijoje žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

              Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius patikslino, kad poveikio aplinkai vertinimo reikia tuomet, kai žinai, kur tas uostas tiksliai bus.

              "Dar neaišku, kokie bus terminalai ir kokias konkrečiai funkcijas uostas atliks. Matome, kad uostai paskutiniu metu specializuojasi. Žinome, kokie darbai Klaipėdoje atliekami, kokie - Estijoje, Latvijoje, Rusijoje. Orientuosimės mes į tai, kad pastaruoju metu reikia priimti kuo didesnius laivus", - sakė ministras.

              G. Kirkilas teigė, kad Klaipėda atrodo labai stipriai bendrame regiono kontekste, uostas - Baltijos regione.

              "Turime galvoti apie ateitį. Yra atlikta giliavandenio uosto studija. Kas toliau - dalyvausime tolesnėje konkurencijoje su giliavandeniais uostais ar sustosime per vidurį ir po truputį pasmerksime uostą nykimui? Čia - labai rimtas iššūkis. Ne vien aplinkos, kraštovaizdžio klausimas.

              Mes galėtumėme nesiimti tokio sunkaus klausimo, tačiau kiekvieno politiko garbės reikalas yra nuspręsti ateitį. Jeigu išsemsime galimybes, kitą dieną nebepastatysime giliavandenio uosto", - tikino premjeras.

              Jo manymu, tai, kad dabar uostas išnaudoja tik 60 proc. krovos pajėgumų, tėra laiko klausimas - esą po 7-8 metų viskas bus užpildyta.

              Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius teigė, kad dėl naujo uosto reikia išspręsti principinius klausimus, nubrėžti kontūrus. Jei būtų nuspręsta statyti naująjį uostą Melnragėje, tektų iš naujo tvirtinti miesto Bendrąjį planą, nes dabartiniame dokumente uostas minėtoje vietoje nenumatytas. Prieš tai vyktų viešieji svarstymai, diskusijos su gyventojais.

              "Neturi gyventojai vien tik diktuoti savo sąlygas ir dėl to nevykti plėtra. Taip mes nieko nepadarysime. Bus taip, kaip visame pasaulyje. Jei reikia plėstis, yra valstybiniai poreikiai, tuomet bus pasielgta taip, kaip visame demokratiniame pasaulyje. Viešojo ir privataus intereso derinimas turi vykti sveiko proto ribose", - sakė G. Kirkilas.

              Pasak premjero, naujojo uosto statybų finansavimas būtų mišrus, pritraukiant ir privatų kapitalą, ir panaudojant valstybės, Savivaldybės pinigus.

              "Buvo malonu girdėti pagyras Klaipėdai. Mes norėtumėme, kad adekvačiai būtų atlyginama ir mums. Mes norime ne tik dirbti, bet ir poilsiauti. Norime ir universalią sporto bei pramogų areną turėti, ir delfinariumą išplėsti. Turime problemų su mažųjų laivų ir jachtų uosto statybų finansavimu. Kreipėmės dėl pagalbos", - sakė R. Taraškevičius.

              A. Butkevičius tikino, atsižvelgiant į tai, kokioje vietoje bus statomas naujasis uostas, bus plečiama Pauosčio geležinkelio stotis.

              Denisas NIKITENKA
              www.ve.lt
              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

              Comment


                #47
                Uosto ateitis miglota

                Jelena Listopad

                Priešingai nei tikėtasi, vakar Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo ir Vyriausybės narių vizitas į Klaipėdą, susijęs su giliavandenio uosto statyba, nieko nepaaiškino.

                Sprendimas atidėtas dar dviems mėnesiams.

                Vizito metu svarbūs valdininkai domėjosi tik uosto įmonėmis ir su uostu susijusiais objektais.

                Jie lankėsi Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos keltų bei krovinių terminaluose, Pauosčio geležinkelio stotyje, keltu „Neringa“ plaukiojo uosto akvatorijoje.

                Aštrios diskusijos dėl giliavandenio uosto statybos, pradėtos apžiūrint uostą, buvo tęsiamos ir dvi valandas trukusiame pasitarime Klaipėdos miesto savivaldybėje.

                Premjeras sakė, jog bus sunku priimti galutinį sprendimą. Šiuo metu naudojama tik 60-70 proc. uosto pajėgumų, tačiau po 6-7 metų jų jau nepakaks.

                Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius sakė, kad dar nenumatyta tiksli planuojamos statybos vieta bei konkretūs krovinių terminalai.

                Giliavandenio uosto nėra ir miesto bendrajame plane. Todėl jeigu Vyriausybė priims politinį sprendimą statyti giliavandenį uostą, su Klaipėdos miesto savivaldybe ji turės tartis dėl pakeitimų plane. Tik po to bus galima pradėti tirti šio objekto poveikį aplinkai.

                Svarstyti ir Pauosčio geležinkelio stoties plėtimo planai, kurie priklausys nuo to, ar turėsime giliavandenį uostą. Jeigu uosto nestatys, bus apsiribota pirmuoju stoties rekonstrukcijos etapu. A.Butkevičius tvirtino, kad, padidinus Pauosčio pajėgumus, pavojingi kroviniai per miestą nebus gabenami.

                Vakar pasitarime buvo nutarta, kad prie Vyriausybės įsteigta darbo grupė savo siūlymus dėl giliavandenio uosto statybos jai turi pateikti po dviejų mėnesių.

                www.klaipeda.daily.lt
                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                Comment


                  #48
                  Parašė Eimantas
                  Naujas giliavandenis uostas bus <...> www.ve.lt
                  Parašė Eimantas
                  Uosto ateitis miglota <...> www.klaipeda.daily.lt
                  Kiek zurnalistu tiek interpretaciju ...

                  Comment


                    #49
                    Giliavandenės iliuzijos
                    http://www.ve.lt/?rub=1065924816&dat...&id=1179245358
                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                    Comment


                      #50
                      Vyriausybė dar galvos, spręs, vertins, skaičiuos, tik tada galutinai spręs.
                      Saviraiškos problemos?
                      Bet aš savo nuomonę jau turiu dabar giliavandenis uostas Melnragėje ne tik nereikalingas, bet ir pavojingas.
                      Dabar čia galiu įžvelgti bent du prieštaravimus (jam). Pirmas - Vyriausybė dar vertins, darys išvadas ir tik tada spręs. O šis žmogus jau turi savo nuomonę. Šiam žmogui jokie paskaičiavimai nereikalingi. Nuomonė išankstinė, o jos pagrindas turbūt taip pat aiškus. Antras - kadangi žmogus remiasi savo išankstine nuomone, o ne išvadomis, kaip jis gali kalbėti apie giliavandenio uosto Melnragėje nereikalingumą. Faktai, kurių teisingumu abejoti nereikia, byloja kitaip. Po maždaug septynerių metų bus išnaudotos visos dabartinio Klaipėdos uosto galimybės ir jis taps nebekonkurencingas. Taip pat jis neturės tam tikrų privalumų, kuriuos turėtų giliavandenis uostas (galimybė priimti didesnius laivus ir spartesniais tempais, jiems nelaukiant galimybės įeiti į uostą).
                      Pirma ekonominis statybos tikslingumas. Jis kelia daug abejonių, vienareikšmiško atsakymo nėra. Dabartinis uostas neišnaudojamas, rezervai pakankamai dideli.
                      Vien ekonominiais tikslais uostas ir būtų statomas. Žmogus yra akivaizdžiai trumparegis. Dabartinis uostas neišnaudojamas, bet kodėl gi jam nepasižiūrėjus į uosto plėtros tempus ir į paskaičiavimus, kurie jam, visažiniui, nereikalingi, kad rezervai bus išsemti po maždaug septynerių metų.
                      Sako, krova sparčiai auga. Tačiau nepamirškime ekonomikos vystymosi cikliškumo dabar Lietuva ir visa ES yra ekonominio kilimo fazėje, tačiau ateis ir sąstingio ar net nuosmukio fazė, kažin ar tada uosto krova taip sparčiai augs.
                      Pesimizmas neigiant plėtros būtinybę - tiesiausias kelias į stagnaciją. Kauno pavyzdys.
                      Antra poveikis aplinkai.
                      Be abejonės jis bus. Gal tada nereikėjo Klaipėdos LEZ kurti, kiek teritorijos iš gamtos atimta. Tačiau tą poveikį galima mažinti, atpirkti kitais įmanomais būdais (japonų studijoje tai buvo aptarta). Sakoma grožis reikalauja aukų, plėtra taipogi. Tik tos aukos, mano nuomone, būtų prasmingos ir atneštų daugiau naudos.
                      Trečia poveikis miestui ir žmonėms. <...> paplūdimių sunykimas jiems ir jų pajamoms turės didelę neigiamą įtaką.
                      Vietinis paplūdimių sunykimas neigiamą įtaką turės. Saujai žmonių, lyginant Lietuvos mastu. Jonavos gyventojai turbūt irgi norėtų "Achemą" iškelti kitur. Uostas yra valstybinės reikšmės objektas. Jis visai Lietuvai turi didelės įtakos, neša jai naudą. Neabejotina nauda yra ir Klaipėdai. Čia jau minėtas miesto aplinkkelio pavyzdys, kai grupės žmonių interesai trugdo viso miesto plėtrai ir nuo to visas miestas kenčia. Dabar analogiška situacija gali būti su visa valstybe.
                      Raimundas PALAITIS,
                      Lietuvos Respublikos Seimo narys
                      Daugiau tokių Seimo narių ir Lietuvos perspektyvos man bus aiškios. Šis žmogus pats savo logika ir siekiais sukurs tą ekonomikos stagnaciją, apie kurią kalba. Iš dabar turimų galimybių mes turime kurti dabartinės plėtros tąsą, o ne patys ją stabdyti.
                      Paskutinis taisė ; 2007.05.16, 02:56.
                      Įžvalgos.lt - FB - G+

                      Comment


                        #51
                        Be abejonės bus. Gal tada nereikėjo Klaipėdos LEZ kurti, kiek teritorijos iš gamtos atimta.
                        Dirvonuojantis laukas šalia pramoninės zonos.

                        Vietinis paplūdimių sunykimas neigiamą įtaką turės. Saujai žmonių, lyginant Lietuvos mastu.
                        Nepradėsiu skaičiuoti automobilių pajūryje su kitų regionų numeriais...

                        P.S. iš anksto nesu 100 proc. nusistatęs prieš uostą...
                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                        Comment


                          #52
                          Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                          Dirvonuojantis laukas šalia pramoninės zonos.
                          Kad dirvonuojantis, tai kaip tik "natūralus", galima laikyti. Klaipėdos LEZ tik pavyzdys. Noriu pasakyti, kad galime nieko nevykdyti, tada tikrai gamta nenukentės. Bet koks miestų vystymasis reikalauja tam tikros duoklės iš gamtos. Per energetiką, per tiesioginę teritorijos plėtrą ir t.t.. Žinoma, visada galime grįžti prie mūsų prosenelių gyvenimo būdo. Pasėji daržą, ganai gyvūliukus. Vertiesi šiaip ne taip. Čia toks vaizdingas pavyzdys, bet esmę nusako. Ir be to, nebūtų nesiskaitoma su gamta. Kaip jau minėjau, būtų ir yra ieškomi būdai iš jos ne vien imti, bet ir kažkuo atsilyginti.
                          Nepradėsiu skaičiuoti automobilių pajūryje su kitų regionų numeriais...
                          Kiek žinau, dabar numeriai pagal regionus jau nebeklasifikuojami (o gal lystu, bet atrodo yra būtent taip). Tų numerių, net ir pradėjęs skaičiuoti, tikrai nesuskaičiuosi trijų milijonų. O būtent tiek ir dar daugiau žmonių iš giliavandenio uosto turės naudą. Įskaitant ir pačius klaipėdiečius. Jiems pasireikš ir tam tikra žala, bet nauda taip pat pasireikš didesniu kiekiu aspektų, nė likusiai Lietuvos daliai (darbo vietos, investicijos į miestą ir t.t.). Giliavandenio uosto įtaka, neigiama įtaka, lyginant su kiekiu žmonių, kuriems tai bus teigiama įtaka, bus itin maža. Nelygintini dalykai.
                          Paskutinis taisė ; 2007.05.16, 17:40.
                          Įžvalgos.lt - FB - G+

                          Comment


                            #53
                            Kad dirvonuojantis, tai kaip tik "natūralus" galima laikyti. Klaipėdos LEZ tik pavyzdys. Noriu pasakyti, kad galime nieko nevykdyti, tada tikrai gamta nenukentės. Bet koks miestų vystymasis reikalauja tam tikros duoklės iš gamtos. Per energetiką, per tiesioginę teritorijos plėtrą ir t.t.. Žinoma, visada galime grįžti prie mūsų prosenelių gyvenimo būdo. Pasėji daržą, ganai gyvūliukus. Vertiesi šiaip ne taip. Čia toks vaizdingas pavyzdys, bet esmę nusako. Ir be to, nebūtų nesiskaitoma su gamta. Kaip jau minėjau, būtų ir yra ieškomi būdai iš jos ne vien imti, bet ir kažkuo atsilyginti.
                            Tikrai nesu iš tų veikėjų, tipo Šiaurinė gatvė neatliks aplinkelio funkcijų, jos nereikia ir pan.

                            Keik žinau dabar numeriai pagal regionus jau nebeklasifikuojami (o gal lystu, bet atrodo yra būtent taip). Tų numerių, net ir pradėjęs saičiuoti, tikrai nesuskaičiuosi trijų milijonų. O būtent tiek ir dar daugiau žmonių iš giliavandenio uosto turės naudą.Įskaitant ir pačius klaipėdiečius. Jiems pasireikš ir tam tikra žala, bet nauda taip pat pasireikš didesniu kiekiu aspektų, nė likusiai Lietuvos daliai (darbo vietos, investicijos į miestą ir t.t.). Giliavandenio uosto įtaka, neigiama įtaka, lyginant su kiekiu žmonių, kuriems tai bus teigiama įtaka, bus itin maža. Nelygintini dalykai.
                            Neklasifikuojami, bet ir senų pakanka, ne numeriuose esmė, bet mintį turbūt supratai. Mūsų pajūris yra rekreacinė zona reikšminga visos šalies mastu, tai ne Lampėdžių karjerai, kurie aktualūs tik aplinkiniams.
                            Asmeniškai aš Smiltynėje dribsau, tai man pirmosios Melnragės pliažo nereikia, bet čia jau kalba apie visos žemyninės (gal ne tik) dalies paplūdimių likimą. Senų akmenų ištraukimas po Palangos tiltu atnešė didžiulius nuostolius, o čia nepalyginamai didesnis veiksnys.
                            Taigi tokias problemas jau dabar galima įžvelgti. Bet galutinę nuomonę susidarysiu tik kai paaiškės kaip ten viskas bus, nes dabar tik kalbos praktiškai.
                            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                            Comment


                              #54
                              Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                              Mūsų pajūris yra rekreacinė zona reikšminga visos šalies mastu, tai ne Lampėdžių karjerai, kurie aktualūs tik aplinkiniams.
                              Suprantama, bet anaiptol ne apie pajūrį reikia šnekėti. Tai yra tik maža jo dalis. Mūsų kurortinės zonos Lietuvos mastu nenukentės, nukentės kurortinė zona Klaipėdos mastu. Bet, kaip minėjau, ir nauda iš šio projekto Klaipėdai yra didesnė, nė likusiai Lietuvos daliai. Ir nepamirškim svarbos visai valstybei.
                              čia jau kalba apie visos žemyninės (gal ne tik) dalies paplūdimių likimą. Senų akmenų ištraukimas po Palangos tiltu atnešė didžiulius nuostolius, o čia nepalyginamai didesnis veiksnys.
                              Tai yra visiškai skirtingi dalykai, kur vydyti veiklą tiesiogiai kurortinėje zonoje (Palangos), o kur vykdyti veiklą prie Klaipėdos ir kalbėti apie grėsmę Palangai. Aš praktiškai neabejoju, kad Lietuvos mastu paplūdimiai nenukentės. Jei ant kortos būtų pastatyta ir Palangos ir kitų kurortų rekreacija, tuo tikrai nebūtų rizikuojama. Kiek aš matau, tai yra kalbama apie įtaką Melnragės gyventojų turtui ir Melnragės rajono rekreacijai. Galbūt įtakota pajūrio zona sieks toliau nė Melnragės ribos, bet tikrai ne žemyno dalies pajūrio zonos mastu. O kaip minėjau, šio miesto rajono (Melnragės) su Lietuvos valstybe nelyginčiau.
                              Paskutinis taisė ; 2007.05.16, 17:41.
                              Įžvalgos.lt - FB - G+

                              Comment


                                #55
                                Tai yra visiškai skirtingi dalykai, kur vydyti veiklą tiesiogiai kurortinėje zonoje (Palangos), o kur vykdyti veiklą prie Klaipėdos ir kalbėti apie grėsmę Palangai. Aš praktiškai neabejoju, kad Lietuvos mastu paplūdimiai nenukentės. Jei ant kortos būtų pastatyta ir Palangos ir kitų kurortų rekreacija, tuo tikrai nebūtų rizikuojama. Kiek aš matau, tai yra kalbama apie įtaką Melnragės gyventojų turtui ir Melnragės rajono rekreacijai. Galbūt įtakota pajūrio zona sieks toliau nė Melnragės ribos, bet tikrai ne žemyno pajūrio zonos mastu. O kaip minėjau, šio miesto rajono (Melnragės) su Lietuvos valstybe nelyginčiau.
                                Kol nėra padarytas poveikio aplinkai vertinimas tai aišku grėsmė kolkas hipotetinė. Grėsmė laisvai gali būti žemyno pajūrio mastu, nes invazija didelė į hidro procesus. Vienoje vietoje pasikeitus procesams, keičiasi būklė ir kitoje.
                                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                Comment


                                  #56
                                  Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                                  Kol nėra padarytas poveikio aplinkai vertinimas tai aišku grėsmė kolkas hipotetinė. Grėsmė laisvai gali būti žemyno pajūrio mastu, nes invazija didelė į hidro procesus. Vienoje vietoje pasikeitus procesams, keičiasi būklė ir kitoje.
                                  Jei paaiškėtų, kad tokio giliavandenio uosto statyba turėtų reikšmingos neigiamos įtakos rekreacinėms pajūrio zonoms valstybės mastu, tuomet neabejoju, Palangos, Šventosios ir kitų pajūrio miestelių ekonomika nebūtų griaunama. Ir pats tokiam šių kurortų "paaukojimui" nepritarčiau. Bet tik šiuo atveju, kuris, beveik neabejoju, nepasitvirtins. Palaukim ir pažiūrėkim.

                                  Tačiau, kad galėčiau prieštarauti tam Seimo nariui, laukti man nereikia. Žmogus be jokių tyrimų ir skaičiavimų smerkia projektą, taip akivaizdžiai elgdamasis neteisingai.
                                  Įžvalgos.lt - FB - G+

                                  Comment


                                    #57
                                    Giliavandenis uostas švedams - ne baubas
                                    http://www.ve.lt/?rub=1078895039&dat...&id=1184690397

                                    Užs. nr. ???
                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      #58
                                      Statyba prasidėtų po 5 metų

                                      Vidmantas Matutis

                                      Giliavandenis uostas Klaipėdoje šalia Melnragės galėtų būti pradėtas statyti maždaug 2012 metais.

                                      Taip viešai pareiškė susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Kartu jis minėjo, kad po penkerių metų statyba galėtų prasidėti su išlyga, jei po atliktų tyrimų bus pritarta tokio uosto projektui.

                                      Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybėje yra nemažai prieš giliavandenio uosto statybą nusiteikusių žmonių.

                                      Tačiau atliktas tyrimas pa-rodė, kad apie pusę klaipėdiečių pritartų tokio uosto statybai.

                                      Maždaug 5 mlrd. litų vertės giliavandenis uostas galėtų būti finansuojamas ne tik valstybės, bet ir privataus kapitalo lėšomis.

                                      Unikali statyba truktų gana ilgai. Jos metu jūroje tektų suformuoti didžiulę salą. Manoma, kad pirmasis laivas į giliavandenį uostą gali atplaukti maždaug po 15 metų nuo projekto įgyvendinimo pradžios.

                                      Vykdant giliavandenio uosto statybą tektų pastatyti ir naują krovininę geležinkelio stotį. Tai padarius, Klaipėdos miesto geležinkelio stotyje nebeliktų traukinių cisternų ir vagonų.

                                      Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau gavo susisiekimo ministro nurodymą inicijuoti poveikio aplinkai vertinimą. Jis galėtų užtrukti maždaug dvejus metus.

                                      Prieš kelis metus Japonijos tarptautinė agentūra atliko galimo giliavandenio uosto statybos Lietuvoje tyrimą. Buvo konstatuota, kad vienintelė tinkama vieta giliavandeniam uostui Lietuvos pakrantėje statyti yra ties Melnrage.

                                      http://www.klaipeda.daily.lt/

                                      Comment


                                        #59
                                        Giliavandenio uosto Melnragė neišvengs
                                        Vidmantas Matutis, "Klaipėda"
                                        2007 rugsėjo mėn. 12 d. 07:54

                                        Staigus šių metų krovos šuolis palieka vis mažiau abejonių - Lietuvai reikės giliavandenio uosto. Antradienį vykusiame Vyriausybės sudarytos giliavandenio uosto darbo grupės pirmajame posėdyje kalbėta apie tai, kur jį reikėtų statyti. Kol kas tinkamiausia tam atrodo Melnragė.

                                        Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius teigė, kad giliavandenis uostas turėtų būti pradėtas statyti 2012 metais. Ilgai delsti nėra prasmės, nes jei pildysis prognozės, jau 2015 metais šiandieninis Klaipėdos uostas pradės dusti nuo krovinių, nebepajėgs priimti visų laivų.

                                        Tuo metu pagal prognozes jis turėtų krauti 45 milijonus tonų krovinių. Vakar uostininkai įvardijo, kad pagal turimus pajėgumus šiandien jie galėtų krauti apie 38 milijonus tonų.

                                        Vakar vykusiame posėdyje sutarta, kad pradžioje Susisiekimo ministerija paskirs giliavandenio uosto reikalų specialistą, o vėliau bus įsteigta atskira šio uosto administracija.

                                        Darbo grupė, kurią sudaro 22 įvairių sričių specialistai, iki spalio 12 dienos pateiks savo siūlymus ir pageidavimus dėl tolesnės veiklos. Iki lapkričio vidurio numatyta surengti kitą posėdį.

                                        Analizuos dar kartą

                                        Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pastebėjo, kad Vyriausybės sukurta giliavandenio uosto darbo grupė priėjo prie panašios išvados, kaip ir Klaipėdos miesto tarybos posėdžiuose. Grupės nariai paprašė, kad būtų parengta išsami giliavandenio uosto statybos ties Melnrage studija, poveikio aplinkai įvertinimas, išanalizuoti galimi krovinių srautai, atsakyta į klausimus, kas investuos į būsimąjį uostą.

                                        Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigiamai įvertino pirmąjį darbo grupės posėdį. Jis neišgirdo kategoriškų pasisakymų, kad nereikia statyti giliavandenio uosto. Siekis viską detaliai išanalizuoti, anot A.Vaitkaus, atitinka jų norus. Anksčiau buvę tik kaltinimai neva prievarta žmonėms ant galvų pastatyti uostą, o ne noras analizuoti.

                                        Kiti variantai netinkami

                                        Svarbiausia vieta, kur galėtų būti statomas giliavandenis uostas, ir toliau išlieka galima sala jūroje ties Melnrage. Tačiau aptarti ir kiti variantai.

                                        Plėtimasis į Kuršių marias nepriimtinas, nes gilinimas joms pakenktų. Laivybos kanale negalėtų prasilenkti du dideli laivai, platinant ir gilinant kanalą reikėtų perkalti naujus polius pagal Smiltynės krantą.

                                        Statyti giliavandenį uostą ties Būtinge ir Šventąja būtų be galo brangu. Ten žemės jau išdalintos savininkams. Jie yra pasirengę pristatyti poilsiaviečių. Uostą ties Būtinge ir Šventąja dar labiau nei žemių savininkai pabrangintų ir toli nuo kranto esantys natūralūs 18-20 metrų gyliai. Į jūrą tektų tiesti kelių kilometrų ilgio molus, o po kiekvienos audros smėliu užneštą uostą uždaryti ir valyti.

                                        "Klaipėda"

                                        Comment


                                          #60
                                          Išvažiuojamajame posėdyje Seimo Audito ir Ekonomikos komitetai aptarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir investicijų perspektyvas
                                          1 tona krovinio jūrų uoste duoda 45 litus pajamų Lietuvos ūkio subjektams, 2006 m. uoste perkrauta 23,61 mln. tonų krovinių, 2007 metais prognozuojama perkrauti 27 mln. tonų. Klaipėdos uosto dėka sukuriamo Lietuvos BVP dalis sudaro apie 3 proc.
                                          Komitetų nariai mano, kad giliavandenio uosto statybą tikslinga pripažinti valstybinės svarbos projektu <...>
                                          Kažin, kiek papildomai tonų leis perkrauti giliavandenis uostas. Jei, šiuo metu, 27 milijonai tonų sukuria ~3 procentus Lietuvos BVP. Galim pasiskaičiuot, kokia būtų nauda. Klausimo, būti giliavandeniam uostui ar nebūti, kilti neturėtų. Klausimas čia tik kaip šį projektą įgyvendinti taip, kad kuo mažiau nukentėtų gamta ir vietos gyventojai.

                                          Čia senesnis komentaras apie giliavandenio uosto reikalingumą:
                                          Praėjusiais metais Klaipėdos jūrų uoste krautas rekordinis kiekis krovinių – 23,45 mln. tonų. Tačiau iki maksimalios ribos, kai kroviniai nebetilps uoste, dar toli.
                                          Šiais metais uosto krova padidėjo apie 4 milijonais tonų. Jei uostas išlaikys tą patį procentinį augimą (kas yra labai tikėtina), tai tonomis pavertus tas augimas kasmet bus netgi vis didesnis. Tai paskaičiuokim, kiek ilgai užtruks pasiekti maksimalią krovos ribą (~35 milijonai tonų). Pradedant kitais metais - daugiausiai tris metus. Dabar galim paklaust, kiek laiko užtruks pastatyt giliavandenį uostą? Siūlyčiau pradėt nedelsiant...

                                          Beje, ar apie tai (šie planai gali būt seni):
                                          Šiuo metu pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintą programą parengti du Šventosios uosto atgaivinimo variantai. Pagal pirmąjį variantą Šventosios uostas būtų jachtų įplaukimo uostas su krantinių įranga. Šiam variantui įgyvendinti skaičiuojamos 32 mln. Lt investicijos. Pagal antrąjį variantą tai būtų visiškai naujas giliavandenis uostas su 3 mln. tonų apyvarta, su galimybe stovėti NATO karo laivams. Šio varianto įgyvendinimui būtų reikalingos 1,3 mlrd. Lt investicijos.
                                          šiame forume galima daugiau paskaityti?
                                          Paskutinis taisė ; 2007.09.27, 23:03.
                                          Įžvalgos.lt - FB - G+

                                          Comment

                                          Working...
                                          X