Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Ilgins keleivių terminalo pirsą

    Keltų pirsas - per trumpas


    Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra paskelbusi Centrinio Klaipėdos terminalo pirso prailginimo projektinį konkursą. Pirsą rengiamasi prailginti 50 metrų. Dabar pirsą sudaro 80A ir 81A krantinės, kurios yra atitinkamai 252 ir 287 metrų ilgio. Prie jų gali švartuotis atitinkamai 199 ir 228 metrų ilgio laivai. Pirso plotis yra 12 metrų.

    Parengus dokumentus pirsą Uosto direkcija realiai galėtų prailginti šių metų pabaigoje arba 2017 metais.

    Kiek tai kainuos preliminariai paaiškės rengiant pirso prailginimo techninius pasiūlymus. Jie turi būti pateikti dar šiais metais.

    Pritrauks naujus laivus

    Nuo 2015 metų gegužės iš Centrinio Klaipėdos terminalo jūrų keltai plaukioja į Švedijos Karlshamno uostą.

    Šiuo metu šioje linijoje plaukioja keltai „Optima Seaways“, „Victoria Seaways“ ir „Patria Seaways“. Visi jie plaukia su Lietuvos vėliava.

    „Optima Seaways“ dedveitas yra 7500 tonų, ilgis – 186 metrai, plotis 25,6 metrai. 8500 tonų dedveito „Victoria Seaways“ ilgis yra 199,98 metrai, plotis 27 metrai. „Patria Seaways“ dedveitas 4758 tonos, jo ilgis 154 metrai plotis 24,33 metrai.

    Teoriškai visus laivus galima švartuoti prie Centrinio Klaipėdos terminalo pirso ir tai daroma. Tačiau intensyvinant laivybą pirso prailginimas yra būtinas.

    Prailginus pirsą į Centrinį Klaipėdos terminalą ketinama perkelti ir Klaipėdos – Kylio linijos laivus. Šioje linijoje plaukioja „Regina Seaways“ ir „Athena Seaways“. „Regina Seaways“ yra tokio pat dydžio kaip ir „Victoria Seaways“. Jos ilgis yra 199,98 metrai, plotis 27 metrai. „Athena Seaways“ – ilgis 198,99 metrai, plotis 26,61 metras. Tai yra beveik toks pats kaip ir „Victoria Seaways“ ir „Regina Seaways“.

    Dėl jų rotacijos švartuojant laivus prie krantinių iš esmės ir prašoma prailginti pirsą. Taip pat prailgintas pirsas sudarytų sąlygas į Klaipėdą atvesti naujus didesnius laivus.

    Darbai pagal danų prašymą

    Apie tai, kad Klaipėdos uoste pastatytas Centrinio Klaipėdos terminalo pirsas nėra patogus „DFDS Seaways“ laivams priimti 2015 metais prabilo „DFDS Seaways“ kompanijos Baltijos regiono vadovas Andersas Refsgaardas.

    A.Refsgaardo teigė, kad Centriniame Klaipėdos terminale pastatyti per trumpi pirsai. Jie turėtų būti prailginti iki 50 metrų. Taip pat į krantines turėtų būti nutiesta nauja geležinkelio linija, kad iš laivų galima būtų paimti atgabentas pavienes prekes konteineriuose ir kitose pakuotėse.

    Nuo projektų rengimo iki Centrinio Klaipėdos terminalo užbaigimo praėjo keletas metų. Krantinės buvo pritaikomos vieniems laivams, o užbaigus jas atsirado kiti – ilgesni.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigė, kad pagal danų pageidavimą nutiesti geležinkelio liniją nėra itin sunku. Kiek sunkiau pasirodė esant prailginti pirsą. Tokiam veiksmui atlikti reikia parengti poveikio aplinkai vertinimą ir kitus aplinkai jautrioje vietoje esančio objekto statybos įteisinimo dokumentus.

    Comment


      Laukiami keltai, karo ir kruiziniai laivai

      Jau daugiau nei dvejus metus atidarytame Centriniame Klaipėdos terminale prie krantinių nuolat stovi laivai – ne tik jūrų keltai, kursuojantys linijoje tarp Klaipėdos ir Karlshamno, bet ir kruiziniai, su draugiškais vizitais atplaukiantys karo laivai.

      Laukiami įvairūs laivai

      Įsimintiniausias laivų sustojimas prie centrinio Klaipėdos terminalo krantinių buvo rugpjūčio viduryje apsilankiusios Japonijos mokomųjų karo laivų flotilės vizitas.

      Japonų karo laivų atplaukimo proga klaipėdiečiai tuo pačiu galėjo pamatyti ir modernų terminalą. Jis atsirado anksčiau mažiau naudojamoje uosto vietoje. Į terminalo teritoriją įtraukti ir buvusi didelė dalis rezervinės teritorijos, kur daug metų stovėjo Klaipėdos nepuošę metaliniai garažai.

      „Terminalas savo veikla neapsiriboja vien sudarydamas sąlygas aptarnauti linijos Klaipėda-Karlshamnas laivus. Per 2013-2016 metus priėmėme virš 20 įvairių tipų kruizinių laivų. Dalis laivų nuo 150 iki 170 metrų ilgio, bet buvo ir iki 290 metrų ilgio laivų, kurie atgabeno po kelis tūkstančius keleivių. Sukaupėme patirtį aptarnauti kruizinius laivus ir ją planuojame naudoti ateityje“, - teigė bendrovės „Centrinis Klaipėdos terminalas“ generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.

      Pagerėjo išvažiavimai

      Pagrindinė „Centrinio Klaipėdos terminalo“ misija aptarnauti linijinius jūrų keltus. Naujame Klaipėdos terminale „DFDS Seaways“ linija tarp Klaipėdos ir Karlshamno pradėta aptarnauti nuo 2015 metų gegužės 26 dienos.

      Pradžioje keltai plaukiojo šešis kartus per savaitę, o nuo šių metų pavasario skirtas papildomas keltas ir reisų padaugėjo – iki 9-10 per savaitę.

      Linijos Klaipėda – Karslhamnas perėjimas iš Jūrų perkėlos į Centrinį Klaipėdos terminalą vyko sklandžiai.

      „Keleiviai, sunkvežimių vairuotojai ir kiti transportinio jūrinio srauto dalyviai greitai apsiprato su naujais pokyčiais. Jie pradėjo sėkmingai naudotis naujo terminalo tiek infrastruktūra, tiek ir suprastuktūra. Ypač džiaugėsi pavieniai ar grupėmis keliaujantys turistai iš Skandinavijos šalių“, - tikino B.Petrauskas.

      Tiesa, pradžioje sunkumų sudarė laikinas išvažiavimas iš terminalo per Dubysos-Minijos gatvių sankryžą. Bet savivaldybei baigus rekonstruoti Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžą įvažiavimas ir išvažiavimas į terminalą žymiai pagerėjo. Dabar į terminalą yra tiesus kelias iš pagrindinės Lietuvos automagistralės Vilnius-Klaipėda.

      Dėkojęs Uosto ir miesto vadovams už pagerintą įvažiavimą, B.Petrauskas vylėsi, kad ateityje bus įrengti Baltijos prospekto susikirtimo su Šilutės plentu, Taikos prospektu ir Minijos gatve viadukai ar tuneliai ir įvažiavimas į Centrinį Klaipėdos terminalą iš autostrados bus tarsi vienu atsikvėpimu.

      Rengiasi linijos perkėlimui

      „Centriniame Klaipėdos terminale“ dirbant vienai linijai papildomų pritaikymų ir investavimų nereikėtų. Naujai pastatytas terminalas tam pakankamai pritaikytas.

      Tačiau gyvenimas nestovi vietoje. Juo labiau, kad pradėta svarstyti galimybė klientams patogioje vietoje esančiame terminale priimti naujas jūrų keltų linijas.

      „Kiekviena linija turi specifinius krovinių srautus ir jiems aptarnauti reikia atitinkamai prisitaikyti. Kituose linijose yra daugiau krovinių, kuriems reikalingos intermodalinės jungtys su geležinkelio transportu. Uosto direkcijos paprašėme įrengti papildomą geležinkelio atšaką. Ji jau projektuojama. Tikimės, kad iki kitų metų pabaigos bus įrengta“, - svarstė B.Petrauskas.

      Jūrų transporte nuolat iškeliami nauji iššūkiai dėl didesnių laivų.

      „Laivybos kompanija, kurią aptarnaujame, planuoja įsigyti daugiau kaip 30 metrų ilgesnius laivus. Pirsą reikia prailginti apie 50 metrų. Jau rengiami projektiniai dokumentai. Dėl apimties ir sudėtingumo darbai gali būti atlikti per 2-3 metus. Bendradarbiaujant su laivybos kompanija ir uosto direkcija įmanoma tinkamai pasirengti priimti ro-pax laivus virš 220 metrų ilgio. Nuo sprendimų priklausys ir naujų linijų atsiradimas mūsų terminale, jų perkėlimo terminai ir aplinkybės“, - aiškino B.Petrauskas. Jis laikosi vizijos ir misijos, kad „Centrinis Klaipėdos terminalas“ taptų vienu iš moderniausių Baltijos pakrantėje.

      Comment


        Klaipėdoje – pasikeitimai keltų linijose

        Nuo spalio 27 dienos Klaipėdą ir Kylį, Karlshamną, Kopenhagą ir Frederisiją jungiančius maršrutus aptarnaujantys keltai susikeis terminalais.

        Klaipėdos–Karlshamno maršruto keltai naudos Tarptautinį keltų terminalą, o Klaipėdos–Kylio ir Klaipėdos–Kopenhagos–Frederisijos maršrutų keltai – Centrinį Klaipėdos terminalą.

        „Atsižvelgdami į intensyvų Klaipėdos–Kylio maršruto tvarkaraštį ir turėdami omenyje nepalankias oro sąlygas rudenį ir žiemą, mes nusprendėme sukeisti terminalus ir taip užtikrinti didesnį paslaugų patikimumą. O išlaikydami tame pačiame terminale Klaipėdos–Kylio ir Klaipėdos–Kopenhagos–Frederisijos maršrutus, tarp jų bus lengviau perkelti krovinius“, – kalbėjo maršruto direktorius Tomas Mačiulskis.

        Taip pat nuo spalio 6 dienos pasikeitė tarp Klaipėdos ir Karlshamno plaukiančių keltų tvarkaraštis. Iki šiol keltai iš Klaipėdos išplaukdavo kasdien 21 valandą. Dabar išliks tos pačios valandos maršrutai. Plius prisidės po vieną keltą antradienį 22 val. ir sekmadienį 17 val. Iš Karlshamno keltai išplaudavo kasdien 19 val. Dabar pirmadienį ir penktadienį 22 val. bus po vieną papildomą keltų reisą.

        Comment


          CKT vaizdas iš kosmoso. 2016-08-25. Atplaukęs 290 m ilgio kruizinis laivas "Costa Pacifica"



          Iš Google earth.

          Comment


            Keltai į Vokietiją ir Daniją plaukios iš Centrinio Klaipėdos terminalo, į Švediją – iš Tarptautinės jūrų perkėlos

            Siekdama užtikrinti stabilų keltų, plaukiojančių iš Klaipėdos į Vokietijos Kylį grafiką žiemos sezono metu, DFDS nuo šių metų spalio 27 d. Vokietijos taip pat ir Danijos maršrutų aptarnavimą perkelia į Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT). Tuo pat metu maršrutą iš Klaipėdos į Karlshamaną Švedijoje aptarnaujantys keltai, ligi šiol plaukioję iš CKT, persikels į Tarptautinę jūrų perkėlą (TJP).

            „Kelionė iki Kylio trunka apie 19-20 valandų, tad krovinių iškrovimui ir pakrovimui uoste lieka 4-5 valandos. Nuo šių metų vasario pabaigos keltams į Vokietiją ir iš jos pradėjus plaukioti kasdieną, tapo labai svarbu užsitikrinti daugiau „rezervinio laiko“ tiems atvejams, kai blogi žiemos orai gali gerokai pailginti kelionę ir tokiu būdu „išmušti“ mus iš grafiko. Kadangi CKT yra arčiau jūrų uosto vartų, Vokietijos maršruto perkėlimas mums leis sutaupyti šiek tiek brangaus kelionės laiko, be to šiame terminale įrengtos mobilios rampos leidžia greičiau aptarnauti laivus. Keltams, plaukio-jantiems į Karlshamną, tai nėra tiek aktualu. Kadangi kelionė iki Švedijos trunka 13 valandų, mes turime pakankamai laiko tiek krovos darbams uoste, tiek laiko rezervo „pasivyti grafiką“, esant nepalankioms oro sąlygoms“, - sako AB DFDS Seaways agentinio padalinio direktorius Tomas Mačiulskis.

            7 reisų grafiką iš Klaipėdos į Kylį bendrovė įvedė, siekdama padėti Rusijos vežėjams, kuomet Lenkijai ir Rusijai nesusitarus dėl abipusių leidimų, TJP susidarė vilkikų su rusiškais numeriais eilės. Sprendimas buvo rizikingas, tačiau pasiteisino. Tai padėjo greičiau aptarnauti susidariusias spūstis, o „krizei“ pasibaigus, pasirodė, jog stabilus išvykimų laikas ir papildomas septintasis reisas yra patogus tiek krovinius vežan-tiems klientams, tiek keleiviams.

            Švedijos maršrutą sugrąžinti į CKT planuojama 2017 metų 2 ar 3 ketvirtį. Tuomet visos keltų linijos, jungiančios Lietuvą su Vokietija, Švedija ir Danija bus aptarnaujamos viename terminale.

            Comment


              CKT jau galvojama ir apie plėtrą

              AB „DFDS Seaways“ keltai, plaukiantys į Švediją, į Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT) vasaros pradžioje, kaip buvo planuojama, nepersikraustė. Norima geriau tam pasirengti. Tad kol kas laivai į Švediją dar plaukia iš Jūrų perkėlos terminalo. Juos perkelti dabar žadama rudenį. Baimintis dėl padidėsiančių autotransporto srautų miestų gatvėse nereikėtų - šis klausimas kontroliuojamas.

              AB „DFDS Seaways“ komunikacijų ir ryšių su visuomene vadovas Baltijos jūros regionui Vaidas Klumbys sako, jog keltų perkėlimas atidėtas todėl, jog norėta geriau pasirengti: išbandyti naują terminalo valdymo sistemą, kuri, kaip jau matoma dabar, sutrumpina laivų pakrovimo laiką bent pusvalandžiu. Šiuo metu sistema toliau vystoma, tobulinama. Netrukus darbuotojams nebereikės pildyti puspriekabių defektacijos aktų, visi pažeidimai bus matomi nuotraukose - taigi sumažės popierizmo. Atliekami ir kiti aptarnavimo terminale optimizavimo darbai. „DFDS Seawys“ keltai į Vokietiją jau nuo pernai plaukia iš šio terminalo. Jame švartuojamas ir į Fredericiją (Danija) plaukiantis keltas. Jiems atliekami darbai netrukdo.

              „Norime, kad būtų geriau pasirengta, kad nestrigtų atliekamos operacijos, kai terminale bus visų trijų mūsų linijų keltai. Kadangi terminalas yra mieste, negalime leisti,
              kad kiltų kokių nors keltų pakrovimo problemų. Tas procesas turi būti sklandus“, - sakė V. Klumbys.

              Dabar Švedijos liniją iš Jūrų perkėlos terminalo į CKT perkelti planuojama spalio pradžioje.

              Pasak CKT generalinio direktoriaus Karolio Grigalausko, sprendimą kol kas dar neperkelti Švedijos linijos keltų iš Jūrų perkėlos terminalo priėmė „DFDS Seaways“ vadovybė. „Šiuo metu mes šiek tiek didiname terminalo galimybes, t. y. diegiame skaitmenines patekimo į terminalą technologijas su išankstiniais bilietais, visiškai kompiuterizuota apskaita, aikštelių planavimu ir kt. Šį mėnesį tikimės tuos darbus baigti. Iki metų pabaigos turėtų būti nutiestos papildomos geležinkelio linijos, tad galėsime teikti normalias paslaugas. Iki šiol terminalas dar nedirba visu pajėgumu atsižvelgiant į klientų poreikius. Stengiamės jiems sudaryti ne prastesnes sąlygas nei Jūrų perkėlos terminale“, - sakė K. Grigalauskas.

              Ilgesnio CKT pirso, kuriuo rūpinasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, realiai „DFDS Seawys“ prireiks tik po 2020 metų. Pasak V. Klumbio, šiuo metu galima dirbti su tuo, kas yra. Tačiau ateityje kompanija ketina įsigyti didesnių laivų, kuriems jau reikės ilgesnio pirso.

              K. Grigalauskas antrino, kad pirsas turės būti tvarkomas, kai „DFDS Seaways“ savo linijose pradės naudoti apie 230 metrų ilgio laivus. „Pirsą turime pailginti iki 2020 metų. Uosto direkcija dirba kryptingai, jau atliekami projektavimo darbai. Kol didesnių laivų nėra, rimtesnių bėdų dėl pirso neturime“, - teigė CKT vadovas.

              ...

              Comment


                Keltų laivybai – optimistinės prognozės

                Lietuvos vėliavą galima išvysti ne tik tuose kompanijos „DFDS Seaways“ keltuose, kurie plaukia iš Klaipėdos, bet ir Šiaurės jūroje. Mažiausiai rūpesčių kelia Baltijos jūros maršrutai. Problemų dėl pabėgėlių, kurie veržiasi į Danijos ir Prancūzijos uostus, sugadina krovinius ir pridaro nuostolių, Klaipėdoje nėra.

                Šiais metais tarp Olandijos Roterdamo ir Jungtinės Karalystės Imingemo uostų linijoje pradėjęs plaukioti vienas didžiausių įmonės keltų „Gardenia Seaways“ bus ne paskutinis, kuriame dirba lietuviška įgula. Netrukus maršrutą papildys dar vienas šio tipo keltas, pavadintas „Tulip Seaways“ ir kuriame tilps 4 tūkst. metrų ilgio krovinių eilė. Jis bus dvyliktas kompanijos laivyne, kuriame dirba Lietuvos jūrininkai. Šiuo metu iš 11-os „DFDS Seaways“ valdomų keltų trys yra ro-ro tipo laivai (kroviniams ant ratų) , o kiti – ro-pax (kroviniams ir keleiviams).

                Klaipėdoje registruota „DFDS Seaways“, pagrindinei danų įmonei DFDS plečiant verslo tinklą tiek Europos šiaurėje, tiek pietuose, Viduržemio jūroje, taip pat plečia veiklos geografiją ir atspindi pasaulinius procesus: laivynas atnaujinamas, keltai didėja, o jų pakrovimo greitis uostuose trumpėja, kad optimaliu greičiu, taupydami degalus, keltai galėtų plaukti jūroje ir keleiviams nebrangtų kelionė. Vienas iš pagrindinių konkurentų keleivius gabenantiems keltams – pigių skrydžių bendrovės. Taip teigia „DFDS Seaways“ komunikacijos ir ryšių su visuomene vadovas Baltijos jūros regionui Vaidas Klumbys, o jo žodžius savo uosto patirtimi papildo DFDS terminalo Esbjergo uoste (Danija) vadovas Hansas Henrikas Norageras.

                Vyksta pokyčiai

                Laivybos kompanijų užduotis uostų operatoriams visur panaši: gamybines operacijas atlikti greitai, užtikrinti terminalo ir krovos saugumą. Pasak V. Klumbio, Klaipėdos uoste skaitmenizavus kai kuriuos Centrinio Klaipėdos terminalo valdymo procesus, keltų krovos laikas sutrumpėjo pusvalandžiu. Nuo spalio mėnesio visi kompanijos keltai plauks iš vieno terminalo, todėl siekiama tam tinkamai pasiruošti: diegiama savitarna, įrengiamos kameros, fotografuojančios į keltus gabenamas puspriekabes, praėjusių metų kovo mėnesį įvestas 7 reisas ir pastovus keltų grafikas maršrute tarp Klaipėdos ir Kylio, o tai ypač vertina Vokietijos keliautojai. Keleiviams taip pat siūloma naujovių ir paslaugų paketų, kurie pagrindinei veiklai kuria pridedamąją vertę.

                Daugiau dėmesio skiriama ir verslui: supaprastinama krovinių gabenimo tarifų sistema, suteikiama galimybė kompanijoms prisijungti prie keleivių bilietų rezervavimo sistemos taip išvengiant tarpininkų, rudenį įmonėms bus pasiūlytos komandos formavimo kelionės į Švediją.

                Pastebėta, kad šiemet keltuose, dėl suteikiamų nuolaidų ir specialių produktų, padaugėjo šeimų su vaikais, lietuvių moksleivių grupių, dviračiais keliaujančių vokiečių. Kalbant bendrai apie vokiečius, Kylio linijoje jų skaičius padidėjo 18 procentų. Latviai taip pat pamėgo plaukti iš Klaipėdos į Vokietiją ir Švediją, abiejų linijų keltuose latvių padaugėjo penktadaliu. Tačiau keliaujančių lietuvių skaičius auga ne taip sparčiai, dažniausiai keltais plaukia dirbantieji užsienyje, vasarą dominuoja atostogaujantys keleiviai.

                Comment


                  Keltai priviliojo daugiau keleivių

                  Keltininkai, dėl keleivių konkuruojantys su pigių skrydžių bendrovėmis, ieško, kas priviliotų žmones plaukti tarptautiniais maršrutais. Šiemet tokių keliautojų srautai nežymiai, bet augo.

                  Šiame iš Karlshamno į Klaipėdą automobilius ir keleivius plukdančiame kelte išpirkti beveik visi bilietai. Vienintelės iš Lietuvos keleivius keltais plukdančios kompanijos atstovo teigimu, įprasta, kad vasarą keleivių srautai išauga iki 50 procentų. Tačiau per pirmąjį šių metų pusmetį kompanijos keltai perplukdė pusketvirto procento keleivių daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Dauguma, apie 70 procentų keleivių – lietuviai.

                  „Mes manome, kad tai yra gana geras rodiklis, kadangi reikia pripažinti, kad rinka yra įtempta, konkurencija pakankamai didelė ir labai padeda būtent Vokietijos turistai, kurių padaugėjo iki 18 proc. mūsų linijose. Taip pat labai džiugina, kad latvių padaugėjo, daugiau gal net negu vokiečių, kalbant procentais“, – sakė „DFDS Seaways“ komunikacijos ir ryšių su visuomene vadovas Vaidas Klumbys.

                  Į Pietų Švediją bei Vokietiją keliaujantys latviai kompanijos keltus renkasi dėl patogaus grafiko. Keliones keltais pamėgo ir šeimos, jų srautai per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo daugiau nei 5 procentais, o keliaujančiųjų dviračiais – trečdaliu. Keltų kompanijos vadovai neslepia, kad konkurencija dėl keleivių su pigiomis avialinijomis – įtempta.

                  „Padarėm tyrimus ir matom, kad keleiviai pageidauja, kad būtų ne tik pasiūlytas produktas – kelionė iš taško A į tašką B, bet ir kažkas daugiau – tai ir viešbutis ir kažkoks pramogų parkas. Tai šiuo metu mes turime jau rinkoje paleidę produktą „Kopenhagos paketas“, kur keleivis gali ir keliaut keltu ir kartu iš karto viešbutį įsigyti ir bilietą į pramogų parką“, – pasakojo V. Klumbys.

                  Ateityje tokio produkto pasiūla numatoma ir keleiviams plaukiantiems į Vokietiją. Kita naujovė – ekskursijos moksleiviams į Karlshamną Švedijoje.

                  Keltuose daugėja ir verslo klientų. Smulkieji verslininkai daugiau keliauja į Vokietiją, į Švediją – statybininkai, vairuotojai.

                  Comment


                    Rudenį visi keltai plauks iš Centrinio terminalo

                    Iš Tarptautinės jūrų perkėlos iškėlus paskutinę keltų liniją, nuo rudens jūriniai keltai keleivius ir automobilius plukdys jau iš Centrinio Klaipėdos terminalo. Iš Jūrų perkėlos pasitraukus jūriniams keltams, teritorijoje planuojama statyti naują terminalų kompleksą.

                    Pirmieji jūriniai keltai švartuotis Centriniame Klaipėdos terminale (CKT) pradėjo prieš beveik trejus metus.

                    „Į CKT [visų pirma] perkėlėme Vokietijos liniją ir Danijos liniją. Tai buvo padaryta dėl labai praktiško sumetimo. Mes įvedėme septintą reisą Vokietijos linijoje ir mums reikėjo šiek tiek sutaupyti laiko, kad galėtume išlaikyti nuolatinį grafiką. Kadangi CKT yra arčiau jūros vartų, tai ir padeda kažkiek sutaupyti laiko“, – aiškina AB „DFDS Seaways“ komunikacijų ir ryšių su visuomene vadovas Baltijos jūros regionui Vaidas Klumbys.

                    Nuo rudens į CKT kompanija planuoja perkelti ir paskutinę keltų liniją į Švediją. Skaičiuojama, kad, kompanijos keltams įsikūrus viename terminale, automobilių srautas gatvėje prie CKT per parą išaugs nuo 300 iki 0,5 tūkst.

                    „Kadangi terminalas yra miesto viduryje, tai mes negalime leisti, kad būtų kažkokių trikdžių. Šiuo metu kaip tik įdiegta nauja terminalo valdymo sistema, kuri skaitmenizuoja patekimą į terminalą ir aikštelių valdymą. Tikimės, kad spalio 2-ąją pagaliau būsime šiame terminale“, – sako V. Klumbys.

                    Iš Tarptautinės jūrų perkėlos išsikėlus danų keltams, maždaug 50 hektarų teritorijoje Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) planuoja statyti naują terminalų kompleksą. Juos jungs ir nauja geležinkelių infrastruktūra. Žadama, kad pastačius terminalus, krova juose nebus mažesnė nei tada, kai čia buvo visos DFDS keltų linijos.

                    „Problema yra ta, kad krantinės, esančios Smeltės pusiasalyje, visiškai susidėvėjusios ir jas reikia perstatyti, reikia pasiekti tokius gylius, kad būtų galima priimti „Panamax“ tipo laivus. Uosto direkcija numato gilinimus“, – teigia KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

                    Pertvarkas Tarptautinėje jūrų perkėloje planuojama pradėti kitais metais. Pirmasis terminalas, žadama, pradės veikti po pustrečių metų, o pastatyti visą kompleksą užtruks maždaug septynerius metus.

                    Comment


                      Visi DFDS keltai plauks iš Centrinio terminalo

                      Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale.

                      „CKT yra bemaž geografiniame Klaipėdos centre. Tai, be abejo, patrauklu krovinių vežėjams ir ypač keleiviams. Vis tik tai reiškia, kad mieste padaugės sunkiojo transporto priemonių, vidutiniškai 240 per dieną, todėl šiam persikėlimui kartu su CKT ir KLASCO ruošėmės atsakingai : turime užtikrinti sklandų aptarnavimą uoste, kad mieste nenusidriektų krovininių automobilių eilės“, - sakė AB „DFDS Seaways“ vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas.

                      Šiuo metu CKT aptarnaujami du maršrutai: Klaipėda – Kylis (Vokietija) ir Klaipėda – Fredericija/Kopenhaga (Danija). Keltai plaukiantys į Švedijos Karlshamno uostą iki spalio 2 d. bus aptarnaujami Tarptautinėje jūrų perkėloje.

                      Comment


                        Modernesne tapo Klaipėdos – Karlshamno linija


                        Už ES lėšas pertvarkyta iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamno uostą einanti laivybos linija. Tai padarė Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT) vienu moderniausių Europoje.


                        Linija pertvarkyta pagal ES paramą, kuri skirta jūrų greitkeliui Klaipėda – Karlshamnas vystyti. Bendra projekto vertė buvo 9,75 mln. eurų. Iš jų 3 mln. eurų skyrė ES.

                        Pinigai buvo naudoti visoje linijoje, pradedant jūrų keltų terminalais Klaipėdoje ir Karlshamne ir baigiant jūrų keltų pritaikymu dirbti pagal ekologinius reikalavimus.

                        Didžiausia paramos dalis – apie 2,2 mln. eurų skirta linijoje plaukiojančių jūrų keltų „Athena Seaways“ ir „Optima Seaways“ sudegusio kuro išmetalams valyti. Į laivus įdiegti taip vadinami „skruberiai“. Tai didelė investicija, nes vieno „skruberio“ kaina per 4 mln. eurų. ES rėmė apie 30 proc. jų diegimo vertės.

                        „Skruberis“ į „Athena Seaways“ įdiegtas 2014 m. kovo 22 d., į „Optima Seaways“ – 2014 m. balandžio 26 d. Abu laivai remontuoti Lenkijos Gdansko laivų remonto bendrovėje.

                        Kita paramos dalis – apie 100 tūkst. eurų skirta CKT moderniai terminalo valdymo sistemai įsigyti. Ji pradėjo veikti 2017 m. birželį, o pilnu pajėgumu nuo šių metų spalio, kai į CKT perkeltos visos linijos.

                        Apie 700 tūkst. eurų paramos dalis pagal tą patį projektą buvo skirta Švedijos Karlshamno jūrų keltų (ro ro) terminalui rekonstruoti. Ji užbaiginėjama kaip tik šiuo metu.

                        Visas projektas, kurio vedančiuoju partneriu buvo kompanija DFDS, užbaigiamas iki šių metų gruodžio 31 d.

                        „Visi uostai Baltijos jūroje konkuruoja tarpusavyje dėl greitesnės ir klientui paprastesnės įvažiavimo į keltus, išvažiavimo iš jų sistemos. Pagal krovinio transporto įvažiavimo į terminalą, jo laikymo ir priėmimo į keltus bei išvažiavimo sistemą Klaipėdoje atsirado vienas pažangiausių ro ro terminalų regione“, - teigė kompanijos DFDS projektų vadovas Gintaras Laucius.


                        ...

                        Comment


                          Nauja kompanija terminale su nauja kryptim. TT-line Trelleborg - Klaipeda - Trelleborg

                          https://www.ttline.com/lt/keleiviai/
                          W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                          Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                          Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                          Comment


                            DFDS orders two ro-pax ferries for the Baltic Sea

                            'Click image for larger version  Name:	 Views:	1 Size:	26,2 kB ID:	1646754
                            W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                            Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                            Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                            Comment


                              Naujas keltas į Švediją: kiek kainuos pigiausia kelionė?

                              Kompanija „TT-Line“ paskelbė apie naują maršrutą iš Klaipėdos į Treleborgą Švedijoje. Iki šiol į Švediją, tiesa, kitą uostą – Karlshamną, kėlė „DFDS Seaways“. 15min skaitytoja Agnė išsyk nudžiugo ne tik dėl atsiradusios konkurencijos, bet ir dėl mažesnių kainų – neva naujas žaidėjas į Švediją kels pigiau. 15min pasidomėjo, kuo skirsis „TT-Line“ ir „DFDS Seaways“ siūlomos kelionės ir jų kainos...
                              Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                              Comment


                                https://www.vz.lt/transportas-logist...bfYfCVpYzCUrZz

                                Atplaukia didžiausias istorijoje konteinervežis. Planai padvigubinti krovą beveik dvigubai! Sakyčiau OHO kas per naujienos, kalba ir apie išorinį uostą.

                                Comment


                                  Parašė daktaras Rodyti pranešimą
                                  https://www.vz.lt/transportas-logist...bfYfCVpYzCUrZz

                                  Atplaukia didžiausias istorijoje konteinervežis. Planai padvigubinti krovą beveik dvigubai! Sakyčiau OHO kas per naujienos, kalba ir apie išorinį uostą.
                                  Tai čia jau senos kalbos dėl Konteinerių skirstymo centro. Kai MSC nusipirko Smeltę buvo kalbama, kad tuoj tuoj Klaipėda pavirs vienu iš konteinių skirstymo hubų Baltijos jūroje. Dar 2011 m. buvo kalbama, kad "Bendrovės savininkas – tarptautinis konteinerių terminalų operatorius “Terminai Investment” – iki 2012 metų ketina Lietuvoje įkurti tarptautinį konteinerių skirstymo centrą"
                                  https://www.cargonews.lt/gelezinkeli...rinius-kranus/

                                  Bet pasikeitė situacija jūrinių konteinerių pervežimo rinkoje. Reik tikėtis, kad gal dabar kažkas ir realiai pajūdės jeigu Trumpo politika neparalyžuos pasaulinės prekybos

                                  Comment


                                    Ir visgi Klaipėdos uostas eina labai tinkama linkme. Dar neseniai Estijos ir Latvijos uostai pirmavo, o dabar Klaipėda vienareikšmis lyderis Baltijos šalyse. Ir ne tik Baltijos šalių kontekste, Klaipėdos uoste perkraunama daugiau krovinių nei bet kokiam Skandinavijos ar Lenkijos uoste, Baltijos jūroje tik Rusijos uostai turi didesnes krovas.Svarbu, kad progresas nesustotų, nes geografinė Klaipėdos padėtis yra pati geriausia, tiek kroviniams iš rytų, tiek ir krovinių hub'ui, t.y. krovinių paskirtymo terminalui, kokį iki šiol turėjo tik Lenkija.

                                    Baltijos šalių uostai pagal krovinių kiekį (kiek pasenus informacija).

                                    Comment

                                    Working...
                                    X