[SQQ] Šiaulių oro uostas

[propeleris]

Yra Lietuvos Respublikos Aviacijos Įstatymas:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai..._l?p_id=112075
manau, susipažinęs su juo.

Kas susipazines? Naikintuvo pilotas?
Gal isamiau galima paaiskinti ka ten galima pamatyti tam istatyme?

[praeivis]

Maciau 5 kartus juos skrendancius, Du kartus Vilniuje, viena kart trakuose, du kart panevezy. Visus kartus skrido ne auksciau 30 - 50 m. jei ne dar zemiau Beje albatrosai Lietuvaiciu irgi linke pazemem skraidyti, maciau prie panevezio, aisku pirma mintis pakilo is pajuostes, bet poto pagalvojau, kad nuo jos toli, o visgi taip zemai skrenda, vos ne medziu virsunem

Kazin ar taip zemai skrido,nes 30m -tai devynaukscio namo aukstis. tokiame aukstyje suvaldyti taip greitai skrendanti lektuva ir speti sureaguoti i besikeicianti reljefa.... Cia amerikieciu svajone sukurti elektronika ,kuri galetu islaikyti naikintuva tokiame nedideliame aukstyje,skrendant dideliu greiciu ir ilga laika. ir kiek teko skaityti,to jiems kol kas dar nepavyko igyvendinti.

[propeleris]

Kazin ar taip zemai skrido,nes 30m -tai devynaukscio namo aukstis. tokiame aukstyje suvaldyti taip greitai skrendanti lektuva ir speti sureaguoti i besikeicianti reljefa.... Cia amerikieciu svajone sukurti elektronika ,kuri galetu islaikyti naikintuva tokiame nedideliame aukstyje,skrendant dideliu greiciu ir ilga laika. ir kiek teko skaityti,to jiems kol kas dar nepavyko igyvendinti.

Siauliuose man skraidant su RC lektuvu-naikintuvai praleke kokia 80-100 metru aukstyje mazdaug. kadangi turiu kiek patirties nustatyti auksti( naudojausi ne mazai OSD kuris rodo RC lektuvo auksti) galiu tai teigti. Tai yra labai nedidelis aukstis taip greitais krendanciam orlaiviui.

[praeivis]

Jie pažeme ne tik virš pačio Šiaulių miesto skraido. Teko matyti bent du kartus, kai virš vieno nemažo miestelio Radviliškio rajone praskrido. Labai žemai.

Apie triuksma:

Technologijų gigantės bendrovės "Apple" tvirtinimu, visi Europos rinkai siūlomi grotuvai "iPod" laikosi 100 dB apribojimo, kuris įtvirtintas įstatyminėje bazėje, tačiau JAV, savo didžiausioje rinkoje, grotuvų garsumo lygis nereglamentuojamas ir siekia itin pavojingą 120 dB ribą, dėl to bendrovei JAV yra iškeltos kelios bylos.

Šiek tiek lyginamųjų duomenų apie triukšmą:

120 dB: maksimalus MP3 grotuvo garsumas, lygus kylančio naikintuvo skleidžiamam triukšmui;
112 dB: garsiai grojantis grotuvas;
110 dB: kylantis propelerinis lėktuvas;
100 dB: elektrinis perforatorius su pneumatiniu kalimu;
90 dB: triukšmingiausi barai ir klubai;
80 dB: judri darbo vieta;
70 dB: miesto gatvė;
60 dB: parduotuvė;
50 dB: įprastinis pokalbis;
40 dB: vidutinis triukšmas namuose;
30 dB: tylus pokalbis;
20 dB: šnabždėjimas;
10 dB: medžio lapų šlamėjimas;
0 dB: tyla (klausos riba).

[Recoiler]

nu matai gal ir 100 metru ten, buvo, bet faktas kad zemai neturiu patirties is akies nustatinet koks aukstis, antai kaip kolega...

[Karolis!]

Šiaulių oro uostas atitiks Šengeno reikalavimus

Eva JAGMINAITĖ

Per dvi savaites turėsiąs apsispręsti, ar skirti finansavimą Šiaulių oro uosto pritaikymui Šengeno reikalavimams, ministras sakė esąs pamalonintas Šiaulių oro uosto bei muitinės darbuotojų optimizmo, iniciatyvos, ryžto ir aiškių vizijų.

R. Palaitis lankėsi ir Šiaulių oro uoste, kurio pelnas pernai, palyginti su 2007-aisiais, išaugo dvigubai - siekė 6 milijonus litų, o pergabentų krovinių svoris viršijo 2000 tonų, aptarnauta apie pusantro šimto orlaivių. Šiaulių oro uosto direktorius Romualdas Mikšys ministrui išdėstė oro uosto plėtros planus. "Atvykimo salėje planuojame atskirti keleivių srautus į Šengeno ir trečiąsias šalis, tobulinama kompiuterizuota bagažo registravimo sistema, įrengtos patalpos aviacinio saugumo ir muitinės patikrai, - apie užmojus pasakojo oro uosto vadovas. - 2009-aisiais tikimės statyti priestatą, kuriam reikia apie milijoną litų. Dar beveik trijų milijonų reikia būtiniausiai įrangai, reikalingai sienos kirtimo procedūrai atlikti. Atnaujintas terminalas galės aptarnauti daugiau nei 200 tūkst. keleivių per metus."
Šiaulių oro uostui pagyrimų negailėjo ir Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys. "Reikia nepamiršti, kad tai pigiausias oro uostas Lietuvoje. Būtent dėl kaštų jį vis dažniau pasirenka "čarteriniai" skrydžiai. Oro uosto infrastruktūra ir procedūros pritaikytos krovininiams lėktuvais. Specializuojamasi aptarnauti ir itin didelius orlaivius, - teigia meras. - Pusė darbų jau atlikta. Šalia kuriasi Industrinis parkas, būsiantis vienas iš dviejų Lietuvoje esančių pramoninių zonų (anksčiau planuota, jog tokių bus 8, tačiau dabar jau aišku, kad industriniai parkai Lietuvoje bus du - Šiauliuose ir Kėdainiuose, - aut. past.).

Per dvi savaites VRM ministras turės apsispręsti, ar skirti dalį Šengeno fondo lėšų Šiaulių oro uostui pritaikyti Šengeno reikalavimams. "Šio projekto kaina - apie milijonas eurų: 1,5 milijono litų reikia statybai, apie 2,8 milijono litų įrangai, kad galėtų dirbti pasieniečiai, - sako ministras. - Jei priimsime sprendimą finansuoti šį objektą, prašysime kuo greičiau atlikti darbus, nes kiekvieną eurą, atėjusį iš Europos Sąjungos, mes vertiname kaip finansinės ir ūkinės krizės suminkštinimą."
Ministras sako, kad jį maloniai nustebino oro uoste dirbančių žmonių entuziazmas. "Jie kalba užtikrintai, jie aiškiai mato šio oro uosto viziją, aišku nedideliems keleivių srautams, tačiau darbuotojai įsitikinę, kad padidėjus keleivių srautams, jie pasiryžę statyti kitą keleivių terminalą. Matyt tokia ateitis ir bus", - viltis, kad oro uostas sulauks VRM paramos, sustiprina R. Palaitis.
Miesto meras įsitikinęs, kad į kitais metais vyksiančius sporto renginius sirgaliai ar sportininkai atvykti į Šiaulius galės ir lėktuvais. "Gal iki šiemet vyksiančių pasaulio imtynių festivalio nespėsime, tačiau iki 2010 metais vyksiančios "Žalgiriados" - tikrai", - sako meras.


Apžiūrėjęs Šiaulių oro uostą ministras suteikė vilčių, kad netrukus VRM skirs dalį Šengeno lėšų Šiaulių oro uostui.

Eva JAGMINAITĖ

www.siauliaiplius.lt

[Bensons]

Pirmadienį į Lietuvą atvyksta Rusijos žvalgybinis lėktuvas. Jis atliks skrydį ir nufotkins jiems įdomus objektus.

[Karolis!]

Skrydžių valdymo bokštas




Šiaulių oro uosto pastatas

[copper]

Barysių aerodromas (Meškuičių oro uostas)

Šioje temoje radau minimą šį aerodromą , kuris vadinasi Barysių aerodromas (ICAO kodas - EYSB ), tačiau dar ne retai pavadinamas ir Meškuičių aerouostu.


1. Nuo Meškuičių gyvenvietės iki šio objekto yra nutiestas asfaltuotas kelias. Keista laukuose pamatyti tokį kelio ženklą.


2. O štai ir pats aerouostas.


3.

Apie jame vykdoma veiklą neturiu konkrečių duomenų. Po aerodromo aikštelę ir pakilimo taką galima pasivaikščioti, pažiūrėti į požeminius praėjimus. Nėra užrašytų jokių draudimų, ar aptvertų tvorų bei nei sykio neteko matyti jame dirbančio žmogaus, nors teko lankytis ne sykį.

P.S. kadangi nesinorėjo dėl tiek kurti temos, tai prijungiau prie Šiaulių oro uosto temos, kadangi pastebėjau, kad jame apie šį objektą užsiminta. Tačiau gal reiktų sukurti temą "Lietuvos aerodromai" ar kažkokią temą panašiu pavadinimu.

[Eimantas]

Iš čia pakilo pirmasis lėktuvas su KOP simbolika po nepriklausomybės atkūrimo, AN-2.

[alm]

Malonu matyti ir Šiaulius užsienio oro uostų švieslentėse. Gaila tik, kad GAF - tai Vokietijos kariuomenė, o ne kokia civilinė aviakompanija.

[Mørtã]

/\ panasu Bremene nufotkinta. Ar ne taip?

[alm]

/\ panasu Bremene nufotkinta. Ar ne taip?

Taip, Brėmene. Nėra tas pasirikimas didelis į kur pigiai skraidyt iš Kauno.

[Mørtã]

Šiauliuose baigė misija Vokiečiu oro policija. Tas reisas buvo išvežti personalą namo.

[Mørtã]

Tarpukario aerodrome — legendinės asmenybės ir lėktuvai

Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės puskarininkis Alvydas Tamošiūnas kaupia tarpukario aviacijos Šiaulių krašte istoriją. 1931 metais atidarytame Zoknių aerodrome iki okupacijos buvo dislokuotos trys eskadrilės, čia stovėjo garsioji „Lituanica II“, o aerodromui vadovavo žygdarbiais išgarsėję vadai....

"Šiaulių kraštas"
2010 m. Sausio 16 d.

[artexs]

Veršeliai vėl skris į Izraelį

Po penkių mėnesių pertraukos Šiaulių oro uostas atnaujino galvijų eksportą į Izraelį. Šiuo metu kraunamas ir pakilti ruošiasi vienas didžiausių krovininių lėktuvų "Boeing 747-200".

[Karolis!]

Oro uostas atsigauna vėl skraidindamas galvijus

2010 m. Balandžio 7 d.
Rita ŽADEIKYTĖ

Pervežti trys šimtai tonų galvijų

„Vasarį atnaujinome galvijų eksportą į Izraelį ir jau pervežėme apie 300 tonų galvijų. Tai oro uostui labai gera žinia, nes galvijų eksportas — pats pelningiausias oro uosto verslų. Pusę metų šis darbas buvo paralyžiuotas“, — “Šiaulių kraštui“ tvirtino Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys.

Pernai rugpjūtį buvo nutrauktas galvijų eksportas iš Šiaulių oro uosto dėl sugriežtintų veterinarijos karantino sąlygų: gyvuliai, vežami į Izraelį, karantine turėjo būtų laikomi nebe 8 dienas, kaip anksčiau, bet 42 dienas. Ir būtų skiepijami nebe vienu, o dviem skiepais. Dėl tokių apsunkinimų, galvijus eksportuojančios įmonės jau rinkosi nebe Šiaulių, o Vengrijos oro uostą.

Vasarį sugriežtinimas atšauktas. Šiaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Alvidas Trilikauskas „Šiaulių kraštui“ patvirtino, kad vėl sugrįžta prie 8 dienų karantino laiko, sumažintas ir skiepų skaičius. Būtent veterinarų sprendimai ir leido atsigauti Šiaulių oro uostui.

Lietuvoje yra trys galvijų karantino vietos — Kelmėje, Pakapėje ir Raseiniuose, kurios yra sudariusios sutartis su Šiaulių oro uostu dėl galvijų pervežimo į Izraelį.

„Yra skrydžių, yra ir pinigų“, — neslėpė džiaugsmo R. Mikšys.

Rekonstruojamas keleivių terminalas

Oro uosto vadovo teigimu, šiuo metu yra rekonstruojamas ir keleivių terminalas, pritaikomas Šengeno zonos šalių reikalavimams.

„Ruošiame keleivių aptarnavimo infrastruktūrą, kitaip keleivių negalėtume pervežti. O koks oro uostas, jei neturi siekio keleivių skraidinti ir kitų krovinių aptarnauti. Kuriame infrastruktūrą, kad ji atitiktų oro vežėjų reikalavimus“, — sakė R. Mikšys.

Keleiviai iš Šiaulių oro uosto buvo skraidinami ir anksčiau užsakomaisiais skrydžiais. Tačiau dabar oro uostas siekia patobulinti keleivių aptarnavimo procedūras, pagal tai, ko reikalauja keleivių vežėjai.

Keleivių terminalo rekonstrukciją planuojama užbaigti birželio 1 dieną.

Statybos darbus, pasak R. Mikšio, oro uostas vykdo iš apyvartinių lėšų, banko paskolos bei Europos Sąjungos lėšų. Iš banko oro uostas pasiskolino 350 tūkstančių litų su Savivaldybės garantija. Europos Sąjungos lėšas administruoja Vidaus reikalų ministerija, kuri gavo 2,9 milijono litų įrangos įdiegimui Šiaulių oro uoste.

„Pernai oro uostas turėjo apie 100 tūkstančių litų minusą, bet apyvartinių lėšų turime iš pelningai dirbtų metų“, — sakė R. Mikšys.

Planai ambicingi

„Suremontavus keleivių terminalą, ateityje reikės didinti ir laukimo salę. Tikimės, kad per keleivių terminalą skris kariškių misijos, jūreiviai dirbti į Afrikos šalis“, — sakė oro uosto vadovas.

Šiuo metu oro uostas dirba ir dar viena nauja kryptimi — siekia sudaryti sutartis su Baltijos šalių oro uostais dėl atsarginio nusileidimo Šiaulių oro uoste.

„Šiaulių oro uosto, kaip atsarginio nusileidimo vietos, gali prireikti ir Talino, Rygos, Kauno, Vilniaus, Palangos oro uostams. Už tai kad pasirinks mus, mes gausime tam tikrą mokestį“, — pasakojo R. Mikšys.

Planuojama Šiaulių oro uoste parengti vietą ir orlaiviams bazuotis. Tik oro uostas tam neturi reikiamos teritorijos. Yra užstrigęs oro uosto detalusis planas. Dalis kariškių dabar valdomos teritorijos bus priskirta civiliniam oro uostui.

„Kai gausime teritorijas iš kariškių, bus sukurtas oro uosto plėtros planas, valdymo modelis, tada turėtų atsirasti investicijos ir į krovinių apdorojimo infrastruktūrą — sandėliavimą, perkėlimą. Oro uostui neužtenka vien nusileidimo tako, turi būti sukurta įvairiapusė infrastruktūra, kad būtent tą oro uostą rinktųsi vežėjai“, — sakė R. Mikšys.

www.skrastas.lt

[Jumaxas]

Kada vyksta ten oro svente? Ar jau jos nebera, nebeorganizuojama?

[dariusn]

kas vakar nematė žinių:
http://www.etaplius.lt/Verslas/Siaul...razinti-zvejus

[Recoiler]

Grazi iniciatyva, bet dar daug reiks padirbeti. O kalbant apie reguliarius, 1-2 reisai gal ir imanomi zemomis kainomis tomis kryptimis, kur gausu emigrantu is gretimu rajonu.