Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos upių laivybos istorija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Prieplauka senamiestyje 1973 m. (iš ok.ru )
    Click image for larger version  Name:	Kaunas.Senamiescio prieplauka.1973.jpg Views:	431 Size:	118,9 kB ID:	1617103

    Click image for larger version  Name:	image_74463.jpg Views:	224 Size:	118,9 kB ID:	1617117
    Paskutinis taisė Romas; 2021.11.19, 18:59. Priežastis: Sumažintas dublis
    Keliauju per Lietuvą

    Comment


      #42
      Vilkija 1925 m. Aut. M. Gudzevičius.



      http://www.epaveldas.lt

      Comment


        #43
        Laikraštis "Kauno tiesa" 1955 m. rugpjūčio 9 d.

        Comment


          #44

          Šventas Rambyno kalnas / Heilige Berg Rombinus
          Vaizdai iki Antrojo pasaulinio karo iš Bildarchiv Ostpreußen

          Prie Bitėnų, vaizdas nuo Rambyno į Nemuną / Bei Bittehnen, Blick vom Rombinus auf die Memel

          https://www.bildarchiv-ostpreussen.d...1%3Af#!start=1

          Nemunas su Rambyno kalnu / Memel mit dem Berg Rombinus

          https://www.pinterest.com/pin/409264...22797/?lp=true

          Comment


            #45
            Vilniuje Nerimi plaukiojo „S. Nėris“, „Kijevas“, „Taškentas“, bet juos supjaustė kaip metalo laužą
            Po karo mieste ėmė dominuoti viešasis transportas. Vilnius pagal troleibusų skaičių iškopė į 6 vietą pasaulyje, o pagal maršrutų ilgį tapo 5-as.

            Comment


              #46
              Nauja knyga pasakoja apie Nemuną Lietuvos gyvenime

              Trečiadienį istorikas Gediminas Kasparavičius pristatė knygą „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918–1990 metais“.

              Jau ne vienerius metus į upių temą besigilinantis VDU Lietuvos istorijos doktorantas G. Kasparavičius knygoje, kurią išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, aprašo tarpukario Lietuvos upių transporto svarbą ir kaip tai prisidėjo formuojant modernią šalį.

              Šioje knygoje atskleidžiama upių transporto reikšmė XX amžiaus Lietuvoje, parodoma, kaip modernios valstybės formavimąsi nulėmė vandens transporto organizavimas, kurie Lietuvos upių uostai ir prieplaukos praėjusiame amžiuje buvo patys svarbiausi, koks buvo šalies laivynas, kiek viešieji ir asmeniniai interesai prisidėjo prie vandens transporto išplėtojimo tarpukario Lietuvoje, galiausiai – kokia upių laivyba buvo sovietų okupacijos metais, kai ją organizavo valstybinės institucijos.

              Šiandien bebaigianti išnykti ir neretai tik atmintyje gyva profesinė upeivių bendruomenė yra vienas įdomiausių šios temos aspektų, deja, sulaukęs nepelnytai mažai tyrinėtojų dėmesio. O juk prie Nemuno įsikūrusių miestelių ir kaimų gyventojai šimtmečiais vertėsi upininkyste, plukdė sėlius. Dar XX a. kapitonų vyriausieji sūnūs dažnai sekdavo tėvo pėdomis ir tapdavo upeiviais – garlaivių tarnautojais, sovietmečiu – vadinamųjų raketų kapitonais. Nemunas šiems žmonėms buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis, jų gyvenimas virte virė nuo laivybos sezono pradžios iki jo pabaigos, o trumpos atokvėpio akimirkos laukdavo tik žiemą.

              Tad knygoje ypač daug vietos skiriama ir upeiviams – žmonėms, be kurių vandens transportas nebūtų buvęs įmanomas. „Žmogų šiurpuliais nukratančiai staugia garo laivų sirenos Kauno prieplaukoje, spjaudo tamsių dūmų kamuolius į žydrą padangę, keleiviai skuba lipti ant denio. Bėgioja sušilę upeiviai. Sparnuotas garlaivis atsipalaiduoja nuo kranto, šnypščia garas, poros trejeto nosinaičių mostagavimas ore, gal viena antra ašara pagal vandenimis išplaukiančių keleivių senas tradicijas, ir garlaivis puškuodamas dingsta Nemuno vingiuose“, – taip 1939 metų balandžio 2 dieną rašė Kaune ėjęs savaitraštis „Diena“. Anuomet žurnalistus viliojo ne tik vaizdai, bet ir galimybė pabendrauti su laivų įgulomis, kurios save laikė niekuo ne prastesnėmis už jūreivius. Jos noriai papasakodavo įvairių mitų ir legendų apie Nemuną, nepagailėdavo paslapčių ir lobių ieškotojams.

              Su Istorinėje LR Prezidentūroje dirbančio Gedimino Kasparavičiaus mintimis ir jo atrastais istoriniais faktais jau galėjo susipažinti ir „Kauno pilno kultūros“ skaitytojai. Jo straipsnį apie Nemuną, kaip galimą dviejų jūrų uostą, publikavome 2017 m. Istorikas yra ir žurnalo Kaunui „Į“ bendraautorius.

              Comment


                #47
                Isaakas Abramavičius. Alytus. Miesto tiltas su garlaiviu "Vilnius". XX a. 3 deš.



                https://www.limis.lt

                Comment


                  #48
                  1926

                  Comment


                    #49
                    Kauno prieplauka prie Vytauto bažnyčios.
                    Pagal liaudies apsirengimą ir transportą, manau, kad kokie 1920-1930 m.
                    Click image for larger version  Name:	Kaunas.Prieplauka. Tarpuk..jpg Views:	1 Size:	332,4 kB ID:	1698824

                    Click image for larger version  Name:	image_83190.jpg Views:	1 Size:	332,4 kB ID:	1700636


                    www.delcampe.net
                    Paskutinis taisė Romas; 2019.03.16, 11:52. Priežastis: Nuotraukos dublis
                    Keliauju per Lietuvą

                    Comment


                      #50
                      Boydaks auf der Memel vor Schmalleningken
                      Baidokai Klaipėdos krašte, Smalininkuose (apie 1925 m.)

                      https://www.bildarchiv-ostpreussen.d...nfos=1&id=9716

                      Comment


                        #51
                        XX a. 3 deš.

                        ebay.de

                        Comment


                          #52
                          Balys Buračas
                          "Kaunas iš kairiojo Nemuno kranto"
                          Nr.1711


                          Paskutinis taisė vakaruvejas; 2021.04.09, 15:09.

                          Comment


                            #53
                            Kaunas. Nemuno prieplauka, apie 1928 m.

                            eby.de

                            Comment


                              #54
                              Grigorijus Talas

                              Vilniaus prieplauka 1976 m.

                              http://www.15min.lt/media-pasakojima...sakojimai-1354

                              Ačiū ultra laverdi už nuorodą.

                              Comment


                                #55
                                Antanas Ingelevičius (1892–1947?)
                                Nemuno krantinė. Apie 1925 m.

                                https://www.15min.lt/media-pasakojim...ie-miesta-1738

                                Comment


                                  #56
                                  Anksčiau upinių laivų statyklos veikė ne tik Kaune, bet ir Kriūkuose (dab. Šakių r.) .
                                  Prieš karą baidokų ir baržų statyklą įstegė Lietuvos Baltijos Lloydas. Laivų statykla veikė ir po karo iki kokių 1962 metų.

                                  Straipsnis apie "Lietuvos Baltijos Lloydo" vadovą Viktorą Reklaitį

                                  Diena.lt 2023.10.23
                                  Šeimos misija - kurti Lietuvos laivyną
                                  Viktoro Rėklaičio veiklos laukas buvo Seredžiuje, prie Nemuno įsteigtos „Lietuvos Baltijos Lloydo“ upinių laivų statybos dirbtuvės. Jose pastatyti upiniai vilkikai ir baidokai „Lapė“, „Vilkas“, „Džiugas“, „Ūdra“.

                                  https://m.kauno.diena.lt/naujienos/k...aivyna-1142518

                                  https://www.facebook.com/senosfotogr...57629008716976


                                  https://www.facebook.com/senosfotogr...7725381336976/
                                  FB Lietuva senose fotografijose

                                  Comment


                                    #57
                                    Baidoko statyba Kriūkuose, prie Seredžiaus 1937 - 1938 m.
                                    Nežinomas autorius; tikėtina, kad fotografavo Viktoras Rėklaitis (1890–1942)
                                    Statomas baidokas prie Nemuno. Kairėje – surinktas plokščias medinis laivo dugnas. Ant medinių špantų renkami metaliniai bortai, paramstyti kartimis. Konstrukcijos centre – keletas metalinių bimsų ir dvi vertikalios sijos stiebams (?). Pirmajame plane – medinių kuolų ir lentų konstrukcijos stringerių formavimui.
                                    Tikėtina, kad fotografavo Viktoras Rėklaitis (1890–1942) – verslininkas, aktyviai dalyvavęs Lietuvos prekybos laivyno kūrime, vienas iš LJS iniciatorių. Organizavo upinių baidokų statybą AB „Lietuvos Baltijos Lloydas“ dirbtuvėse ties Seredžiumi.

                                    Lietuvos jūrų muziejus. Inv. Nr. LJM LIF 2114/125
                                    https://www.limis.lt/valuables/e/805293/100000007170641

                                    Baidoko statyba Kriūkuose, prie Seredžiaus 1938 - 1939 m.
                                    Viktoras Rėklaitis (1890–1942),
                                    Baidoko statyba Kriūkuose, prie Seredžiaus 1938 - 1939 m.
                                    Ant upės kranto statomas baidokas nufotografuotas iš laivagalio. Ant medinių kilbokų paremtas surinktas medinis plokščias dugnas. Ant jo tvirtinami metaliniai špantai ir bimsai. Pirmajame plane – ant medinių kuolų suformuota konstrukcija bortų stringerių tvirtinimui.
                                    Tikėtina, kad statomas baidokas „Rimgaila“.

                                    Lietuvos jūrų muziejus. Inv. Nr. LJM LIF 2533
                                    https://www.limis.lt/valuables/e/805293/100000017369945

                                    Comment


                                      #58
                                      Kriūkų laivų statykla prie Nemuno (Šakių r.)
                                      Nežinomas autorius, XX a. 6 - 7 dešimtmetis. Kadangi paminėta Liaudies ūkio taryba, tai laiko intervalas siaurėja iki 1957 - 1962 metų
                                      Užfiksuota Kriūkų laivų statykla prie Nemuno pokario laikotarpiu. Į laivų statyklos teritoriją galima patekti pro metalinius vartus, kurie yra užverti. Virš vartų iškabintas užrašas „LTSR Žuvies pramonės valdyba. Kriūkų laivų statykla”.
                                      Teritoriją supa medinė tvora, kurios vienoje atkarpoje (greta vartų) išmūryta cementinė sienelė ant jos – užrašas „LTSR Žuvies pramonės valdyba Kriūkų laivų statykla. Garbės lenta” bei iškabintos geriausiai dirbusių darbuotojų nuotraukos. Teritorijoje stovi krovininis sunkvežimis, sukrautos medinės statinės.

                                      Lietuvos jūrų muziejus. Inv. Nr. LJM LIF 2237
                                      https://www.limis.lt/valuables/e/805293/100000014968224

                                      Comment

                                      Working...
                                      X