Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Laivyba Nemuno deltoje, Minijoje, Šyšoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Sukurta atskira tema

    Sukurta atskira tema laivybai ir uosteliams Nemuno deltoje (Rusnė, Uostadvaris, Pakalnė), Minijoje (Mingė, Povilai), Šyšoje (Šilutė) ir mažesniuose upeliuose bei protakose


    Žemėlapis iš mapy.cz: https://mapy.cz/zakladni?x=21.3213568&y=55.3292073&z=12

    Comment


      #62
      Pakalnė

      Pakalnės uostelis yra Rusnės saloje, 1 km nuo Pakalnės kaimo - ten, kur nuo Pakalnės atsišakoja Rusnaitė

      Žemėlapis iš maps.lt

      Foto 2016.05
      Kelias nuo Pakalnės kaimo ir tiltas per Pakalnės protaką


      Gal anksčiau vanduo tekėjo kitaip, bet dabar tiesiai tekanti Pakalnės upės tąsa gauna Rusnaitės pavadinimą, o į kairę pasukęs griovys paveldi Pakalnės pavadinimą


      Pakalnės uostelis


      Comment


        #63
        Rusnaitė

        Plati ir vandeninga 2 km ilgio Rusnaitės upė mažai žinoma.
        Net Vikipedijoje nėra straipsnio lietuvių kalba. Tėra tik čekiškas Rusnaitės aprašymas su interaktyviu Nemuno deltos žemėlapiu: https://cs.wikipedia.org/wiki/Rusnait%C4%97

        Foto 2016.05
        Rusnaitė


        Prieplaukos ar krantinės įrengimo darbai Rusnaitėje


        Polisiavietė prie Rusnaitės

        Comment


          #64
          CVPP 2016-06-16
          Pirkimas 292379
          Karaliaus Vilhelmo kanalo valymo darbų ir seklumų šalinimo ties Lankupių šliuzu darbų pirkimas

          Techninė užduotis
          3. Seklumos šalinimas ties Lankupių šliuzu
          3.1 Sekluma ties Lankupių šliuzu turi būti pašalinta taip, kad gylis vidaus vandenų kelyje siektų ne mažiau 1,2 m, skaičiuojant nuo projektinio vandens lygio.
          Vandens telkiniai, kuriuose turi būti šalinama sekluma – Karaliaus Vilhelmo kanale ir Minijos upėje. Šalinamos seklumos vieta, plotas ir kitos charakteristikos nurodytos šios techninės užduoties 1 priede.
          (...)
          3.4. Vykdant darbus neturi būti pažeistos Lankupių šliuzo konstrukcijos, sausumoje ir vandenyje įrengtų Lankupių vandens matavimo stočių įrenginiai (pateikti 1 priede)

          4. Kliūčių šalinimas ties tiltu per Drevernos upę
          4.1. Drevernos upės ištekėjime iš Karaliaus Vilhelmo kanalo, ties kelio Priekulė-Dreverna tiltu (2 priedas), turi būti pašalintos medinių polių liekanos, trukdančios saugiai laivybai. Šių liekanų šalinimas turi būti atliktas visoje vandens telkinio akvatorijoje tarp tilto ir kanalo, jos turi būti pašalintos iki upės dugno

          5.1. Šios techninės užduoties 3 ir 4 punktuose nurodyti darbai turi būti užbaigti ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) darbo dienų po rangos darbų pradžios, išskyrus (...), tačiau šių darbų galutinis terminas ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 1 d.
          1 priedas. Lankupių šlizas


          2 priedas. Tiltas per Drevernos upę


          http://www.cvpp.lt/index.php?option=...nder_id=292379

          Comment


            #65
            Klaipėdos kraštas išsaugojo Lietuvoje retą technologiją
            Daugiau nei prieš pusantro šimtmečio Klaipėdos krašte įvyko istorinis įvykis – Lankupiuose pradėtas kasti Vilhelmo kanalas, dar žinomas Klaipėdos kanalo vardu, kurio pradžioje pastatytas ypatingas hidrotechnikos įrenginys – šliuzas. Šis kanalas, sujungęs Miniją su Malkų įlanka Klaipėdoje, per audras tapo saugiu vandens keliu medienai plukdyti.

            „Mediena ir sieliai anksčiau Nemunu į Klaipėdą būdavo plukdomi per Ventės ragą. Bet čia buvo akmenuota, o papūtus stipresniam vakarų vėjui bangos sielius išblaškydavo ir pirkliai patirdavo nuostolių“, – paaiškino Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romaldas Adomavičius. Todėl prireikė kanalo, kad per audras būtų galima aplenkti Kuršių marias.

            http://kultura.lrytas.lt/istorija/20...liuza-2168527/
            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

            Comment


              #66
              Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus
              Vietinės reikšmės vidaus vandenų kelio Kuršių mariose nuo farvaterio Atmatos žiotys–Klaipėda į Ventės ragą įrengimas
              Poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentai - 2018


              Bus gilinamas kanalas į Ventės rago uostelį


              Saugomų teritorijų tarnybos raštas


              Numatoma formuoti salą paukščiams

              http://gamta.lt/files/Vandens%20keli...1998055687.pdf

              Comment


                #67
                15min.lt 2020.06.22
                Iš Šilutės į Nidą – vandens keliu per marias
                Poilsiautojai daugelį metų į Nidą vyksta tradiciniu maršrutu iš perkėlos Klaipėdoje. Šiais metais atraskite naują vandens kelią – palikite automobilį Šilutėje ir plaukite keltu „Kuršių deltos ekspresas“. „Taip greičiau ir įdomiau“, – sako Rimgaudas Višinskas, įmonės „Kintai“ generalinis direktorius.


                „Mes vieninteliai plaukiame šiuo maršrutu, kiti laivai kursuoja iš Mingės kaimo, Uostadvario ir Ventės. Mūsų maršrutas prasideda siauroje, pro Šilutę tekančioje Šyšoje. Nedaugelis žino, kad šia upe galima pasiekti Nidą“, – sako R. Višinskas.

                Keltas iš uosto plaukia 5 kilometrus Šyšos upe ir pasiekia platesnę Atmatos upę, Nemuną, kuriuo maršrutas tęsiasi 7–8 kilometrus. Keleiviai mato Rusnės salą, Krokų Lankos ežerą, Uostadvario švyturį, Ventės ragą. (...) Artėdami prie Nidos grožėsitės kopomis. Dviejų valandų kelionė tikrai neprailgs.

                https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...as-642-1172810

                Kuršių deltos ekspresas
                Šilutė - Nida


                Tvarkaraštis
                Šilutė - Nida 8:30 - 10:30
                Nida -Šilutė 18:00 - 20:00

                Kainos (į vieną pusę)
                Suaugęs: 11,00 EUR, suaugęs + dviratis: 13,00 EUR;
                Vaikas 3-15 m. 8,00 EUR, vaikas + dviratis: 9,00 EUR

                http://kintai.ltic.lt/catalog-view_item/id-187/

                Comment


                  #68
                  LR Susisiekimo ministerija 2020.11.04
                  Klaipėdos ir Šilutės rajonų vidaus vandenų keliai turės valstybinės reikšmės statusą
                  Poilsiautojų ir žvejų pamėgti Klaipėdos ir Šilutės rajonų vidaus vandenų keliai, Kuršių mariose įrengtas vandens kelias į Ventę bei Nemuno deltos Pakalnės ir Rusnaitės upės taps Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais. Susisiekimo ministerijos siūlymui išplėsti tokių kelių sąrašą šiandien pritarė Vyriausybė. (...)

                  Kuršių mariose valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių statusą įgyja ruožas Dreverna–Ventė (19,7 km) ir vandenų kelio Atmatos žiotys–Klaipėdos uostas atšaka į Ventę (1,6 km). Šiais vandenų keliais galima pasiekti Ventės ragą ir ornitologinę stotį, čia gali užsukti lankytojai, plaukiantys iš Kuršių Nerijos į Klaipėdą, Uostadvarį, Miniją ir kitus lankytinus objektus.

                  Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio statusas suteiktas Šilutės rajone tekančiai Šyšos upei – 5 km ruožui tarp Šilutės mažųjų laivų uosto ir Šyšos žiočių ties Atmatos upe.

                  Į valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą taip pat įtraukta visa Skirvytės upė (9,7 km) ir šio vandenų kelio tęsinys Kuršių mariomis (10,7 km), taip pat ruožas nuo Pakalnės upės ištakų iš Skirvytės iki Rusnaitės upės žiočių ties Kuršių mariomis (8,4 km). Šiuos vidaus vandenų kelius sujungus į vieną tinklą bus sudarytos sąlygos plėtoti laivybą, patogiau naudoti Pakalnės upėje įrengtas prieplaukas.

                  Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių tinklas bus išplėstas 55 km, jo bendras ilgis sieks 877 km. Šių kelių priežiūra, tvarkymu, ženklinimu ir laivybai tinkamų parametrų užtikrinimu rūpinsis valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija.

                  https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/kl...iksmes-statusa

                  Comment


                    #69
                    LRV 1995 m. rugpjūčio 14 d. Nutarimas Nr. 1119
                    DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS VIDAUS VANDENŲ KELIŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO

                    Su 2020.11.04 d. pakeitimais ir papildymais
                    Eil.
                    Nr.
                    Vandens telkinio pavadinimas Ruožo pradžia ir pabaiga Ruožo ilgis,
                    km
                    1. Nemuno upė Juodosios Ančios žiotys–Birštonas 188,0
                    2. Kauno hidroelektrinės tvenkinys Birštonas–Kauno hidroelektrinė ir atšaka į Rumšiškes 63,0
                    3. Nemuno upė Kauno hidroelektrinė–Kauno krovinių prieplauka 12,5
                    4. Nemuno upė Kauno krovinių prieplauka–Jurbarkas ir Kauno žiemos vidaus vandenų uosto akvatorija 87,8
                    5. Nemuno upė Jurbarkas–Atmatos upės žiotys, atšaka į Kalnėnus ir Uostadvario vidaus vandenų uosto akvatorija 127,0
                    6. Kuršių marios Atmatos žiotys–Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir atšakos į Nidą ir Ventę 65,3 66,9
                    7. Kuršių marios Nidos uostas–Lietuvos Respublikos valstybės siena 4,0
                    8. Kuršių marios Dreverna–Ventė 19,7
                    9. Kuršių marios 37-as navigacijos ženklas–15-as valstybės sienos taškas Skirvytėje 10,7
                    10. Skirvytės upė Ištakos iš Nemuno upės–15-as valstybės sienos taškas Skirvytėje 9,7
                    11. Šyšos upė Žiotys–Šilutės stacionari vidaus vandenų prieplauka 5,0
                    12. Mituvos kanalas Mituvos kanalo žiotys–Jurbarko krovinių prieplauka 1,0
                    13. Minijos upė Minijos upės žiotys–Lankupiai 19,0
                    14. Neries upė Neries upės žiotys–Vilnius 173,5
                    15. Nevėžio upė Nevėžio upės žiotys–Kėdainiai 57,0
                    16. Karaliaus Vilhelmo kanalas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas–Minijos upė 22,0
                    17. Drevernos upė Karaliaus Vilhelmo kanalas–Dreverna 1,9
                    18. Pakalnės upė, Rusnaitės upė,
                    Kuršių marios
                    Pakalnės upės ištakos–Rusnaitės upės žiotys ir išplaukimas į Kuršių marias 8,4
                    Iš viso 822,0 877,1
                    Kol kas naujo dokumento oficialus tekstas nėra rodomas, dar tėra sena redakcija su 13 vandens kelių.
                    LRV 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. 1119. Nauja redakcija nuo 2013-11-02, suvestinė redakcija nuo 2016.06.24
                    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...TAIS.19152/asr

                    Pavyko išgūglinti projektinį dokumentą :
                    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...4&category=TAP

                    Comment


                      #70
                      Nemuno deltos 2017 žemėlapis iš Vidaus vandens kelių direkcijos
                      Pažymėti nauji vandens keliai

                      Paspaudus - didesnis 2017 m. Kuršių marių žemėlapis

                      http://vvkd.lt/kursiu-mariu-zemelapis/

                      Comment


                        #71
                        Rusnės gyventojai jau seniai norėjo, kad būtų tvarkomi vandens keliai Pakanėje

                        Šilutės ETA žinios / Vakarų ekspresas 2011.07.13
                        Kelionių laivais Pakalnės ir Rusnaitės upėmis dar teks palaukti
                        Dėl Rusnaitės upės žiotyse besikaupiančių nešmenų pramoginiams ir žvejybos įmonių laivams kasmet tampa vis sudėtingiau trumpiausiu keliu išplaukti į Kuršių marias. Todėl dažnai, ypač karštymečiu, kai upė nusenka, jie priversti plaukti aplinkiniu ir žymiai ilgesniu keliu – Atmatos upe. Dėl to ne tik gaištamas laikas, bet ir padidėja degalų sąnaudos, o turistai netenka galimybės pasigrožėti vienu vaizdingiausių Nemuno deltos vandens kelių Pakalnės ir Rusnaitės upėmis. (...)

                        Neoficialiomis žiniomis, Susisiekimo ministerija sutiktų finansuoti Rusnaitės žiočių valymą nuo sąnašų. Tačiau ministras Eligijus Masiulis iki šio antradienio dar nebuvo gavęs Šilutės r. savivaldybės prašymo įtraukti Pakalnės ir Rusnaitės upes į vidaus vandens kelių sąrašą, kad Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija galėtų imtis darbo.

                        Sovietmečiu buvo reguliariai gilinamos visos pagrindinės Nemuno deltos upės. Anot Rusnės salos žvejybos verslininkų, kiekvienais metais būdavo pagilinama po vieną upę – vienais metais gilindavo Atmatą, kitais – Pakalnę – Rusnaitę, trečiais – Skirvytę. Todėl laivai be vargo išplaukdavo į Kuršių marias. Tačiau vėliau Pakalnės ir Rusnaitės upės buvo išbrauktos iš vidaus vandens kelių sąrašo…
                        Pastarąjį kartą Rusnaitės vaga ir žiotys buvo išvalytos 1999 metais, Šilutėje registruotai žuvininkystės įmonių asociacijai „Lampetra“ įgyvendinant iš ES fondų finansuojamą projektą, pagal kurį Pakalnės upėje, prie Nemuno deltos regioninio parko informacijos centro, buvo įrengta žvejų prieplauka.

                        Tačiau per 12 metų Rusnaitės žiotys vėl užsinešė sąnašomis.

                        https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/...laukti-606435/

                        Šilutės naujienos 2016.06.05
                        Pakalnės ir Rusnaitės upės taps vidaus vandens keliais
                        Antradienį Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis pranešė rusniškiams ir kitiems laivininkams ypač džiugią naujieną – Rusnės salą kertanti Pakalnės upė ir jos deltos pagrindinė atšaka Rusnaitė pagaliau įgis vandens kelio statusą.

                        Ši upė žvejų laivams nuo seno buvo trumpiausias kelias į Kuršmarių žuvingiausias vietas, o vandens turistai, plaukiodami Pakalnės ir Rusnaitės upėmis, matydavo nuostabius gamtos vaizdus bei vis gražėjančias žvejų ir kaimo turizmo sodybas. Tačiau dabar seklėjančios Rusnaitės žiotys seklumomis užtveria kelią į Kuršių marias. Yra buvę, kad sausringiausiu metu siauro farvaterio gylis tesiekė 60 cm. (...)

                        Kova dėl biurokratinių kliūčių panaikinimo ir galimybės tvarkyti Pakalnės ir jos deltos atšakos – Rusnaitės žiotis pradėta nuo 2011 metų vasaros (...) Bet Susisiekimo ministerijos įsakymo dėl minėtų upių statuso laukiama lig šiol. (...)

                        Pasak V.Laurinaičio, suteikus vandens kelių statusą minėtoms upėms, Savivaldybei gali būti skirtos lėšos tiems vandens keliams tvarkyti. Mero nuomone, pirmiausia būtina sutvarkyti Rusnaitės žiotis Vienu iš argumentų, kad upėms būtinas vandens kelio statusas, tapo ką tik eksploatacijai priduotas laivų uostas Rusnės miestelyje, Pakalnės upės senvagėje. ES lėšomis statytas apie 1,5 mln. eurų kainavęs uostas lig šiol tuščias.

                        https://www.silutesnaujienos.lt/lt/p...ndens-keliais/

                        Comment

                        Working...
                        X