Paeitais metais išbandytas maršrutas Druskininkai-Liškiava. Trukmė ~3h. su valandos ekskursija po Liškiavą, jeigu galima taip pavadinti Tiksliau po bažnyčią. Bet kuriuo atveju paplaukioti upėmis ir išbandyti naujus maršturus visada labai smagu.
Marių plotas – 63,5 km², ilgis – 80 km, bendras pakrančių ilgis – 200 km, didžiausias plotis – 3,3 km, didžiausias gylis – 24,6 m. Tvenkinyje sukaupta apie 460 mln. m³ vandens.
Žemutinėje marių dalyje (~25 km, tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Čia Kauno marios plačiausios ir giliausios. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje.
Vidutinėje atkarpoje (~22 km, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio) užlieta tik dalis slėnio; marių plotis 500-800 m, gylis 10-12 m.
Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 200-300 m, gylis 4-5 m.
Dešiniajame marių krante įrengta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių lygio). Vandens lygis vasarą svyruoja 1,5 m, prieš pavasario potvynį pažeminamas ~4 m. Kauno marios sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauno miestą nuo potvynių. Darsūniškį ir Birštoną, esančius prie Kauno marių, nuo užliejimo saugo pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Per Kauno HE užtvanką eina Kauno-Marijampolės plentas.
5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės – Verknė, Sobuva, Astraga, Lapainia, Strėva, Praviena, Karčiupis, Kruna; iš kairės – Šventupė, Žaisa.
Informacija apie persikėlimą į kitą Nemuno krantą Birštone http://www.birstonas.lt/index.php?1627582322
Kokios techninės problemos ištiko keltu vadinamą dengtą laivelį, nerašoma, kuiek laiko vietoje jo keleivius 15-20km aplink (per Prienus) vežios autobusas taip pat lieka "paslaptimi".
Ar ne paprasčiau būtų kreiptis į Kaune dislokuotąLietuvos kariuomenės Inžinerinį batalioną dėl vadinamo karinio kelto (katerio su pontonu)?
Tokį tekę matyti ne vienuose mokymuose Jonavos apylinkėse (karinę techniką kėlė per Nerį), tokiu tekę plaukti Nemunu per vieną kariuomenės ir visuomenės šventę Kaune.
P.S.: Beje, toks karinis keltas galėtų kilnoti per Nemuną iš Šančių į Panemunę. Tai pirmiausia būtų naudinga patiems šiame batalione tarnaujantiems kariškiams, kuriems į pakeliui tarnybos vietą iš miesto iki Šančių (A.Juozapavičiaus prospekto pabaigos) patogu atvažiuoti 1 marštuto troleibusu arba 43 maršruto autobusu.
Birštoną iš Kauno bus galima pasiekti ir laivu Penktadienį oficialiai pristatytas naujasis kauniečiams ir miesto svečiams skirtas turizmo produktas - kruizas „Kaunas - Birštonas - Kaunas". http://kaunas.lt/index.php?516281748
Vandens pramogas gaivins kruizas “Kaunas – Birštonas“
Pirmasis laivo „Nemunas“ reisas numatytas per Jonines, birželio 24 dieną, o per vasarą suplanuoti 3 savaitgaliai ant Kauno marių ir Nemuno vandens.
(...)
Ateityje, maršrutui pasiteisinus, planuojama, kad reisai bus reguliarūs ir vyks kiekvieną savaitę. Norintys pasigrožėti Kauno marių ir Nemuno pakrantėmis ir laivu nukeliauti į Birštoną, turės įsigyti 42 litus kainuojantį bilietą.
Kapitonas Rimantas Mažukna teigė, kad su laivais „Algirdas“ ir „Nemunas“ keleiviai ir anksčiau buvo plukdomi į Birštoną, Rumšiškes ar Kruonį. Taip pat pažymėjo, kad Birštone nėra prieplaukos, kur galima būtų patogiai prisišvartuoti, todėl keleiviai bus išleidžiami prie „Eglės“ sanatorijos, kur Nemuno gylis leidžia priplaukti arti kranto.
Birštoną iš Kauno bus galima pasiekti ir laivu Penktadienį oficialiai pristatytas naujasis kauniečiams ir miesto svečiams skirtas turizmo produktas - kruizas „Kaunas - Birštonas - Kaunas". http://kaunas.lt/index.php?516281748
Iki Rumšiškių tikrai plaukiodavo, o ar toliau siekdavo nežinau.
Pats prisimenu plaukiojimus iš Kauno marių prieplaukos į Birštoną ir pats esu plaukęs. Plaukiodavo į Sodus (sodininkams buvo du sustojimai - Žiegždrių sodų ir Gervėnupio sodų). Buvo metų, kai maršrutai į Rumšiškes ir Sodus organizuoti atskiri, vėliau buvo jungtinis į Rumšiškes su sustojimais Soduose (abiejuose) ir Pionierių stovykloje.
Kas leičia plaukimus toliau Birštono, tai reguliarių reisų nebuvo, bet buvo galima užsisakyti Birštone besibazavusį laivą "Janonis". Kapitonas sutikdavo plaukti iki "Seklytėlės", toliau - ne.
Kažkur 1967 metais dar būdamas vaikas keleivinį laivą nuo geležinkelio pylimo mačiau Alytuje. Po daug metų išaisiškinau, kad tą gegužės pradžios sekmadienį į savo navigaciją Druskininkuose plaukė žiemai į Kauno marių prieplauką remontui parplaukdavęs iki dabar Druskininkuose plaukiojantis keleivinis laivas "Druskininkai".
Ar kada nors vyko krovininė laivyba aukščiau Kauno HE? Ar buvo kur nors reguliarūs keleiviniai reisai aukščiau Kauno marių? Atsimenu, mariose kažkada buvo populiarūs reisai tarp Pažaislio prieplaukos ir Gervėnupio sodų ir gal dar kažkur.
Iki Rumšiškių tikrai plaukiodavo, o ar toliau siekdavo nežinau.
Buvo labai populiarūs reisai "Zaria" ir "Raketomis" į Rumšiškes, gal kas pusvalandį savaitgaliais plaukdavo, taip pat į sodus. Atskirais metais būdavo reguliarūs reisai į Birštoną "Raketa". Ar toliau Birštono kada nors plaukė, nežinau, tik buvo planai, pastačius dar kelias hidroelektrines prie Jurbarko, Gardino, dar kažkur, atgaivinus ir išplatinus senąjį Oginskio kanalą, sujungti vandens keliu Nemuną ir Dneprą. Tuomet būtų buvus ir keleivinė, ir krovininė laivininkystė.
Tiesa, dar buvo keleivinis susisiekimas tarp Druskininkų ir Gardino, dabar sutrumpėjęs iki Liškiavos. Čia kalbu apie laikus, kai jau buvo Kauno marios. Nepriklausomybės laikais, o gal ir seniau, ypač kol nebuvo geležinkelio į Alytų, laivas plaukdavo iki Alytaus, bet tai buvo labai ilga kelionė, žmonės kartais Birštono kilpas pereidavo pėsčiomis ir tik po kurio laiko sulaukdavo garlaivio.
Ar kada nors vyko krovininė laivyba aukščiau Kauno HE? Ar buvo kur nors reguliarūs keleiviniai reisai aukščiau Kauno marių? Atsimenu, mariose kažkada buvo populiarūs reisai tarp Pažaislio prieplaukos ir Gervėnupio sodų ir gal dar kažkur.
Kauno hidroelektrinės užtvankoje - šliuzas arba laivų keltuvas?
Bus rengiama studija, kuri išnagrinės šliuzo ar laivų keltuvo per Kauno hidroelektrinės užtvanką įrengimo galimybes. Ši užtvanka skiria Nemuno aukštupį nuo žemupio.
Verslininkus domina krovininės ir pramoginės laivybos plėtra
Druskininkų savivaldybės atstovai domėjosi galimybėmis atnaujinti laivybą aukštutiniame Nemuno ruože. Pasak jų, verslininkai ypač suinteresuoti vandens kelio Druskininkai–Gardinas įrengimu, nes toks kelias būtų labai paklausus, pritrauktų papildomus turistų srautus iš Baltarusijos Respublikos. VVKD vadovas G.Labanauskas pritarė, kad tai būtų abipusiai naudingas projektas, galintis sukurti nemažą pridėtinę vertę ne tik šiam regionui, bet ir visai šaliai.
Komentuoti: