-
Laivyba Kauno mariose ir Nemuno vidurupyje
Kada Nemunu bus galima keliauti į Baltarusiją ir toliau - dar nežinia
http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...ezinia-615707/Baltarusiai, prižiūrėdami vos per 70 km ilgio Nemuno atkarpą, savos valstybės finansų tam gauna daugiau nei jų kolegos Lietuvoje, turintys "aprėpti" gerokai didesnius upės kelio ruožus.
Svečiai pasakojo savo prižiūrimoje Nemuno dalyje laivybai skirtame vandens kelyje užtikrinantys pastovų 1,20 m gylį, o dabar tiria upės gelmes pasienyje su Lietuva, žvelgdami į perspektyvą, jog kada nors upė, jungianti abi valstybes, taps puikia magistrale tarptautiniam bendradarbiavimui, turizmui, poilsio industrijai plėsti. Nuo Baltarusijos per kanalus laivais galima keliauti toliau - į Lenkiją, iš jos - į Amsterdamą, Berlyną ar kitur.
Gardino upeiviai teigė turintys puikiai restauruotų laivų, kuriais jau šiandien galėtų plukdyti keleivius į Druskininkus ir atgal. Tereikia artimiausiu metu pagilinti vandens kelią, aprūpinti jį reikiamais ženklais. Baltarusiai teigė sutinkantys naujo maršruto įdiegimui reikalingas išlaidas dalintis perpus su Lietuva.
Birštono vicemero Juozo Aleksandravičiaus nuomone, belieka pasidžiaugti, kad iš Nemuno aukštupio ateina geros iniciatyvos. Gal jos bus perimtos žemiau ir pastums bendrą reikalą į priekį.Komentuoti:
-
kiek žinau, šio tipo laivai pritaikyti dideliems vandens telkiniams ir pilnai tiktų susisiekimui tarp klaipėdos, palangos ir šventosios. esu matęs tokius plaukiojančius juodojoje jūroje ir per gana stiprų bangavimą
Komentuoti:
-
Tiesiog radau savo foto archyve nuotrauką. Nebepamenu kada fotografuota. Nuotraukoje Kauno marių vaizdas iš Petrašiūnų prieplaukos, netoli Pažaislio ir HE'so, laivas „Nemunas“.
Komentuoti:
-
"Iš Augustavo į Kauną – laivu
Trasa labai maloni, bet nuo Baltarusijos–Lietuvos sienos iki Prienų kelias beveik nežymėtas. Nepažymėti povandeniniai akmenys. O Baltarusijoje viskas super. Lukašenka labai daug padarė", – Baltarusijos vandens kelius gyrė lenkas."
http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...a-laivu-281453Komentuoti:
-
Kauno mariose atidaryti pramoginiai maršrutai laivais
Praėjusį savaitgalį prasidėjo reguliarūs vandens maršrutai Kauno mariomis. Šie reisai bus vykdomi laivais „Nemunas" ir „Algirdas", kuriais plukdins patyręs kapitonas Rimantas Mažukna.
Du skirtingi maršrutai, kurių vienas visiškai naujas, bus vykdomi kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį:
KAUNAS-KRUONIO HAE-KAUNAS
Išvykimas kiekvieną šeštadienį, 11:00 val. iš senosios Kauno marių prieplaukos.
Trukmė: 3 val.
Kaina: 20 Lt suaugusiem, 10 Lt vaikams
KAUNAS-RUMŠIŠKĖS-KAUNAS
Išvykimas: kiekvieną sekmadienį, 11:00 val. iš senosios Kauno marių prieplaukos.
Trukmė: 6val.
Kaina: 17 Lt suaugusiems, 8 Lt vaikams.
Išankstinius bilietus galite įsigyti Kauno regiono turizmo informacijos centre, adresu Laisvės al. 36.
Kauno dienos inf.Komentuoti:
-
Komentuoti:
-
iš lrytas.lt
Prie marių kuriamos prieplaukos
Laimutis Genys
LS korespondentas
2007-09-29
Poilsiu ant vandens ir vandens turizmu besidomintiems kauniečiams ir miesto svečiams atsiranda daugiau galimybių.
Miesto politikai pritarė siūlymui rengti Kauno marių antrosios įlankos pakrantės detalųjį planą ir paimti jį visuomenės poreikiams.
Tai reiškia, jog bus bandoma dalį Kauno marių pakrantės, esančios už „Romo uosto“ restorano, atiduoti vandens turizmo ir sporto entuziastams, kurie ten galės įsirengti prieplauką.
Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas teigė, jog vis daugėja kauniečių, kurie yra įsigiję motorinių valčių, nedidelių jachtų, tačiau neturi jų kur laikyti, todėl nuspręsta jiems sudaryti galimybę įsirengti naują prieplauką.
A.Grabnicko teigimu, Kauno jachtklube yra labai daug jachtų, todėl nebėra vietos valtims ir mažesnėms jachtoms, kai kurie laivų savininkai neišgali Jachtklube nuomotis vietos laivams, todėl nuspręsta steigti naują prieplauką.
Vedėjas pastebėjo, jog naujoje prieplaukoje nebus jokių statinių, tik laivams reikalingi tilteliai ir kiti infrastruktūros elementai, todėl gamta ir kraštovaizdis tikrai nenukentės.
„Šiuo metu apie šimtą laivų savininkų laukia naujos prieplaukos. Mano nuomone, ateityje reikia galvoti apie naujų prieplaukų steigimą. Mes apskaičiavome, kad prie Kauno marių reikia dar 8 – 10 naujų prieplaukų, nes žmonės vis labiau domisi buriavimu ir vandens turizmu“, – sakė A.Garbnickas.
Vedėjo nuomone, reikia urbanizuoti Kauno marių pakrantes, nes prieplaukų poreikis yra didelis. Todėl artimiausiu metu bus diskutuojama apie naujų prieplaukų įrengimą iki pat Kauno hidroelektrinės ribų.
Komentuoti:
-
Turizmas. Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybės pasirašė susitarimą dėl laivybos vidaus vandenų keliais. Susitarimas išplės Nemuno upės baseino turizmo perspektyvas, sudarys galimybes atnaujinti turizmo trasą Gardinas – Druskininkai.
www.klaipeda.daily.ltKomentuoti:
-
Kelių, vedusių į Alytų, istorija
Straipsnis publikuotas Dainavos krašto laikraštyje "Dainavos žodis" 2006 m. balandžio 15 d. numeryje.
Susisiekimas Nemunu
Nemunas Alytų dalijo ir dalija į dvi dalis, ir tai buvo ne tik gamtinė kliūtis priešui žengti giliau į krašto gilumą, bet ir geras susisiekimo kelias. Galima manyti, jog Nemunu susisiekimas vyko jau nuo senų laikų. Prie šios upės gyvenantys žmonės veikiausiai turėjo luotelius, valteles ar kitokius laivelius, kuriais plaukdavo žvejoti bei naudojosi jais persikelti į kitą krantą. Nemunu buvo galima surengti ir ne vieną karinį žygį. Panašų XIV amžiaus pabaigoje buvo surengę ir vokiečiai, puolę Kauno pilį. Alytaus apylinkių kariniai žygiai Nemunu, regis, nepasiekdavo, tačiau Nemunas prekybiniais tikslais buvo intensyviai išnaudojamas. Vienoje legendoje pasakojama, kad po sunkių bado ir maro metų Alytaus miesto gyventojai laivais grūdų parsigabenti Nemunu plaukė net iki Gardino. Žinia, legendose būna šioks toks krislas tiesos.
Kai po Žalgirio mūšio kryžiuočių ordino grėsmė išnyko, buvo nuspręsta apgyvendinti Užnemunę bei garantuoti susisiekimą su kitame Nemuno krante besikuriančia gyvenviete — taip mieste atsirado keltas. Kai 1581 metais Alytui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, jame tuomet dirbo ir gyveno du keltininkai. Iš tais pačiais metais surašyto inventoriaus sužinome, kad Nemunas buvo svarbus dar trims Alytaus gyventojams, kurie pragyveno iš žvejybos.
Kiek daugiau žinių apie laivybą Nemunu randama XIX amžiaus šaltiniuose. Šio amžiaus viduryje Sirokomlė savo raštuose rašo, jog praplaukė Nemuną nuo jo ištakų iki žiočių. Tačiau apie Alytų pateikia nedaug žinių. Kiek didesni laivai, ne tik žvejų valtelės, prie Alytaus galėjo pasirodyti XIX amžiaus pabaigoje. Ir galbūt pirmieji didesni pasirodė apie 1892 metus. Kodėl? Tais metais buvo pastatytas Kaniūkų tiltas, o jo metalinės konstrukcijos pagamintos Petrogrado Putilovo gamykloje. Alytų šios konstrukcijos laivais pasiekė per pavasarinį Nemuno potvynį.
Kelionės garlaiviais
1901 metai daugelio tyrinėtojų nurodomi, kaip metai, kuriais iš Kauno į Alytų pradėjo kursuoti garlaivis „Birutė“. Prieplauka buvo įrengta kairiajame miesto krante. Garlaivis su pertraukomis tarp Kauno ir Alytaus plaukiojo iki 1924 metų. O liovėsi, kai tais metais iš Kauno į Alytų pradėjo važinėti traukiniai. Garlaiviai plaukdavo ne tik į Alytų, pasiekdavo ir Nemunaitį, o po to — ir Druskininkų kurortą. Tokios kelionės garlaiviu buvo romantiškos, bet trukdavo gana ilgai: pavyzdžiui, iš Alytaus į Kauną kelionė trukdavo vieną, o iš Kauno į Alytų — dvi dienas. Kelionė ilgai užsitęsdavo Nemuno kilpoje prie Birštono. Plaukimas upe trukdavo apie 6-8 valandas, kai tuo tarpu, išlipus prie Nemajūnų, pėsčiomis Birštoną buvo galima pasiekti per vieną valandą. Kelionės garlaiviu ne visuomet buvo saugios. Štai 1924 metų balandžio 8 dieną iš Alytaus į Kauną plaukiantis garlaivis patyrė avariją. Pavasarinių vandenų nešami ledai sugriovė Prienų tiltą, ir garlaivis, bandydamas apiplaukti sugriuvusius likučius, srovės buvo užneštas ant lytlaužos ir perlaužtas pusiau. Laimei, tuokart apsieita be aukų.
Turistinės kelionės
Turbūt nesuklysime sakydami, kad tarpukariu iš Kauno į Alytų, iki pat Druskininkų garlaiviu plaukiodavo tik profesorius Steponas Kolupaila. Jis buvo surengęs ne vieną ekspediciją Nemunu, o 1940 metais Kaune išleido knygą „Nemunas“ — tai šių ekspedicijų rezultatas. Profesorius net tik atliko mokslines ekspedicijas, bet ir skatino savo krašto pažinimą bei keliones Nemunu. 1934 metais jis su pagalbininkais suorganizavo pirmąją masinę kelionę baidarėmis maršrutu Alytus - Kaunas - Klaipėda. Rengiantis tokiai kelionei, birželio 16-18 dienomis buvo atlikta maža generalinė „repeticija“ iš Alytaus į Kauną. Joje dalyvavo 12 žmonių, plaukta 6 baidarėmis. Po sėkmingo bandymo liepos 7-9 dienomis buvo surengta ir pirmoji masinė kelionė iš Alytaus į Kauną. Joje dalyvavo apie 120 žmonių, plaukusių 60 baidarių. Dalyvavo ir alytiškiai: kunigas Marcijonas Jonaitis, moksleiviai Janina Kazlauskaitė, Kazys Janavičius, Stasys Janavičius, Lelijona Zimavičiūtė, Filypas Juraševičius, Džonas Geleris, Arnoldas Grušnys, Gerardas Juškėnas.
Visus keliauninkus Alytuje pasitiko miesto visuomenė ir ulonų pulko orkestras. Baidarės iš geležinkelio stoties prie Nemuno buvo atgabentos šio pulko kareivių vežimais. Pasirengus kelionei, visi dalyviai dar aplankė Nepriklausomybės paminklą ir po burmistro sveikinimo išvyko į pirmąją masinę kelionę Nemunu. Ji pavyko, tais pačiais metais, rugpjūčio mėnesį, buvo suorganizuota kelionė iš Kauno į Klaipėdą.
Sielininkai
Be žvejų ir keltininkų, buvo dar viena grupė žmonių, kuriems Nemunas taip pat garantavo pragyvenimą. Tai sielininkai, kurie į Kauną upe plukdė medieną. Jau nuo XIX amžiaus vidurio šie žmonės buvo laisvai samdomi. Taip susidarė savotiškos profesionalų brigados: vieni sielius tik rišdavo, kiti juos plukdydavo, dar kiti, nuplukdytus į vietą, — traukdavo į krantą. Neretai šalia Nemuno įsikūrusiuose kaimuose gyvendavo vien sielininkai, pažinoję visas upės tekėjimo subtilybes. Iš atplukdytų Nemuno intakais arba iš ant jo krantų, nutirpus sniegui ir išplaukus ledams, sukrautų ir nuridentų į upę rąstų buvo rišami sieliai. Tai būdavę taip: panašaus storio rąstai ramiame upės užutekyje buvo guldomi laibgaliais į priekį ir rišami. Lapuočių mediena buvo labai sunki, todėl rūpinantis, kad šie rąstai nepaskęstų, juos guldydavo tarp spygliuočių rąstų.
Sielininkai Nemunu plaukdavo ne vieną dieną, todėl jie prieš kelionę pasiimdavo pačius būtiniausius daiktus: maisto, kirvius, pjūklus, virves, vielas ir panašiai. Nuo Alytaus plaukti iki Kauno su keliasdešimčia ratų sielininkams būtų nevertėję. Pailsėti dažniausiai jie sustodavo netoli Alytaus, prie Sudvajų. Keiksnojo vyrai prie Alytaus esančias rėvas (rėva — staigiai krentanti srovė), kurių čia buvo net keturios. Sielininkai nemėgo kalbėti ir apie Alytaus tiltus, nes, anot jų, pro juos su gausybe medžių buvo sunku laviruoti.
"Dainavos žodis"Komentuoti:
-
Laivyba Kauno mariose ir Nemuno vidurupyje
2006-11-30
Atidaroma pirmoji Nemuno aukštupio prieplauka
www.lrt.lt
2006 lapkričio mėn. 30 d. 10:17
Alytuje atidaroma pirmoji Nemuno aukštupio prieplauka, praneša Lietuvos radijas.Valstybinio turizmo departamento projektas, pradėtas įgyvendinti prieš pora metų, finansuojamas Phare ir valstybės biudžeto lėšomis. Nemuno prieplaukų statybos bandomojo projekto vertė daugiau kaip 9 mln. Lt.
Projekte dalyvauja 12 savivaldybių. Jo pabaiga numatyta kitų metų vasarą.
Iš viso parengti techniniai projektai 6 stacionarioms ir 13 mobiliųjų prieplaukų įrengti. Prieplaukos bus įrengtos Jurbarko, Šakių, Kauno, Varėnos, Prienų rajonuose. Birštono, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.
Savivaldybės, kurios dar neįrengė, privalės įrengti būtinus priėjimo ir privažiavimo prie prieplaukų kelius.
Kitų metų vasarą bus išleistas Nemuno vandens turistinės trasos vadovas lietuvių ir užsienio kalbomis, prieplaukų lankstinukai.
Šiandien Alytuje prie pirmosios prieplaukos priplauks pirmasis plaustas, o prieplaukoje vyks šventė. Be to, bus atidaryta naujai sutvarkyta, akmenimis grįsta Nemuno gatvė, vedanti į naują prieplauką.
Komentuoti: