Kauno diena
Dienos interviu: „flyLAL“ Kaune neprisiglaus
Jei finansinių nepriteklių purtoma bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nesusikalbės su Vilniaus oro uostu, Kaune ji prieglobsčio neras. Tai ir Kauno planus perimti dalį keleivių iš Vilniaus dienraščiui atskleidė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.
Ar Kauno oro uostas gali patenkinti galimą klientų antplūdį iš Vilniaus?
Nemanau, kad dėl sumažėjusio „flyLAL“ ir „airBaltic“ skrydžių skaičiaus Vilnius gali netekti viso kito keleivių srauto. Pernai „flyLAL“ ir „airBaltic“ sudarė apie 70 proc. jų pajėgumų. Jeigu nutiktų taip, kad „flyLAL“ nutrauktų skrydžius, labiausiai tikėtinas variantas būtų „airBaltic“ mėginimas perimti dalį klientų. Esu tikras, kad jie tam jau ruošiasi.
Bet tai yra ir galimybė mums atnaujinti savo kontaktus ir apie situaciją rinkoje informuoti aviakompanijas, su kuriomis deramės dėl skrydžių iš Kauno oro uosto. Dabar mūsų pajėgumai, sudėjus abu terminalus, siekia per 1,5 mln. keleivių per metus – vien naujasis terminalas pajėgus aptarnauti apie milijoną keleivių, o senasis pernai aptarnavo per 400 tūkst. žmonių. Priklausomai nuo to, kaip pasiskirstys skrydžiai, terminalų išnaudojimas gali ir padvigubėti.
Patikėkite – mes pajėgūs aptarnauti dvigubai ar trigubai daugiau keleivių, niekam nesukeldami nepatogumų. Ir mūsų pakilimo takas pajėgus priimti visų tipų lėktuvus be jokių apribojimų, ko negalėčiau pasakyti apie Vilnių.
Jei Vilniaus oro uostas nesugebėtų aptarnauti visų keleivių, per kiek laiko galėtumėte parūpinti papildomų skrydžių iš Kauno?
Tai priklauso nuo to, kaip greitai reaguotų aviakompanijos. Kai kurie sprendimai gali būti priimti ir per savaitę ar dvi. Dabartinėmis rinkos naujienomis dalinamės ir su pagrindiniu mūsų partneriu „Ryanair“. Jie į tokius rinkos pokyčius gali reaguoti greitai, toks sprendimas (organizuoti papildomus skrydžius, – red. past.) gali būti priimtas ir per kelias dienas.
Jau dabar pastebėjome klientų migravimą iš Vilniaus, kai „airBaltic“ ir „flyLAL“ sumažino skrydžių skaičių į Airiją ir Didžiąją Britaniją. Galima pasidžiaugti, kad „Ryanair“ lėktuvai skraido pilnesni. Sumažėjus skrydžių į Briuselį, bandome iš to išspausti naudos. Bet tai yra valdininkų maršrutas, daugiausiai orientuotas į Vilnių, ir aviakompanijos tą puikiai supranta. Yra ir daugiau vien į Vilnių orientuotų maršrutų.
Ar „flyLAL“ yra viena iš tų bendrovių, kurias viliojate skraidyti iš Kauno?
Manau, kad tokia galimybė yra minimali, nevertinčiau jos kaip potencialios. Kyla klausimas: ko vedami jie čia ateitų? Tai ne vien tik konfliktas ir skolos Vilniaus oro uostui – tai bendras kompanijos įsiskolinimas. Tai susiję ir su kuro tiekimu: kažin, ar kuro tiekėjas Kaune, kompanija „Naftelf“, sutiktų aptarnauti „flyLAL“. Klausimas kur kas platesnis nei skolos Vilniaus oro uostui.
Su aviakompanijomis deramės jau pakankamai ilgai. Norėdami vengti tiesioginės konkurencijos su Vilniumi, orientuojamės į pigių skrydžių aviakompanijas arba į tas, kurios neskraido iš Vilniaus.
Kokias kompanijas šiuo metu viliojate į Kauną?
Kaune skraidė kompanija „WizAir“ – su jais atnaujinome pokalbius. Yra dar daug aviakompanijų. Aišku, daugelio aviakompanijų pirmas pasirinkimas yra sostinė. Daug priklausys nuo to, kaip susiklostys situacija Vilniuje.
Vilniaus oro uostas avialinijoms pradėjo siūlyti ženklias nuolaidas. Ar tai nepakiš kojos jūsų planams?
Mūsų nuolaidų sistema yra gerokai lankstesnė už tą, kurią, paskatintas dabartinės situacijos, pradėjo taikyti Vilniaus oro uostas. Turime galimybę visoms aviakompanijoms taikyti vienodus tarifus, ir mūsų tarifai ženkliai mažesni negu Vilniaus. Vilniaus vilionės, aišku, gana patrauklios. Juolab, kad aktyviausia dalis gyventojų yra sostinėje. Bet dabartinėje ekonominėje situacijoje mažesnė kaina gali būti svarus argumentas.
Žinoma, mes suprantame, kad vilioti reikia ne tik pinigais – reikia ir gerinti susisiekimą tarp oro uosto ir kitų miestų. Nuo gruodžio paleidome Kauno oro uosto ekspresą, kurio tvarkaraštis derinamas prie skrydžių tvarkaraščio, ir jeigu padaugėtų skrydžių, autobusai kursuotų dažniau. Esant reikalui, galėtume greitai gauti daugiau ir didesnių autobusų.
Šarūnas Černiauskas
Dienos interviu: „flyLAL“ Kaune neprisiglaus
Jei finansinių nepriteklių purtoma bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nesusikalbės su Vilniaus oro uostu, Kaune ji prieglobsčio neras. Tai ir Kauno planus perimti dalį keleivių iš Vilniaus dienraščiui atskleidė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.
Ar Kauno oro uostas gali patenkinti galimą klientų antplūdį iš Vilniaus?
Nemanau, kad dėl sumažėjusio „flyLAL“ ir „airBaltic“ skrydžių skaičiaus Vilnius gali netekti viso kito keleivių srauto. Pernai „flyLAL“ ir „airBaltic“ sudarė apie 70 proc. jų pajėgumų. Jeigu nutiktų taip, kad „flyLAL“ nutrauktų skrydžius, labiausiai tikėtinas variantas būtų „airBaltic“ mėginimas perimti dalį klientų. Esu tikras, kad jie tam jau ruošiasi.
Bet tai yra ir galimybė mums atnaujinti savo kontaktus ir apie situaciją rinkoje informuoti aviakompanijas, su kuriomis deramės dėl skrydžių iš Kauno oro uosto. Dabar mūsų pajėgumai, sudėjus abu terminalus, siekia per 1,5 mln. keleivių per metus – vien naujasis terminalas pajėgus aptarnauti apie milijoną keleivių, o senasis pernai aptarnavo per 400 tūkst. žmonių. Priklausomai nuo to, kaip pasiskirstys skrydžiai, terminalų išnaudojimas gali ir padvigubėti.
Patikėkite – mes pajėgūs aptarnauti dvigubai ar trigubai daugiau keleivių, niekam nesukeldami nepatogumų. Ir mūsų pakilimo takas pajėgus priimti visų tipų lėktuvus be jokių apribojimų, ko negalėčiau pasakyti apie Vilnių.
Jei Vilniaus oro uostas nesugebėtų aptarnauti visų keleivių, per kiek laiko galėtumėte parūpinti papildomų skrydžių iš Kauno?
Tai priklauso nuo to, kaip greitai reaguotų aviakompanijos. Kai kurie sprendimai gali būti priimti ir per savaitę ar dvi. Dabartinėmis rinkos naujienomis dalinamės ir su pagrindiniu mūsų partneriu „Ryanair“. Jie į tokius rinkos pokyčius gali reaguoti greitai, toks sprendimas (organizuoti papildomus skrydžius, – red. past.) gali būti priimtas ir per kelias dienas.
Jau dabar pastebėjome klientų migravimą iš Vilniaus, kai „airBaltic“ ir „flyLAL“ sumažino skrydžių skaičių į Airiją ir Didžiąją Britaniją. Galima pasidžiaugti, kad „Ryanair“ lėktuvai skraido pilnesni. Sumažėjus skrydžių į Briuselį, bandome iš to išspausti naudos. Bet tai yra valdininkų maršrutas, daugiausiai orientuotas į Vilnių, ir aviakompanijos tą puikiai supranta. Yra ir daugiau vien į Vilnių orientuotų maršrutų.
Ar „flyLAL“ yra viena iš tų bendrovių, kurias viliojate skraidyti iš Kauno?
Manau, kad tokia galimybė yra minimali, nevertinčiau jos kaip potencialios. Kyla klausimas: ko vedami jie čia ateitų? Tai ne vien tik konfliktas ir skolos Vilniaus oro uostui – tai bendras kompanijos įsiskolinimas. Tai susiję ir su kuro tiekimu: kažin, ar kuro tiekėjas Kaune, kompanija „Naftelf“, sutiktų aptarnauti „flyLAL“. Klausimas kur kas platesnis nei skolos Vilniaus oro uostui.
Su aviakompanijomis deramės jau pakankamai ilgai. Norėdami vengti tiesioginės konkurencijos su Vilniumi, orientuojamės į pigių skrydžių aviakompanijas arba į tas, kurios neskraido iš Vilniaus.
Kokias kompanijas šiuo metu viliojate į Kauną?
Kaune skraidė kompanija „WizAir“ – su jais atnaujinome pokalbius. Yra dar daug aviakompanijų. Aišku, daugelio aviakompanijų pirmas pasirinkimas yra sostinė. Daug priklausys nuo to, kaip susiklostys situacija Vilniuje.
Vilniaus oro uostas avialinijoms pradėjo siūlyti ženklias nuolaidas. Ar tai nepakiš kojos jūsų planams?
Mūsų nuolaidų sistema yra gerokai lankstesnė už tą, kurią, paskatintas dabartinės situacijos, pradėjo taikyti Vilniaus oro uostas. Turime galimybę visoms aviakompanijoms taikyti vienodus tarifus, ir mūsų tarifai ženkliai mažesni negu Vilniaus. Vilniaus vilionės, aišku, gana patrauklios. Juolab, kad aktyviausia dalis gyventojų yra sostinėje. Bet dabartinėje ekonominėje situacijoje mažesnė kaina gali būti svarus argumentas.
Žinoma, mes suprantame, kad vilioti reikia ne tik pinigais – reikia ir gerinti susisiekimą tarp oro uosto ir kitų miestų. Nuo gruodžio paleidome Kauno oro uosto ekspresą, kurio tvarkaraštis derinamas prie skrydžių tvarkaraščio, ir jeigu padaugėtų skrydžių, autobusai kursuotų dažniau. Esant reikalui, galėtume greitai gauti daugiau ir didesnių autobusų.
Šarūnas Černiauskas
Comment