Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Jūrų keltuose auga krovinių kiekiai

    Klaipėdos uoste atsigauna krovinių gabenimas jūrų keltais.

    Nuo metų pradžios buvo kritimo tendencijas. Antroje metų pusėje jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis augo.

    Tai siejama su prekybos pagyvėjimu Lietuvoje ir Baltarusijoje. Krovinių gabenimas auga tiek Švedijos, tiek Vokietijos linijose.

    Comment


      Uostininkai pripažino kaltę ir atsiprašė

      Antradienį vykusio Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio metu UAB Krovinių terminalo gamybos ir technikos direktorius Eduardas Plauška paaiškino, kodėl praėjusią savaitę klaipėdiečius kankino iš uosto sklindantys kvapai.


      Daugiausia skundžiasi Švyturio gatvės gyventojai, nes vėjas pučia į tą pusę, tačiau pastaruoju metu skundų esą sumažėjo, o šiemet negauta nė vieno.


      E. Pauška sakė, kad praėjusią savaitę nuo trečiadienio iki šeštadienio buvo valomos trys talpyklos. Jas reikėjo paruošti kitam kroviniui ir labai gerai išvalyti. Į jų vidų lindo darbininkai, tad jos buvo atidarytos.

      "Taip, tai buvo blogai", - sakė E. Plauška ir pridūrė, kad kaltininkui skirta 600 eurų bauda. Kartu jis patikino, kad tokių atvejų pasitaiko labai retai.

      Komiteto posėdžio metu pasibėdavota dėl to, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras turi prietaisą, fiksuojantį tik 11 kvapo vienetų kubiniame metre, nors norminis kiekis yra 8 vienetai, o žmogus užuodžia ir vieną. Todėl komiteto narys Vidmantas Plečkaitis siūlė uostininkams nupirkti šiai įstaigai tinkamą prietaisą. Jis taip pat mano, kad oro užterštumą matuojančią stotelę, esančią prie "Švyturio" alaus daryklos, būtų galima perkelti į Švyturio gatvę.

      "Dvi uosto įmonės dirba viename kieme. Dėl kvapų gyventojai dažniausiai kaltina didžiąją. Mūsų tikslas - ne ką nors kaltinti, bet dėti visas pastangas, kad tų kvapų būtų kuo mažiau. Jeigu kvapas per mišką pasiekia net Vasaros estradą, vadinasi, jis tikrai stiprus", - sakė komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

      Komiteto posėdyje dalyvavę Švyturio gatvės gyventojų atstovai domėjosi, kodėl uostininkai smardina anksti ryte ar poilsio dienomis, kai gyventojai neturi galimybės prisikviesti kontroliuojančių institucijų. Tačiau E. Plauška aiškino, kad krova vyksta ne tada, kada kas nori, o tada, kai ateina krovinys.

      Comment


        "Klasco": metams baigiantis - pelnytas apdovanojimas

        Praėjusį penktadienį Lietuvos pramonininkų konfederacija AB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją ("Klasco") pripažino šiemet sėkmingiausiai dirbančia įmone. Jos generalinis direktorius Audrius Pauža prisipažįsta, kad 2015-ieji bendrovei buvo sudėtingi, bet ir kitais metais tikimasi išlaikyti dabartinių srautus.

        A. Pauža džiaugiasi, kad 2015-aisiais bendrovė perkraus daugiau kaip 12 mln. t krovinių, t. y. ne mažiau, o netgi šiek tiek daugiau nei pernai. Tai didžiausia Lietuvos uosto kompanija, per metus kraunanti beveik trečdalį visų uoste perkraunamų krovinių.

        "Klasco" darbuotojams ir šiemet bus mokamas tokio pat dydžio kaip ir pernai vadinamasis 14-asis atlyginimas, 2016-iesiems jie jau apdrausti sveikatos draudimu. Bendrovė laikosi koncerno "Achemos grupė" visose įmonėse vykdomos socialinės politikos darbuotojų atžvilgiu. Išlaikoma jiems skirta poilsio bazė, jaunieji skatinami mokytis, mokamos papildomos išmokos darbuotojui mirus, jubiliejaus proga, darbo veteranams. Kadrų kaita "Klasco" praktiškai nulinė.

        Viena tona krovinio, vykstančio per Lietuvą ir kraunama "Klasco", visoms su tuo susijusioms įmonėms duoda 20 eurų pajamų, kasmet jos dėl šios bendrovės veiklos uždirba apie 250 mln. eurų pajamų. Tiesiai į valstybės biudžetą nuo vienos tokios tonos įkrenta 3 eurai, t. y. vien tik "Klasco" dėka per metus biudžetas papildomas 36-37 mln. eurų.

        ...

        Comment


          Uosto direkcijai - metų įvertinimai

          ...

          LPK "Lietuvos metų gaminio 2015" konkurse LKAB "Klaipėdos Smeltė" ir Uosto direkcija įvertintos aukso medaliais už tarptautinį konteinerių paskirstymo centrą.

          "Konteinerių paskirstymo centras (hub'as) - tai pareiškimas ne tik Baltijos jūros regionui, bet ir visam pasauliui, kad Klaipėda priima didžiuosius "Panamax" ir "Postpanamax" tipo laivus. Dar prieš kelerius metus Klaipėda galėjo tik svajoti apie tai", - teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

          Šis projektas padėjo uostui žengti į naują tarptautinį lygmenį, sudarė sąlygas pritraukti naujus krovinių srautus tiesiogiai iš kitų kontinentų, neperkraunant jų Europos uostuose.

          Centras buvo statomas viešosios ir privačiosios partnerystės principu. Į jį iš viso investuota apie 132 mln. eurų. Direkcijos investicijos į infrastruktūrą siekė 56,8 mln. eurų. Ji pasirūpino naujų krantinių statyba, geležinkelių tiesimu, didesniu gyliu, kad būtų galima priimti okeaninius laivus. LKAB "Klaipėdos Smeltė" investavo į suprastruktūrą.

          "Neabejoju, kad šitas projektas - akivaizdus pavyzdys, kokius darbus galima įveikti, suliejus viešąjį ir privatų kapitalą", - sako A. Vaitkus.

          Kartu su "Metų gaminio" aukso medaliu uosto direkcijos vadovas į Klaipėdą parsivežė ir "Sėkmingai dirbančios įmonės 2015" apdovanojimą. Sėkmingai dirbančios įmonės buvo išrinktos įvertinus gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų apimtis, pelningumą, investicijas į gamybą, eksporto apimtis, darbo
          našumo rodiklius ir kitus kriterijus.

          "Pripažinimas sėkmingiausiai dirbančia įmone yra mūsų profesionalios komandos darbo įvertinimas. Be abejo, dirbdami ranka rankon su uosto operatoriais, visi galime pasiekti gerų rezultatų", - mano A. Vaitkus.

          ...

          Comment


            Metai sudėtingi, bet stabilumas išliko

            Comment


              Geležinkeliai – nemenka uosto problema

              Klaipėdiečiai dėl uosto didžiausias problemas pastebi gatvėse dėl daugėjančio sunkiojo transporto. Tačiau nuolat didėjant Klaipėdos uosto krovai – vidutiniškai apie 7 proc. per metus, ne mažesni sunkumai kyla ir dėl geležinkelių.

              Jau ne kartą įvardintas karštas taškas ties „Klaipėdos Smelte“, kai geležinkelio sąstatai užblokuoja įvažiavimą į šią bendrovę. Problemą rengiamasi išspręsti 2016 metais, įrengus atskirą įvažiavimo viaduką virš geležinkelio ir Nemuno gatvės.

              Probleminių vietų dėl geležinkelių yra ir šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje. Čia ryški problema yra neįrengtas Girulių geležinkelio apvažiavimas. Dabar intensyviai riedantys geležinkelio sąstatai kurortinę pajūrio gyvenvietę daro tarsi pramonine zona.

              Pajudėjo, bet ne iki galo sutvarkyta Pauosčio geležinkelio stotis, sąstatams formuoti per trumpas yra uoste esantis Anglinės kelynas.

              ...

              Bene didžiausiai problema, kad kroviniams į uostą gabenti pernelyg menkai yra naudojama už ES lėšas iš esmės sutvarkyta geležinkelio linija einanti per Pagėgius ir Šilutę.

              Dabar dauguma geležinkelio sąstatų atrieda per Šiaulius, Plungę, Kretingą. Sąstatai yra performuojami Klaipėdos centrinėje stotyje ir paduodami į Rimkų, Draugystės geležinkelio stotis. Dėl tokio sąstatų performavimo Klaipėdos mieste atsiranda papildoma tarša.

              Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus mano, kad toks krovinių perskirstymas Klaipėdos mieste yra nenormalus. Centrinės Klaipėdos stoties krovinių perskirstymo funkcijos turėtų būti iškeldintos į miesto pakraščius. Centre turėtų stoti tik keleiviniai traukiniai.

              Jis džiaugėsi, kad maždaug po dešimtmetį trukusių diskusijų pagaliau rekonstruojama Pauosčio geležinkelio stotis. Tai naudojantis ES lėšomis daro Lietuvos geležinkeliai.

              Ir pati Uosto direkcija kasmet skiria po kelis milijonus eurų uosto vidiniams geležinkeliams tvarkyti.

              ...

              Comment


                Baigiantis metams krova lėtėjo

                Visi rytinės Baltijos šalių uostai, įskaitant ir Klaipėdą, metams baigiantis sulėtino krovos tempus. Tai ženklas, kad ir kitus metus uostai gali pradėti nuo minusinės krovos.

                Iš didžiųjų rytinės Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostų, vieninteliai Lietuvos uostai – Klaipėdą ir Būtingės naftos terminalas išlaikė teigiamą metinę krovą.

                Didžiausias netektis šiemet patyrė Estijos uostai ir pirmiausia jungtinis Talino uostas. Jo krova šiemet net 20 proc. mažesnė nei pernai. Labiausiai paveikė net 31 proc. sumažėjusi šio uosto skystų krovinių, pirmiausia naftos produktų krova. Talino uostas labiausiai iš visų rytinės Baltijos uostų pajuto Rusijos ir ES sankcijų įtaką. Nepaisant klientų iš Rusijos mažėjimo Talino uostui pavyko išsaugoti jūrų keltais gabenamų krovinių (+8 proc.) ir keleivių (+1,9 proc.) srautus

                Prognozuojama, kad bendra Talino uosto krova nuo 28,32 mln. tonų pernai šiemet nukris iki 22 mln. tonų.

                Antras po Talino pagal kritimo tempus regione buvo Ventspilio uostas. Jo krova palyginti su praėjusiais metais sumažėjo 13,5 proc. Pernai per visus metus krovęs 24,4 mln. tonų Ventspilio uostas šiemet kraus apie 23 mln. tonų. Kaip ir Talino uostas Ventspilis labiausiai nukentėjo dėl sumenkusios naftos produktų, taip pat trąšų krovos.

                Visus metus Rygos uostas turėjo apčiuopiamą atotrūkį nuo Klaipėdos uosto. Baigiantis metams jis kiek sumažėjo, nors abiejuose uostuose lapkritį buvo fiksuoti mažesni krovos rezultatai nei pernai. Klaipėdos uostas šiemet per 11 mėnesių krovė 35,14 mln. tonų, Rygos – 36,49. Palyginti su 2014 metais Klaipėdos uostas išlaikė 5,1 proc. krovos augimą. Rygos uosto krova buvo 2,1 proc. mažesnė nei pernai.

                Rygos uoste mažėjo rusiškų anglių, konteinerių, bet daugiau krauta trąšų, grūdų, naftos produktų. Klaipėdos uoste mažėjo konteinerių, bet daugiau krauta grūdų, trąųū, naftos produktų.

                Iš didžiųjų rytinės Baltijos uostų Klaipėdos uostas išliko vienintelis, kuris 2015 metus baigs su teigiamu krovos balansu. Šiemet Klaipėdos uostas pasieks visų laikų krovos rekordą.

                Comment


                  Kinai paskatins išorinio uosto statybas?

                  Klaipėdos uostas pasirašė memorandumą pagal kurį vėl atgimsta viltis Baltijos jūroje turėti giliavandenį uostą.

                  „Pasirašėme memorandumą apie galimybę turėti išorinį uostą. Tai nėra sutartis, o tik „China Merchants Group“ išreikšti pageidavimai. Kokie bus realūs kinų kompanijos norai parodys 2016-ieji metai“, - komentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                  ...

                  Jei kinai Baltijos jūros Lietuvos pakrantėje nori statyti išorinį uostą, kyla klausimas, kur jis galėtų būti. Šiuo metu tebegalioja berods 2010 metais priimtas sprendimas, kad palankiausia vieta išoriniam uostui Lietuvoje statyti yra pakrantė ties Būtinge.

                  A.Vaitkus pripažino, kad „China Merchants Group“ visą laiką buvo pristatomas išorinio uosto statybos prie Melnragės variantas.

                  „Būtingės ar Šventosios išorinių uostų koncepcija yra apgailėtina. Dar 2003 metais Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) atliko išorinio uosto studiją. Jie Šventosios ir Būtingės variantų net nevertino. Aiškino, kad nenagrinėjantys neatsiperkančių objektų“, - prisiminė A.Vaitkus.

                  ...

                  Vienintelė realią vietą kur Lietuvos pakrantėje galėtų būti statomas išorinis uostas A.Vaitkus mato tik ties Melnrage. Čia natūralūs 17 metrų gyliai yra vos už kelių šimtų metrų nuo kranto. Realiausiai jūroje formuoti salą, kokią kažkada siūlė japonų JICA.

                  Kada gali atsirasti toks uostas kol kas klausimas be atsakymų. A.Vaitkus tikino, kad kol kas Klaipėdos uosto vystymo planas yra toks, kad pirmiau turi būti išnaudoti dabartinio Klaipėdos uosto pajėgumai. Todėl artimiausiems metams numatyti tik dabartinio uosto vystymo realūs projektai.

                  Bet rekonstruojant dabartinius Klaipėdos uosto vartus, anot A.Vaitkaus, būtina numatyti, kad šalia būtų galimybė statyti išorinį uostą.

                  ...

                  Comment


                    Baltarusijoje prasidėjo logistikos centro statybos

                    Baltarusijoje šalia Minsko pradėtas statyti vienas didžiausių pasaulyje logistikos centrų „Didysis akmuo“.

                    Jį statanti kompanija „China Merchants Group“ patogiausiu bendradarbiavimo uostu mato Klaipėdą. Ši kompanija Klaipėdoje keltina įsigyti vieną iš krovos kompanijų.

                    Preliminariais duomenimis, vyksta derybos su „Klaipėdos Smeltės“ savininkais. „China Merchants Group“ taip pat norėtų turėti Klaipėdoje logistikos verslą. Uosto direkcijos atsovai yra gavę pasiūlymų ir dėl giliavandenio uosto statybos prie Melnragės.

                    Comment


                      BEGA metus palydėjo padėka darbuotojams

                      Klaipėdos jūrų krovinių kompanija "BEGA" ištikima daugiametėms įmonės tradicijoms. Didžiųjų metų švenčių išvakarėse kompanijos darbuotojams surengtas šventinis vakaras, kurio metu vadovybė nuoširdžiai padėkojo kolektyvui už 2015-aisiais padarytus darbus bei pasiektus rezultatus.

                      Ypatinga pagarba buvo parodyta tiems darbuotojams, kurie kartu su "BEGA" yra beveik nuo kompanijos veiklos pradžios ir savo darbais, idėjomis prisidėjo prie to, ką šiandien yra pasiekusi ši viena iš didžiųjų Klaipėdos uosto krovos kompanijų.

                      Šiemet sukako jau 23-eji metai nuo tos dienos, kai Klaipėdos uoste veiklą pradėjo pirmoji privati jūrų krovos kompanija "BEGA". Jos istorijoje nebuvo nė vienerių metų, kad nebūtų investuojama į krovos bei sandėliavimo pajėgumų didinimą, modernių technologijų diegimą, naujų pridėtinės vertės paslaugų plėtrą, darbuotojų bei įvairių uostamiesčio bendruomenių socialinę gerovę. Ne išimtis ir 2015-ieji, kurie dar kartą patvirtino, kad ši kompanija nestovi vietoje.

                      Sėkminga įmonės veikla neliko nepastebėta ir plačiojoje šalies verslo, pramonės bendruomenėje. Lietuvos pramonininkų konfederacija, įvertindama besibaigiančių metų rezultatus, pripažino kompaniją "BEGA" kaip vieną iš sėkmingiausiai 2015-aisiais dirbusių Lietuvos įmonių ir įteikė jai tai patvirtinantį apdovanojimą.

                      ...

                      Comment


                        Ir kam galėtų būti įdomus pranešimas apie Begos vakaronę?

                        Comment


                          Jei nuorodoje tebūtų 'pranešimas' apie vakaronę - jis čia nebūtų atsidūręs. O už dėmesį ir draugišką toną - ačiū. Už 'pastabumą' skaitant - taipogi.

                          Comment


                            Klaipėdos uosto, Būtingės terminalo ir kitų Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų krovos apžvalga

                            2015 m. sausio–lapkričio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 5,1 proc. – iš viso krauta 35,14 mln. t, t. y. 1,72 mln. t daugiau nei 2014 m. sausio–lapkričio mėn.

                            Pagal procentinį krovos prieaugį (5,1 proc.) ir pagal krovos prieaugį tonomis (1 715,9 tūkst. t) Klaipėdos uostas 3-as rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų regione, į priekį užleidęs tik Ust Lugos ir Primorsko uostus.

                            Rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų regione iš viso krauta 337,25 mln. t (-0,6 proc. arba -2 039,2 tūkst. t). Labiausiai krovos rezultatai krito Sankt Peterburgo (-16,7 proc. arba -9 426,1 tūkst. t) ir Talino uostuose (-19,7 proc. arba -5 093,0 tūkst. t).

                            Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2015 m. sausio–lapkričio mėn.:

                            skystieji kroviniai – pilta 8 366,2 tūkst. t, +34,5 proc. arba +2 147,6 tūkst. t;
                            generaliniai kroviniai – krauta 9 351,3 tūkst. t, -2,4 proc. arba -228,5 tūkst. t;
                            birieji kroviniai – pilta 14 580,4 tūkst. t, +1,9 proc. arba +269,0 tūkst. t.

                            Comment


                              Parašė Perfect Rodyti pranešimą
                              Ir kam galėtų būti įdomus pranešimas apie Begos vakaronę?
                              Na šioje vietoje tiktų pasakymas ,,nespręsk apie knygą iš jos viršelio''

                              Comment


                                Parašė Tylus Rodyti pranešimą
                                Jei nuorodoje tebūtų 'pranešimas' apie vakaronę - jis čia nebūtų atsidūręs. O už dėmesį ir draugišką toną - ačiū. Už 'pastabumą' skaitant - taipogi.
                                Atsiprašau jei įžeidžiau, tik norėjau atkreipti dėmesį į kartais nevisai pagrįstą nuorodų į straipsnius dėjimą.

                                Neabejoju, kad visa informacija apie BEGOS pasiekimus ir planus, kuri pateikta šiame pranešime, išskyrus darbuotojų apdovanojimus, jau buvo spaudoje ir yra jūsų paties sudėta šioje temoje ankstesniuose pranešimuose.

                                Comment


                                  Viltingi uostininkų žvilgsniai į 2016-uosius

                                  Comment


                                    Klaipėdos uostas ketina panaudoti kitų šalių pavyzdį

                                    Iš laivybos kanalo iškastą gruntą ateityje uosto direkcija norėtų panaudoti ne tik paplūdimiams, bet ir naujoms krantinėms bei uosto teritorijoms formuoti. Tokia praktika jau seniai taikoma pasaulio uostuose.

                                    Malmės-Kopenhagos uostas bene vienintelis jungtinis uostas pasaulyje,kurio veikla vykdoma dviejose šalyse. Malmės uosto plėtra prasidėjo kartu su Orezundo tilto statyba. Šis beveik 16 km tiltas jungia Švedijos ir Danijos krantus.

                                    Dar įspūdingiau atrodo Roterdamo uosto išorinis uostas Maslaktas. Šiam uostui suformuoti olandai panaudojo 240 mln. kubinių metrų smėlio, kurį iškasė ir supylė, statydami uostą jūroje. Taip sutaupydami ne vieną milijoną plėsdami itin brangią uosto teritoriją.

                                    Deja, Lietuvoje tokia praktika beveik nenaudojama. Gal tik kartą – statant naujas bendrovės „Smeltė“ krantines. Dažniausiai gruntas, iškastas gilinant laivybos kanalą, išpilamas į dvi jūroje, maždaug už 20 ir 10 km nuo pietinio molo, esančias sąvartas. Paprastai jose laidojamas molingas ir dumblingas gruntas.

                                    Tačiau į jūrą gražinamas ir smėlingas gruntas, tinkamas statyboms. Iš 900 tūkst. kubinių metrų šiemet iškasto grunto daugiau kaip 100 tūkst. smėlingo grunto supilta atgal į jūrą. To reikalauja teisės aktai, o aplinkos apsaugos agentūra, išduodama valymo darbų leidimą, griežtai kontroliuoja, koks gruntas iškasamas ir kur jį dėti.

                                    „Jeigu gruntas smėlingas, prioriteto tvarka Lietuvoje šis gruntas naudojamas statyti paplūdimius. Jeigu paplūdimių atstatymti nereikėtų, būtų galima tą gruntą panaudoti formuoti teritorijas ar statybos darbams, arba dar kažkam kitam“, - nurodo Klaipėdos uosto Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė.

                                    Vis dėlto ateityje uosto direkcija numato iškastą smėlingą gruntą panaudoti naujoms teritorijoms formuoti. Kol bus parengtas bendras uosto planas, o jame numatytos kur ir kokios naujos teritorijos bus formuojamos,pietinėje miesto dalyje jau yra įrenngta aikštelė gruntui sandėliuoti.Didesnius jo kiekius tikimasi iškasti gilinant uosto kanalą iki 17 metrų.

                                    Comment


                                      Uoste vyks išsamūs grunto tyrimai

                                      Pradedant nuo šių metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje trejus metus vyks dugno nuosėdų užterštumo tyrimai.

                                      Planuojama paimti apie 500 mėginių iš įvairių uosto vietų nuo 3 iki 17 metrų gylyje. Bus nustatomo sunkieji metalai, naftos produktų koncentracija, polichorbifenilai, tributilato junginiai. Kai kurie tyrimai ypač sudėtingi, todėl bus pasitelkti specialistai iš užsienio šalių, turintys tinkamas tyrimų laboratorijas.

                                      Po konkurso nustatyta, kad gruntų tyrimų palankiausią kainą pasiūlė bendrovė „Sweco hidroprojektas“. Ji darbus atliks už 170 tūkst. eurų. Mėginių paėmimams ir laboratoriniams tyrimams atlikti bus pasitelktos Lietuvos ir užsienio bendrovės „Garant Diving“, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, „ALS Scandinavia AB“ ir „Vandens tyrimai“.

                                      Tyrimai bus atliekami vykdant uoste gilinimo darbus. Per artimiausius tris metus yra planuojama šiaurinė uosto dalį maždaug iki Danės upės žiočių gilinti iki 17 metrų.

                                      Comment


                                        Didžiausia krova uosto istorijoje

                                        2015 metus Klaipėdos uostas baigė rekordine krovinių apyvarta – negalutiniais gruodžio 31 d. duomenimis, perkrauta 38,31 mln. tonų. 2014 m. metinė krova siekė 36,41 mln. tonų krovinių.

                                        „Džiaugiamės, kad šiemet pavyko pasiekti geriausią rezultatą per visą uosto istoriją, o pastaraisiais metais Klaipėdos uostas išlaiko vieno labiausiai augančio uosto pozicijas visame regione“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                                        Labiausiai 2015 m. Klaipėdos uoste augo trąšų bei naftos krova. Preliminariais duomenimis, trąšų perkrauta 12,86 mln. t, naftos krauta 7,52 mln. t.

                                        Skaičiuojama, kad šiemet perkrovus rekordinį krovinių kiekį valstybės biudžetas bus papildytas apie 680 mln. eurų, o tai prilygsta grynajam pelnui, nes valstybė šioms pajamoms gauti nepatiria sąnaudų. Pernai valstybė gavo beveik 650 mln. eurų pajamų.

                                        Comment


                                          Kinai viliojami į Melnragę

                                          Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, jeigu pavyktų susirasti stiprų partnerį, ateityje būtų statomas išorinis uostas. Didžiausia tikimybė tokį surasti yra Kinijoje.

                                          "Kinijoje lankosi ir kitų kaimyninių uostų atstovai. Ten dabar labai intensyvus kovos laukas. Laimės tie, kurie suspės laiku sukurti tinkamą infrastruktūrą", - sako A. Vaitkus.

                                          Jis neslepia, kad kinams pristatomas išorinio uosto ties Melnrage variantas.

                                          A. Vaitkaus manymu, išorinio uosto Būtingėje koncepcija yra apgailėtina, rodanti akivaizdžią nekompetenciją. Žinia, 2004 m. Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) ekspertų parengtoje studijoje rekomenduotas Melnragės variantas. Pasak Uosto direkcijos vadovo, japonai nenagrinėjo nei Būtingės, nei Šventosios uostų variantų motyvuodami tuo, kad ekonomiškai per 10-20 metų neatsiperkančių projektų jie net nesvarsto.

                                          "Tai pasakiau vokiečių "Inros Lackner AG", dalyvavusios rengiant Klaipėdos uosto plėtros galimybių studiją, siūliusią Būtingės variantą, atstovams, bet atsakymo negavau. Jie sėdėjo raudoni kaip burokėliai. Kaip galima kalbant apie uosto statybą sakyti, jog Darbėnų linija pakankama. Tai - totalus absurdas. Uostas negali gyventi be geležinkelio. Šiandien 75 procentai krovinių į uostą atgabenami geležinkeliu", - kalbėjo A. Vaitkus.

                                          Jis priminė ir tai, kad Latvija jau dėl pramoginio Šventosios uosto buvo pateikusi skundą Europos Komisijai. Nurimo tik tada, kai buvo patikinta, kad molų ilgis nedarys reikšmingo poveikio Latvijos krantams ir kad bus statomas tik pramoginis uostas.

                                          A. Vaitkus primena ir tai, kad Būtingės naftos terminalo plūduras yra 7-8 km nuo kranto linijos, nes tik ten yra natūralus 15 m gylis. O Klaipėda turi visas komunikacijas, privažiuojamuosius kelius ir per 1,8 km nuo jos krantų yra natūralus 17 m gylis.

                                          "Aišku, pirmiausia reikia išnaudoti vidinę uosto akvatoriją ir kompanijų sukurtą suprastruktūros potencialą, kas ir daroma, o jeigu atsirastų stambus, rimtas partneris, tada vystyti išorinį uostą", - sakė Uosto direkcijos vadovas.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X