Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    „Klasco“ planuoja plėstis – ruošiasi statyti dar vieną terminalą
    Koncerno „Achemos grupė“ valdoma Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) aktyviai dairosi naujų veiklos krypčių, kurias galėtų plėtoti Tarptautinės jūrų perkėlos (TJP) teritorijoje, rašo „Verslo žinios“.
    „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža sako, kad šiuo metu užsienio ekspertai rengia studiją įvertinti, kokios rūšies terminalas galėtų atsirasti šioje uosto dalyje. Planuojama, kad studija bus baigta rengti pirmąjį kitų metų ketvirtį.
    Pernai daugiau nei 20 mln. eurų į biriųjų krovinių terminalo plėtrą investavusi „Achemos grupė“, kitąmet „Klasco“ investicijoms numačiusi skirti taip pat 20 mln. eurų.
    http://verslas.lrytas.lt/rinkos-puls...minala.htm?p=1
    Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
    Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

    Comment


      Per Klaipėdos uostą - į naujas rinkas

      Nors prieš šių metų javų derliaus sezoną buvo nerimaujama, kad, Lietuvos ūkininkams vykdant Europos Sąjungos reikalavimus dėl sėjomainos bei žalinimo programos įgyvendinimo, šalyje susidarys ankštinių kultūrų perteklius, vis dėlto šiems lietuviškiems produktams sėkmingai atrandamos eksporto rinkos. Šį mėnesį Klaipėdos jūrų uosto krovos kompanijoje "Bega" į laivą buvo pakrauta didžiausia lietuviškų žirnių siunta, kurią į Indiją eksportavo "Vičiūnų" įmonių grupės bendrovė "VG AgroHolding" ir bendrovė "Baltic Agro".

      Nuo šių metų ES žemdirbiai pradėjo įgyvendinti žalinimo programą, kurios vienas iš reikalavimų yra pasėlių įvairinimas. Todėl šalia įprastinių javų pasėlių ūkininkai išplėtė ankštinių kultūrų plotus. Skaičiuojama, kad Lietuvoje, palyginti su praėjusiais metais, tokių kultūrų plotai padvigubėjo.

      Tai kėlė tam tikrą nerimą rinkoje dėl galimybių ūkininkams realizuoti šiuos produktus. Tačiau įsibėgėjęs sezonas atskleidė, kad tiek ūkininkai, tiek javus superkančios bei eksportuojančios įmonės prisitaikė prie naujų sąlygų ir išaugęs lietuviškų ankštinių kultūrų derlius sėkmingai yra eksportuojamas laivais per Klaipėdos jūrų uostą.

      Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega", kuri teikia įvairių birių ir skystų krovinių, tarp jų - ir žemės ūkio produktų sukaupimo bei krovos paslaugas Klaipėdos jūrų uoste, duomenimis, vien tik per du mėnesius nuo šių metų derliaus eksporto sezono pradžios šioje kompanijoje į laivus pakrauta apie 60 tūkst. t žirnių, t. y. 5 kartus daugiau nei per visus praėjusius metus. Be to, žirniai kraunami jau ne tik į mažesnius 3-5 tūkst. t talpos laivus, bet ir į vidutinio dydžio sausakrūvius.

      Šį mėnesį kompanijoje "Bega" į laivą buvo pakrauta didžiausia lietuviškų žirnių siunta - daugiau nei 26 tūkst. tonų. Ją sukaupė ir į Indiją eksportavo "Vičiūnų" įmonių grupei priklausanti žemės ūkio produkcijos bendrovė "VG AgroHolding" ir UAB "Baltic Agro".

      "Iš Lietuvos išsiuntėme pirmą tokią stambią Lietuvoje užaugintos žemės ūkio produkcijos siuntą - ji kalba apie mūsų produkcijos kokybę ir eksporto rinkų plėtrą. Mūsų eksporto rinkų sąraše jau yra Indija, Pakistanas, Bangladešas - ten siunčiame maistui skirtą produkciją arba žaliavą. Vien žirnių eksporto kiekius planuojame padidinti iki 40 tūkst. tonų. Lietuvos žemės ūkio produkcija turi paklausą, todėl ateityje tikimės eksporto augimo", - sakė "VG AgroHolding" valdybos pirmininkas Tomas Strumskas.

      Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos bei kompanijos "Bega" investicijų dėka pastaraisiais metais buvo sukurtos palankios sąlygos priimti, sukaupti bei perkrauti įvairių rūšių žemės ūkio produktus šios kompanijos terminale ir taip prisidėti prie lietuviškų žemės ūkio produktų eksporto augimo. Planuojama, kad, palyginti su praėjusiais metais, šiemet jis didės 25-30 proc.

      Comment


        Ar Klaipėdos konteineriai keliasi į Rygą?

        Su teigiama krova – vienintelė linija

        Per devynis šių metų mėnesius vertinant pagal TEU Klaipėdos uoste konteinerių krova krito 11,5 proc. Užsienio žiniasklaidoje buvo pateikti duomenys, kad pakrautų konteinerių krova Klaipėdos uoste kritusi 14,9 proc. Ši informacija gauta iš pačių krovos terminalų ir fiderinių laivybos linijų.

        Pagrindinė Klaipėdos uosto konteinerių laivybos kompanija yra MSC. Jos dukterinė kompanija „Terminal Investment Limited“ valdo „Klaipėdos Smeltę“ su naujausiu uoste konteinerių terminalu.

        MSC per devynis mėnesius į Klaipėdos uostą atgabeno ar išgabeno 64,27 tūkst. TEU konteinerių. Tai sudarė apie 28 proc. visų Klaipėdos uosto konteinerių. MSC konteinerių kiekis Klaipėdos uoste šiemet yra net 17 proc. mažesnis nei pernai.

        Neatsitiktinai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus kelis kartus buvo susitikęs su „Klaipėdos Smeltės“ atstovais ir prašė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kasmet didinti konteinerių krovą. Išgirdo pažadus, kad tai ir bus darome, bet šiemet dėl ES ir Rusijos nesutarimų, sankcijų, esantys ypatingi metai.

        Antra pagal kiekį, kuris pristatomas į Klaipėdos uostą, yra kita konteinerių srauto milžinė – kompanija „Maersk Line“. Jos konteinerių kiekis Klaipėdos uoste šiemet siekė 59,04 tūkst. TEU. Tai 11 proc. mažiau nei pernai.

        Vienintelė konteinerinės laivybos linija „Conteinership“ šiemet į Klaipėdą gabena daugiau konteinerių nei pernai. Jos atgabentų konteinerių kiekis per devynis mėnesius siekė 20,75 tūkst. TEU. Tai net 13,4 proc. daugiau nei pernai. Ketvirta Klaipėdos uosto konteinerinės laivybos linija yra CMA CGM. Jos į Klaipėdą gabentų konteinerių kiekis šiemet siekė 19,98 tūkst. TEU. Tai 24,4 proc. mažiau nei pernai.

        Rezultatai kuklesni

        Iš viso per abu Klaipėdos uosto konteinerinius terminalus konteinerius gabena apie 14 laivybos linijų. Atmetus MSC, „Maersk Line“, „Conteinerships“ ir CMA CGM linijas kitos 10 atgabeno apie 65 tūkst. TEU konteinerių. Tai 19,5 proc. mažiau nei pernai.

        Klaipėdos konteinerių terminalas per pirmą pusmetį krovė 115 tūkst. TEU krovinių. Vidutinė mėnesio krova siekė apie 19 tūkst. TEU. Rugsėjo mėnesį terminalo konteinerių krova siekė apie 17 tūkst. TEU.

        Jau aišku, kad Klaipėdos konteinerių terminalo metinis konteinerių krovos rezultatas bus su minusu. Bet sumenkusią konteinerių krovą pavyko kompensuoti kitais kroviniais – net 26 proc. nei pernai didesne generalinių krovinių krova.

        Pernai bendrovė „Klaipėdos konteinerių terminalas“ krovė 274 tūkst. TEU konteinerių. Tai sudarė 61 proc. visų į Klaipėdos uostą gabentų konteinerių. Ir šiemet Klaipėdos konteinerių terminalo konteinerių krova nors ir sumenkusi sieks didesnę dalį Klaipėdos uosto konteinerių krovos.

        Mat „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių krovos rezultatai šiemet yra kuklesni. Per 8 mėnesius ji vidutiniškai krovė apie 14 tūkst. TEU konteinerių. Nors prie „Klaipėdos Smeltės“ krantinių plaukia rekordinio dydžio konteinervežiai, kaip „MSC Asya“ (336,68 metrai ilgis), ji turi gerokai našesnę krovos techniką, bet rezultatai kol kas yra kuklūs ir kelia nerimą Uosto direkcijos vadovybei.

        Comment


          Šilko kelias suka į Klaipėdą

          Dalis Kazachstano kompanijų vietoje Rusijos uostų savo krovinius planuoja gabenti per Klaipėdos uostą. Tai Rusijoje sukėlė šoką, pasirodė straipsnis apie tai, kad Naujasis šilko kelias paliko Rusiją už borto. Iki tol Rusijoje buvo tikinama, kad be Šilko kelio liks ir Lietuva, ir Latvija.

          Komentuodami, kodėl Naujasis šilko kelias renkasi Klaipėdos uostą, Kazachstano atstovai tikino, kad Klaipėdos uoste yra lankstesnės muitinės procedūros, uosto administravimas, patogi logistika.

          „Klaipėdos uostas yra neužšąlantis, jis laikomas vienu iš perspektyviausių verslo krypčių ir ypač patrauklus tranzitinis taškas“, - taip apie Klaipėdos uostą atsiliepė vienos iš Kazachstano logistikos kompanijų „KTZ Express“ prezidentas Sanžaras Eliubajevas.
          Dėl šio pasirinkimo Rusijoje buvo nusistebėta, nes manyta, kad bendra Muitų sąjunga visas šalis, kurios į ją įeina, pririš prie Rusijos.

          Aiškėja, kad Kazachstanas ir taip jau turintis su Rusija daug bendrų konteinerinių pervežimų projektų, nenori su ja susieti viso savo tranzito verslo. Todėl kazachai renkasi ir kitų šalių patogius uostus. Kartu su Kazachstano kroviniais į Klaipėdos uostą bus pritraukti ir Kinijos krovinių srautai.

          ...

          Comment


            „Begoje“ naujas krovinys – lietuviški žirniai

            Nors prieš šių metų javų derliaus sezoną buvo nerimaujama, kad, Lietuvos ūkininkams vykdant Europos Sąjungos reikalavimus dėl sėjomainos bei žalinimo programos įgyvendinimo, šalyje susidarys ankštinių kultūrų perteklius, vis dėlto šiems lietuviškiems produktams sėkmingai atrandamos eksporto rinkos Indijoje, Pakistane, Bangladeše ir kitose šalyse.

            Klaipėdos jūrų uosto krovos kompanijoje „Bega“ į laivą buvo pakrauta didžiausia lietuviškų žirnių siunta, kurią į Indiją eksportavo „Vičiūnų“ įmonių grupės bendrovė “VG AgroHolding” ir bendrovė „Baltic Agro“.

            ---

            Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“, kuri teikia įvairių birių ir skystų krovinių, tarp jų – ir žemės ūkio produktų sukaupimo bei krovos paslaugas Klaipėdos jūrų uoste, duomenimis, vien tik per du mėnesius nuo šių metų derliaus eksporto sezono pradžios šioje kompanijoje į laivus pakrauta apie 60 tūkst. tonų žirnių. Tai 5 kartus daugiau nei per visus praėjusius metus. Be to, žirniai kraunami jau ne tik į mažesnius 3-5 tūkst. talpos laivus, bet ir į vidutinio dydžio sausakrūvius.

            ---

            Šį mėnesį kompanijoje „Bega“ į laivą buvo pakrauta didžiausia lietuviškų žirnių siunta – daugiau nei 26 tūkst. tonų. Ją sukaupė ir į Indiją eksportavo „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausanti žemės ūkio produkcijos bendrovė “VG AgroHolding” ir UAB „Baltic Agro“.

            „Iš Lietuvos išsiuntėme pirmą tokią stambią Lietuvoje užaugintos žemės ūkio produkcijos siuntą – ji kalba apie mūsų produkcijos kokybę ir eksporto rinkų plėtrą. Mūsų eksporto rinkų sąraše jau yra Indija, Pakistanas, Bangladešas – ten siunčiame maistui skirtą produkciją arba žaliavą. Vien žirnių eksporto kiekius planuojame padidinti iki 40 tūkst. tonų. Lietuvos žemės ūkio produkcija turi paklausą, todėl ateityje tikimės eksporto augimo“, - sakė “VG AgroHolding” valdybos pirmininkas Tomas Strumskas.

            Comment


              Baltijos kroviniai pasiskirstė nevienodai

              Šiemet visi rytinės Baltijos šalių uostai kauna 109 mln. t arba 3 proc. mažiau krovinių nei pernai.

              Labiausiai krova išaugo Klaipėdos (+9,3 proc.), Liepojos (+7,2 proc.), Silamejos (+2,8 proc.) uostuose. Rygoje ji nepakito (-0,1 proc.), Ventspilyje ir Taline krova mažėjo 14,3 ir 21 proc.

              Rygos uoste gausiausias krovinys anglys (10,98 mln. t, beveik išsilaikė 2014 metų lygmenyje), naftos produktai (8,15 mln. t – augo 10,8 proc.), trąšos (1,98 mln. t, augo 7,4 proc.). Mažėjo krovinių konteineriuose (-6,8 proc. iki 2,86 mln. t) ir medienos (-5,3 proc. iki 2,1 mln. tonų). Rygoje net 32,1 proc. sumažėjo ir keleivių.

              Ventspilio uoste 5,6 proc. mažiau pilta naftos produktų (iš viso 11, 02 mln.t), 26 proc. mažiau krauta anglių (iš viso 3,6 mln.t), 4 proc. mažiau ro ro krovinių (iš viso 1,33 mln.t).

              Talino uoste net 32,4 proc. mažiau krauta naftos produktų (iš viso 9 mln. t), 8,2 proc. mažiau ro ro krovinių (iš viso 2,8 mln. t), 12,9 proc. mažiau krovinių konteineriuose (iš viso 1,1 mln. t).

              Visų rytinės Baltijos valstybių bendra krova, išskyrus Lietuvos, šiemet yra mažesnė nei pernai.

              Comment


                1000 dienų Klaipėdos uoste

                Comment


                  Prastesnis spalis krovos rekordo nesugadins

                  Šiemet spalį Klaipėdos uoste krovinių perkrauta šiek tiek mažiau nei pernai per tą patį mėnesį. Tačiau tikimasi, kad lapkritis ir gruodis krovos atžvilgiu bus geri, tad 38 mln. t krovinių rekordas bus pasiektas.

                  Klaipėdos uoste per 10 mėnesių perkrauta 32,3 mln. t krovinių, t. y. 7,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iki šiol krovos augimo metinis vidurkis buvo 6,6 proc.

                  Šių metų spalis buvo šiek tiek prastesnis nei pernai. Preliminariais duomenimis, šį mėnesį krauta 3,38 mln. t krovinių, t. y. 7,4 proc. mažiau nei pernai per tą patį mėnesį. 2014-ųjų spalį krauta 3,65 mln. t - ir tai buvo geriausias vieno mėnesio Klaipėdos uosto krovos rezultatas uosto istorijoje. Tikimasi, kad lapkritis ir gruodis bus geri mėnesiai krovos atžvilgiu ir šiemet Klaipėdos uoste bus perkrauta 38,5 mln. t krovinių, t. y. bus pasiektas visų laikų rekordas.

                  Paklaustas, kokios priežastys lėmė tai, kad krova šiemet spalį mažėjo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus atsakė: "Kadangi priežastys yra ne Klaipėdos uoste ir ne Lietuvoje, nenorėčiau apie jas kalbėti. Jos yra technologinio pobūdžio ir nėra susijusios su geopolitine situacija. Mums jos žinomos, manau, greitai problemos bus išspręstos, tad ir toliau sėkmingai galėsime krauti tranzitinius krovinius."

                  ---

                  Pasak A. Vaitkaus, šiemet džiugina Būtingės naftos terminalo, per kurį importuojama žalia nafta, rezultatai.

                  Gerus rezultatus Klaipėdos uoste ir toliau lemia naftos produktų krova. Šiemet perkrauta 1,6 mln. t daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, natūralių cheminių trąšų - daugiau kaip 1 mln. 147 tūkst. tonų.

                  Konteinerių krova, kaip ir kituose Baltijos jūros uostuose, taip ir pas mus ir toliau mažėja. Tonažo atžvilgiu šiemet perkrauta 1 mln. t mažiau nei pernai, vertinant TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai), konteinerių krova sumažėjo 17 proc.

                  Krovos lyderio pozicijų neužleidžia AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco"), dirbanti gana stabiliai, antroje vietoje - UAB Birių krovinių terminalas (BKT). Pasak A. Vaitkaus, šiuo metu jis yra kompanija Nr. 2 Klaipėdos uoste.

                  Krova AB "Klaipėdos nafta" palyginti su pernai išaugo 37 proc. Tačiau šiuo metu tik atstatomi tie krovinių kiekiai, kurie buvo prieš kelerius metus. 7,5 mln. tonų krovinių bendrovė dar nepasiekė, bet apie 7 mln. t šiemet, ko gero, perkraus.

                  UAB Krovinių terminale naftos produktų krova labai stipriai auga, beveik 60 proc., jos krova siekia jau beveik 1 mln. tonų.

                  UAB Malkų įlankos terminale krovinių, palyginti su pernai metų laikotarpiu, perkrauta 26 proc. daugiau.

                  Comment


                    „Klaipėdos naftos“ krovą spalį augino „Orlen Lietuva“

                    Šių metų spalio mėnesį per „Klaipėdos naftos“ valdomas talpyklas perkrauta 7,2 proc. daugiau naftos produktų. Krovinių srauto didėjimas daugiausiai susijęs su išaugusiomis „Orlen Lietuva“ krovinių apimtimis.

                    Spalį į bendrovės talpyklas perkrauta 534 tūkst. tonų naftos produktų, kai pernai tokiu metu krovos apimtys siekė 498 tūkst. tonų. Didžiausias bendrovės klientas „Orlen Lietuva“ spalį didino apsukas ir krovos rodiklį persvėrė 18 proc. Taip pat daugiau krovinių ėmė keliauti iš Baltarusijos Novopolocko gamyklos.

                    „Klientai, vežantys krovinius iš Baltarusijos gamyklų, spalį buvo taip pat aktyvūs, kaip ir rugsėjį. Stebime, kaip veikia mūsų šiemet pasirašytos naujos sutartys ir džiaugiamės jų teigiamu rezultatu – baltarusiškų krovinių tranzito srautas auga visus 10 mėnesių“, - komentavo Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.

                    Krova per 10 šių metų mėnesių paaugo 19 proc. ir perkopė 5 mln. tonų.

                    Spalį bendrovės valdomas SGD terminalas išdujino ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekė 320 tūkst. MWh gamtinių dujų, o iš viso per dešimt mėnesių – 4.089 tūkst. MWh

                    Bendrovės naftos terminalo ir jos valdomos Subačiaus kuro bazės spalio mėnesio preliminarios pardavimo pajamos siekia 2,7 mln. eurų, t.y. pajamų gauta tiek pat, kiek ir praėjusių metų spalio mėnesį.

                    Preliminarios SGD terminalo, kurio veikla reguliuojama valstybės, spalio mėn. pardavimo pajamos sudaro 5,4 mln. eurų.

                    Per dešimt mėnesių bendrovė iš Klaipėdos ir Subačiaus naftos produktų terminalų gavo 33,1 mln. eurų pajamų, t.y. 23 proc. daugiau nei pernai.

                    Comment


                      Kitąmet KLASCO iš „Achemos“ sulauks 20 mln. Eur investicijų

                      Pernai planavusi per artimiausius dvejus metus krovos apyvartą padidinti iki 15 mln. t, „Achemos“ grupės koncerno valdoma Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) šiuos planus atideda, tačiau aktyviai dairosi naujų veiklos krypčių, kurias galėtų plėtoti Tarptautinės jūrų perkėlos (TJP) teritorijoje.
                      http://vz.lt/sektoriai/transportas-l...ur-investiciju
                      Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                      Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                      Comment


                        Pasiekimas uoste – išgaravusi įtampa

                        Tūkstantį dienų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vadovaujantis Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad šis laikotarpis buvo produktyvus ir nenuėjo veltui.

                        Per maži atlyginimai

                        Kaip teigė A.Vaitkus, bene svarbiausias pasiektas tikslas – uoste nebeliko nervingos įtampos, kuri esą tvyrojo anksčiau.

                        Tai iliustruoja gerokai sumažėjęs Uosto direkcijos bylų teismuose skaičius. Anot vadovo, darbuotojai dažniau šypsosi, tapo kūrybiškesni, nebeliko vidinių intrigų, kolektyvas akivaizdžiai sustiprėjo.

                        A.Vaitkus mano, kad tai padeda geriau susikoncentruoti darbui, specialistų produktyvumas tapo didesnis.

                        Labiausiai jam gaila to, kad Uosto direkcijos darbuotojams negalima mokėti daugiau pinigų. Tai lemia, kad ne visada pavyksta išsaugoti gerus specialistus, kurie "migruoja" į komercines struktūras, kur uždarbis 2–3 kartus didesnis nei Uosto direkcijoje.

                        Sumažėjo pesimizmas

                        Pasak A.Vaitkaus, kitas teigiamas psichologinis momentas – Uosto direkcijoje nebeliko pesimistinio nusiteikimo, jog nėra pinigų ir todėl esą nieko nereikia daryti.

                        "Pinigų pasaulyje yra kiek tik nori, svarbu, kad būtų gerų, greitai atsiperkančių projektų", – akcentavo A.Vaitkus.

                        Jis teigė, kad pavyko pasiekti, jog uoste vykdomų infrastruktūros objektų statybos kainos visada yra žemesnės nei skaičiuojamosios. To anksčiau nebūdavo. Tai padaryta per tarptautinius konkursus, pasikvietus pasaulinio lygio kompanijas.

                        Išjudino uosto statybas

                        Net ir labai norėdamas, A.Vaitkus teigė negalintis paminėti nė vieno neigiamo momento per tą laiką, kol vadovauja Uosto direkcijai. Anot jo, net ir tas atvejis, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kažką esą apčiuopė, kai buvo vykdomi uosto gilinimo darbai, yra keistas.

                        Dar prieš pasirodant STT pareigūnams, pats A.Vaitkus teigė klausęs darbuotojų dėl minėtų valstybės pareigūnus sudominusių darbų. Nei tuomet, nei dabar jis darbuotojų kaltės neįžvelgė.

                        Gerą A.Vaitkaus darbą uoste rodo ir išjudintos uosto infrastruktūros statybos, iki neįtikėtinų 95–98 proc. išaugęs investicinių pinigų įsisavinimas uoste.

                        Comment


                          Klaipėdos uoste buvo įveiktas chaosas

                          Comment


                            Uostas juda link krovos rekordo

                            Nors iki metų pabaigos liko du mėnesiai, tačiau uoste jau visiškai aišku, kad šiemet bus naujas visų laikų krovos rekordas.

                            Pagal 10 mėnesių rezultatus (krauta 32,4 mln. tonų) uostas taikosi į 38,5 mln. tonų metinę krovą. Kol kas šių metų krovos augimas siekia 7,4 proc. Ne tik 38 mln., bet ir 37 mln. tonų krovos Klaipėdos uostas dar niekada nebuvo peržengęs. Didžiausia krova buvo fiksuota 2011 metais – 36,59 mln. tonų.

                            Šiemet uostą į rekordines aukštumas kelia 1,6 mln. tonų didesnė nei pernai naftos produktų krova, 1,14 mln. tonų didesnė trąšų krova. Ir jei ne daugiau nei vienu milijonų tonų sumažėsi konteinerių krova, Klaipėdos uostas jau taikytųsi net į 40 mln. tonų.

                            Pasiekus didžiausią visų laikų krovą, šiemet visai realu tikėtis ir didžiausių visų laikų metinių pajamų.

                            Keli rekordai šiemet Klaipėdos uoste jau fiksuoti. Rugpjūtį uoste lankėsi didžiausias visų laikų net 336,68 m ilgio, 45,6 m pločio ir 9178 TEU talpos konteinerinis laivas „MSC ASYA“.

                            Kitas unikalus rezultatas – daugiausiai krovinio – net 106 tūkst. tonų šiemet iš uosto išgabenęs tanklaivis „Delta Sky“. Visų laikų rekordu laikoma ir tai, kad šiemet uoste apsilankė 60 tūkst. 202 kruiziniais laivais atplaukę turistai.

                            ---

                            Klaipėdos uosto krovos augimas yra fenomenalus rezultatas. Per dešimtmetį metinis krovos prieaugis siektų apie 17 mln. tonų arba apie 76 proc.

                            Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus mano, kad krovos augimą lemia į uostą nuolat dedamos investicijos. O svarbiausia, kad tos investicijos didėjant krovai yra vienos iš greičiausiai atsiperkančių visoje Lietuvoje. Nustatyta, kad investicijų į uostą atsiperkamumas siekia vos 2-3 metus.

                            Visose uosto krovos kompanijose, kur pastaraisiais metais buvo įdėtos investicijos yra augimas.

                            Nemaloni išimtis yra tik “Klaipėdos Smeltė”. Jos krova šiemet 17,6 proc. mažesnė nei pernai. Nors į šios bendrovės krantines per pastaruosius metus buvo investuotos didžiausios lėšos.

                            ...

                            Comment


                              Laivų agentais nebetampa bet kas

                              Comment


                                Uosto bylos atnešė daugiau žalos nei naudos

                                Nors daugumą teismų Uosto direkcija laimėjo, tačiau piniginis balansas yra ne jos naudai.

                                Uosto direkcija per pastaruosius metus iš statybos bendrovių per teismus prisiteisė apie 350 tūkst. eurų.

                                Jai pavyko apsiginti ir nuo 900 tūkst. eurų „Vėtrūnos“ ieškinio.

                                Bet pralaimėtas net 1,5 mln. eurų ieškinys „Klaipėdos hidrotechnikai“ ir „Josef Mobius“. Pinigai laimėtojams jau sumokėti.

                                Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus sakė bylas nevertinantis, kaip galimybę Uosto direkcijai laimėti daugiau pinigų. Svarbiau yra, kad uoste vyktų darbai, o nebūtų ginčijamasi teismuose.

                                Comment


                                  Uoste rekonstruos paskutines medines krantines

                                  Uoste bus rekonstruotos vienos iš paskutiniųjų medinių krantinių.

                                  52 ir 53 krantinių bendras ilgis beveik 80 metrų. Pagrindinės šių krantinių jungtys yra iš medžio. Jos pažymėtos dar 1939 metų Klaipėdos plane.

                                  Dabar krantinėse draudžiama ką nors laikyti, važiuoti jomis sunkvežimiams.

                                  Galimybę rekonstruoti šias krantines atvėrė tai, kad po ilgų diskusijų pagaliau buvo patvirtintas „Klaipėdos laivų remonto“ detalusis planas.

                                  Tai leido rekonstruoti ir kitas šios bendrovės apleistas krantines. Šiuo metu vyksta 43-45 krantinių rekonstrukcijos.

                                  Comment


                                    Pavogtas kanistras virto sutaupytais tūkstančiais

                                    Prieš tris metus Klaipėdos uoste nuskambėjęs skandalas apie iš Uosto direkcijos katerių į privačius automobilius perduodamus kuro kanistrus iki šiol turi atgarsį.

                                    „Griežta Uosto direkcijos laivų kuro taupymo kontrolė buvo įvesta 2013 metais. Sėkmingą kuro taupymo formą pavyko surasti uosto kapitonui Adomui Aleknai, vyriausiajam locmanui Rimvydui Eitučiui ir laivyno skyriaus vadovui Gintarui Petreikiui“, - tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                                    Surasti griežtą laivų kuro taupymo formulę Uosto direkcijos laivyne nebuvo paprasta. Daugiausiai kuro naudoja uosto locmaniniai laivai. Jų varikliai yra dideli ir sunaudojamo kuro paklaidos, priklausomai nuo laivo greičio, gali būti nuo 5 iki 40 procentų.

                                    Laivų naudojimą teko suskirstyti į keturias veiklos sritis, aiškiai reglamentuota, kokioje vietoje ir kokiu greičiu locmaninis kateris gali plaukti. Kaip laikomasi tų grafikų tikrinama pagal laivo žurnalus. Sugriežtinta ir laivų naudojimo kontrolė.

                                    Kompleksiškai sutvarkius Uosto direkcijos laivų naudojimo sistemą, rezultatai buvo stulbinantys. Palyginti su 2012 metais, kaip per metus naudota 417610 litrų kuro, 2013 ir 2014 metais kuro sąnaudos sumažėjo apie 60 proc. – atitinkamai iki 263120 litrų ir 259532 litrų.

                                    Anot A.Vaitkaus, kuras taupomas ir toliau. 2015 metais, palyginti su 2014-aisiais kuro sąnaudos mažėjo dar 8 proc.

                                    Comment


                                      Europiniai projektai uoste baigsis prie pat Naujuosius

                                      Susisiekimo ministerija pratęsė terminus pagal kuriuos turi būti pateikti europinių projektų pinigų mokėjimo prašymai dėl krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtros Klaipėdos uoste.

                                      2007-2014 m. ES paramos forminimas turi būti baigtas iki šių metų gruodžio 31-osios. Teikti prašymus atlikti apmokėjimus atskirais atvejais (išlaidų kompensavimas ir sąskaitų apmokėjimas) leista iki lapkričio 30-osios.

                                      Uosto direkcija iki metų pabaigos turi susitvarkyti ES paramos dokumentus dėl uosto gilinimo iki 15 metrų projekto.

                                      Comment


                                        Parašė Tylus Rodyti pranešimą
                                        Kompleksiškai sutvarkius Uosto direkcijos laivų naudojimo sistemą, rezultatai buvo stulbinantys. Palyginti su 2012 metais, kaip per metus naudota 417610 litrų kuro, 2013 ir 2014 metais kuro sąnaudos sumažėjo apie 60 proc. – atitinkamai iki 263120 litrų ir 259532 litrų.
                                        Tai yra išnešdavo 150 000 litrų kuro per metus, t.y. po 410 litrų arba 20 kanistrų per dieną. Dideli mąstai.
                                        AZ.Baku | FI.Vaasa | SR.Paramaribo | SE.Lund | DZ.Annaba

                                        Comment


                                          Parašė booraz Rodyti pranešimą
                                          Tai yra išnešdavo 150 000 litrų kuro per metus, t.y. po 410 litrų arba 20 kanistrų per dieną. Dideli mąstai.
                                          Anoks cia vargas 20 kanistru. Spek is 3 kartu ar is viso taip banaliai vogdavo, greiciau viskas buvo aukstesniame lygyje kai kuras net nedavaziuodavo iki galinio tasko.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X