Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Latvija širsta, kad lietuviams pavyko sugundyti kinus
    http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-...dyti-kinus.htm

    p.s. manau Lietuva turi 2 privalumus - neužšalantį uostą ir abi traukinio bėgių rūšis.
    Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų,
    Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

    Comment


      Uoste lankysis karališkojo Švedijos laivyno laivas

      Spalio 8-9 dienomis Klaipėdos uoste draugišku vizitu lankysis Švedijos karalystės karališkojo Švedijos laivyno laivas „Karlstad“ (K35). Vizito metu laivas „Karlstad“ (K35) stovės Klaipėdos Kruizinių ir karo laivų terminale.

      Vizito metu laive vyks Švedijos karalystės gynybos ministro ir Lietuvos krašto apsaugos ministro susitikimas, vyks kiti oficialūs renginiai, kuriuose dalyvaus Karinių jūrų pajėgų vadovybė ir karininkai.

      Taip pat Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai turės galimybę lankytis Švedijos kariniame laive, o Švedijos karinio laivo jūrininkams bus organizuota ekskursija Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivuose.

      Comment


        Bundestago delegacija domėjosi Klaipėdos uostu

        Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje kone kas savaitę sulaukiama įvairių šalių delegacijų. Trečiadienį Klaipėdos uosto veikla domėjosi Vokietijos Bundestago atstovai.

        Svečiams pristatyta Klaipėdos uosto veikla, čia vystomi projektai. Vokietijos politikus sutiko rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

        Bundestagas – tai vienas aukščiausių Vokietijos valdžios organų, nacionalinis Vokietijos parlamentas, įsikūręs Berlyne. Tai yra vienintelis Konstitucinis organas, kuris piliečių yra renkamas tiesiogiai. Įstatymiškas parlamentarų skaičius yra 598, bet deputatų skaičius dažniausiai būna didesnis.

        Comment


          Kinijos verslo gigantas domisi Klaipėdos uostu

          Trečiadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Vyriausybės rūmuose priėmė vienos stambiausių Kinijos Liaudies Respublikos valstybinės korporacijos „China Merchants Group“ (CMG) prezidentą Li Xiaopengą ir jo vadovaujamą delegaciją. Susitikimo metu buvo aptariamos investicijų galimybės Lietuvoje, Kinijos delegacija pristatė savo planus mūsų šalyje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir logistikos paslaugas teikiančios įmonės UAB „VPA Logistics“ atstovai su CMG pasirašė ketinimų protokolą.

          „Šiandien pasirašyti CMG ketinimų protokolai su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir logistikos paslaugas teikiančia įmone UAB „VPA Logistics“. Tai didelis žingsnis stiprinant Lietuvos ir Kinijos partnerystę transporto ir logistikos srityje. Kinų pusė informavo, kad CMG pasirinko Lietuvą kaip Kinijos Šilko kelio strategijos įgyvendinimo vietą. Korporacija planuoja steigti „vieno kelio, vieno ekonominio bendradarbiavimo” centrą Lietuvoje, kurį sudarytų transporto ir pramonės kompleksas“, – sako premjeras A. Butkevičius.

          ...

          Comment


            Prie to pačio
            Kinai derasi su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl krovinių gabenimo
            Kinijos valstybinė transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų korporacija „China Merchants Group“ (CMG) su AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė memorandumą dėl tolimesnio bendradarbiavimo tariantis dėl galimybių savo krovinius gabenti per Klaipėdos uostą.

            Atkreipiamas dėmesys, kad kinai vis dar dairosi, per kur būtų parankiau, patogiau ir pigiau gabenti savo krovinius – per Klaipėdą ar per Latvijos uostus. Nors teigiama, kad CMG labiau patiktų Lietuvos uostamiestis ir, atitinkamai, lietuviška geležinkelių bendrovė, kuri padėtų transportuoti krovinius, kol kas apsiribojama neįpareigojančių memorandumų pasirašymu, o ne konkrečių sutarčių parengimu ir patvirtinimu parašais. Pavyzdžiui, su Klaipėdos uostu CMG per pastaruosius kelerius metus pasirašė jau trečią memorandumą. VŽ šaltinių duomenimis, įpareigojanti sutartis geriausiu atveju galėtų atsirasti ne anksčiau kaip kitąmet.
            CMG – viena stambiausių Kinijos valstybinių kompanijų, lyderė tarp Kinijos valstybinių uostų operatorių.

            http://vz.lt/sektoriai/transportas-l...viniu-gabenimo
            Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų,
            Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

            Comment


              "Klasco" žada išlaikyti krovinių srautus

              AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") generalinis direktorius Audrius Pauža sako, kad kompanija šiemet kraus krovinių ne mažiau kaip pernai, o gal net truputį daugiau.

              "Jau dabar matome, kad kai kurių produktų kainos biržose stabilizavosi, tad bus judama aukštyn. Manau, kad šiemet daug Klaipėdos uosto kompanijų kraus didesnį kiekį krovinių. Galbūt šiek tiek strigs konteinerių krovos augimas, nes jais daugiausia gabenamos arba vietinio vartojimo, arba plataus vartojimo prekės", - sakė A. Pauža.

              Paklaustas, ar "Klasco" pajuto rusiškų krovinių kiekio mažėjimą, jis atsakė: "Mes su partneriais stengiamės dirbti taip, kad nebūtų krovinių pulsacijos. Kol kas mums pavyksta išlaikyti stabilius krovinių srautus. Šiokia tokia kaita vyksta, vienas krovinys keičia kitą, bet tam įtaką daro tarptautinės biržos ir produktų kainos jose. Jeigu per 9 mėnesius kaina krenta 120 proc., suprantama, srautas turi būti stabdomas. Džiaugiamės, kad mūsų partneriai tai supranta, ir tikimės, kad tie srautai atsistatys."

              Šiemet Klaipėdos uoste geriausiai vyksta naftos produktų ir trąšų krova. Viena didžiausių Baltarusijos kompanijų "Belaruskalij" kuo daugiau trąšų stengiasi krauti per savo kompaniją, kurios akcijų įsigijo, t. y. per UAB Birių krovinių terminalą. "Klasco" taip pat turi gerus kontraktus su "Beloruskalij", kitomis Baltarusijos kompanijomis, AB "Lietuvos geležinkeliai", tad tikisi ir ateityje išlaikyti trąšų srautus. Beje, trąšoms įtakos taip pat turi biržų kainos, kurios pastaruoju metu pradėjo svyruoti.

              Klaipėdos uoste nemažai kompanijų krauna grūdus. Jie iš Klaipėdos uosto išplukdomi į Afriką, Aziją. Yra ketinimų juos gabenti ir į Iraną. Šiemet geras grūdų derlius ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane. Kol kas "Klasco" krauna tik lietuviškus grūdus. Vien tik rugpjūtį ši didžiausia Klaipėdos uosto bendrovė krovė 250 tūkst. t grūdų. "Klasco" generalinio direktoriaus manymu, šių krovinių srautas kelis mėnesius nemažės.

              "Mes patenkinti, kad mūsų žemdirbiams pasisekė užauginti puikų grūdų derlių ir pavyksta juos parduoti. Kadangi Lietuva dar jauna valstybė, tai vienas iš svarbiausių jos pasiekimų - per metus realizuojama daugiau kaip 2 mln. t grūdų", - sakė A. Pauža.

              Pasak jo, grūdų pardavimo sezonas šiemet užsitęs ilgiau, nes nevyksta toks pikinis pardavimas kaip pernai, kai reikėjo parduoti grūdus per tris mėnesius.

              Comment


                Uostas ir miestas susitaikė

                Pagaliau po metus trukusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės bylinėjimosi Klaipėdos apygardos administracinis teismas šiemet rugsėjo 25 d. patvirtino taikos sutartį ir bylą nutraukė.

                Susikirtus uosto ir miesto interesams, Uosto direkcija padavė Klaipėdos savivaldybę į teismą. Ginčų objektas - Savivaldybės parengtas specialusis planas, apimantis ir šalia šiaurinio molo esančią uosto rezervinę teritoriją. Planas nebuvo derintas su Uosto direkcija, tad uostas pajuto pavojų savo plėtros planams.

                Uosto direkcija 2014 metų liepos 24 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atitinkamą Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, su juo susijusius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadas ir sprendimą bei įpareigoti ją atlikti pakartotinį specialiojo plano vertinimą bei duoti nurodymą specialiojo plano rengėjams sprendinius derinti su Uosto direkcija ir iš jos gauti planavimo sąlygas.

                Tačiau teismas nusprendė tokio ieškinio netenkinti ir administracinę bylą nutraukė dar šių metų pradžioje kaip teismų nenagrinėtiną.

                ...

                Comment


                  Klaipėdos uoste - "auksinis" rugsėjis

                  Preliminariais š. m. spalio 5 d. duomenimis, 2015 m. rugsėjo mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,54 mln. t krovinių, t. y. 11,2 proc. arba 356,6 tūkst. t daugiau nei 2014 m. rugsėjo mėn. Tai absoliučiai geriausias rugsėjo mėnuo Klaipėdos uosto istorijoje.

                  Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2015 m. rugsėjo mėn.:

                  skystieji kroviniai – krauta 639,8 tūkst. t, +21,8 proc. arba +114,7 tūkst. t;

                  generaliniai kroviniai – krauta 1 018,2 tūkst. t, +8,0 proc. arba +75,8 tūkst. t;

                  birieji kroviniai – pilta 1 887,0 tūkst. t, +9,7 proc. arba +166,1 tūkst. t.

                  2015 m. sausio–rugsėjo mėn. Klaipėdos uoste krauta 28,92 mln. t, t. y. 9,3 proc. arba 2,46 mln. t daugiau nei 2014 m. sausio–rugsėjo mėn. Tai naujas pirmųjų devynių mėnesių krovos darbų rekordas –5,5 proc. arba 1,51 mln. t didesnis nei rekordinių 2011 metų rezultatas. 2011 m. iš viso uoste krauta 36,6 mln. t.

                  Comment


                    Keičiasi danų norai Klaipėdoje

                    Comment


                      Patikimi partneriai padeda didinti KLASCO krovą

                      Sudėtingomis sąlygomis, kai rytinės Baltijos regionas kenčia rinkų nestabilumą dėl Rusijos ir ES santykių, didžiausiai Klaipėdos uosto bendrovei pavyksta ne tik išlaikyti krovinius, bet ir didinti jų bendrą krovą.

                      Nepaisant jūrų keltų linijos iš Klaipėdos į Karlshamną perkėlimo į Centrinį Klaipėdos terminalą Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) šiuos metus planuoja baigti geresniais rezultatais nei pernai.

                      KLASCO krovinių apyvarta pastaraisiais metais buvo stabili – 12,4 mln. tonų 2013-aisiais ir 12,2 mln. tonų – pernai. KLASCO pastebėta, kad tais metais, kai gerai sekasi jiems ir bendra Klaipėdos uosto krova yra pakilime. KLASCO yra didžiausia Klaipėdos uosto bendrovė. Jos krova sudaro apie trečdalį visos uosto apyvartos.

                      Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius Audrius Pauža minėjo, kad jau artimiausiais metais KLASCO nustebins dar didesniais rezultatais. Didžiausias krovos pakilimas planuojamas apie 2017 metus, kai dėl papildomo gilinimo ir investicijų šiaurinėje KLASCO dalyje gerokai šoktelės krova.

                      Pernai KLASCO atidarė 70 mln. litų kainavusį birių trąšų sandėlį. Šiemet investuojama į naują techniką, įsigytas jūrinis vilkikas. Naujas investicijų etapas numatomas 2016-2018 metais.

                      ...

                      Comment


                        Išsamiai tirs uosto aplinką

                        Uosto direkcijos užsakymu 2016-2018 metais bus atliekamas išsamus uosto aplinkos pokyčių stebėjimas.

                        12 stebėjimo stočių bus išdėstyta uosto viduje, 18 – Baltijos jūroje. Bus stebima vandens kokybė, dugno nuosėdos uoste, jūroje ir sąvartyno rajone, krantai, augalai, povandeninis šlaitas.

                        Išsamiai ketinama išanalizuoti ir Baltijos jūros sąvartynuose (dampingo rajonuose) vykstančius dugno pokyčius.

                        Comment


                          „Sweco Lietuva“ rengia Klaipėdos uosto bendrąjį planą

                          Projektavimo bendrovė "Sweco Lietuva" su partneriais rugpjūčio mėnesį pradėjo rengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą, kurį pristatyti visuomenei turėtų 2017-ųjų pavasarį, baigiantis 22 mėnesių trukmės sutarties terminui.

                          "Lietuvos žinios" rašo, kad techninėse sąlygose numatyta, kad teks sukurti koncepciją, brėžinius bei ataskaitą sprendiniams pagrįsti ir bendrąjį planą pristatyti Klaipėdos miesto tarybai, kitoms suinteresuotoms institucijoms. Pasak dienraščio, ilgametė tokių pristatymų patirtis rodo, kad nesant išankstinio partijų susitarimo, koks buvo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos atveju, tarp valstybės ir miesto visuomenės interesų kalamas politinis pleištas.

                          Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus teigimu, projektuotojai turės rengti koncepciją 25 metų laikotarpiui ir nagrinėti dvi vietos alternatyvas, Melnragėje ir Būtingėje, pagal ekonominio naudingumo kriterijus, atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūras.

                          Comment


                            Krova uoste auga, perspektyvos – gerėja

                            Šių metų rugsėjis pagal krovą geriausias šių metų mėnuo (3,545 mln. tonų). Jis uoste jau pakrikštytas auksiniu. Tuo pat metu perspektyvos rodo, kad auksinių mėnesių ir netgi metų ateityje uoste bus dar daugiau.

                            ...

                            Naftos produktų krovos augimas šiemet siekia per 40 proc. arba 1,7 mln. tonų daugiau. Tai reiškia, kad į Klaipėdos uostas grįžta naftos produktų krovą, kuri prieš tai buvo prarasta. Sugrįžo Baltarusijos Mozyrio naftos gamyklos “Belneftechim” kroviniai.

                            Trąšų krova šiemet uoste didesnė 15 proc. arba 1,76 mln. tonų. Tai vėlgi lėmė didėjęs baltarusijos gamyklų eksportas ir palankios trąšų kainos pasaulinėse rinkose.

                            Nepaisant sunkumų Rusijoje, Klaipėdos uoste beveik visų krovinių kiekiai augo, išskyrus konteinerius. Stabili išliko jūrų keltais gabenamų krovinių dalis, nors staigaus jų kritimo dėl Rusijos įtakos labiausiai baimintasi.

                            Dėl Rusijos krizės bendras konteinerių kritimas rytinės Baltijos jūros regione siekia per 27 proc., todėl 15,5 proc. kritimas Klaipėdos uoste nebeatrodo taip tragiškai.

                            ...

                            Šiemet išsiskyrė ir ypatingai geras kruizinis sezonas. Nors laivų atplaukė mažiau (pernai - 64, šiemet – 51), bet šiemet Klaipėdoje aplsilankė daugiau jūrų turistų – atitinkamai 57797 svečiai pernai ir 60202 – šiemet. Šiemet apsilankiusių keleivių kiekis pasikė visų laikų rekordą.

                            Šių metų sezonas išskirtinis ir tuo, kad lankėsi ilgiausias kruizinis laivas per visą Klaipėdos uosto istoriją. Tai 317 metrų ilgio „Celebrity Eclipse“.

                            ...

                            Pastaraisiais metais Klaipėdos uosto sėkmė nemaža dalimi lemia kasmet didėjantis Baltarusijos krovinių srautas. 2013 metais jis siekė 8,8 mln. tonų, 2014 metais – 12,8 mln. tonų, o šiemet sieks per 14 mln. tonų.

                            Kinijos kompanija „China Merchants Group“ šiuo metu įgyvendina 300 mln. dolerių vertės projektą Baltarusijoje. Šalia Minsko oro uosto kompanija kuria milžinišką pramonės parką „Didysis akmuo“. Pirmąjį etapą planuoja atlikti iki 2016-ųjų pabaigos. Vykstant statyboms per Klaipėdos uostą numatoma vežti statybines medžiagas, įrangą, konstrukcijas, o pradėjus gamykloms veikti – įvežti joms žaliavas.

                            ...

                            Comment


                              Uoste – reikšmingi valymai ir gilinimai

                              Šiemet Klaipėdos uoste buvo atliktas rekordinis valymas, o iš sutaupytų ES lėšų baigiantis metams buvo leista šiaurinėje dalyje maždaug pusmetriu pagilinti uostą sudarant sąlygas priimti didesnius laivus.

                              Valymo metu išsiurbta apie 800 tūkst kubinių metrų grunto. Tai yra didžiausias visų laikų metinis uosto valymo kiekis.

                              Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Plėtros ir akvatrorijos priežiūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė nesiėmė vertinti, ar tokie dideli sąnašų kiekiai susidarė dėl to, kad po 2013 metų uosto gilinimo praplatėjo ir pagilėjo laivybos kanalas. Jo nuomone, prieš dvejus metus įvykusio gilinimo pasekmes dar turės įvertinti mokslininkai.

                              Taip pat šiemet uoste pirmą kartą valymo darbus atliko rangovai su galinga technika - belgų kompanija „Jan DE Nul N.V“.

                              ...

                              Iš viso uosto valymams šiemet panaudota beveik 4 mln. eurų. Dar apie 5 mln. eurų kainuos gilinimai.

                              „Didesnė suma valymams neigiamai atsispindi balanse, tačiau bendrai imant gerai, kad uostas žymiai geriau išvalytas. Tai ką padarėme valydami uostą duos pliusą – galėsime priimti didesnius laivus“, - pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Jis akcentavo, kad ne tik po gilinimo uosto laivybos kanale turi būti pakankama atsarga, bet ji turėtų būti ir prie krantinių.

                              Anot A.Vaitkaus, su Uosto direkcijos infrastruktūros vystymo padalinių vadovais esame sutarę, kad perspektyvoje ir prie statomų krantinių būtų numatoma gilinimo atsarga.

                              Realiai šiemet valymo darbai jau yra baigti. Dabar vyksta dugno tralavimai ir realiai atliktų darbų priėmimai.

                              Tuo pat metu rengiamasi būsimiesiems uosto valymas. Viešai paskelbtas techninis projektas per artimiausius dvejus metus iš uosto išvalyti 1 mln. kubinių metrų grunto visoje uosto dalyje nuo minus 17 piketo jūroje iki 110 piketo prie Jūrų perkėlos ir Malkų įlankoje.

                              ...

                              Comment


                                Tai ar leis žmonėms prieiti prie molo, ar ne?

                                Klaipėdiečiams rūpi ne uosto ir miesto teisinio ginčo dėl teritorijos prie šiaurinio molo Melnragėje aspektai, o tai, ar jie galės ir ateityje eiti pasivaikščioti ant molo, ar ne.

                                Spalio 8 d. "Vakarų ekspreso" straipsnyje "Uostas ir miestas susitaikė" buvo rašoma, kad po metus trukusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės bylinėjimosi Klaipėdos apygardos administracinis teismas šiemet rugsėjo 25 d. patvirtino taikos sutartį ir bylą nutraukė. Uosto ir miesto interesai buvo susikirtę dėl Savivaldybės parengto specialiojo plano, kuris apėmė ir uosto rezervinę teritoriją Melnragėje prie šiaurinio molo, ir tai nebuvo derinta su Uosto direkcija. Ji pajuto pavojų savo plėtros planams.

                                Besibylinėjant galų gale buvo sudaryta taikos sutartis. Savivaldybė liko patenkinta, kad nebebus kvestionuojami specialiojo plano sprendiniai, o Uosto direkcija - kad iki tol, kol bus parengtas Klaipėdos uosto bendrasis planas, jokie statiniai toje vietoje negalės būti statomi.

                                "Kodėl nekalbama apie esmę? Tai ar leis žmonėms prieiti prie molo, ar ne pagal šią taikos sutartį? Esminis dalykas buvo tas, kad Savivaldybė numatė servitutinį priėjimą prie molo klaipėdiečiams iš Melnragės pusės, o Uosto direkcija tai užginčijo. Tai kas čia nusileido? Įtariu, kad vėl Savivaldybė, kitaip taip aptakiai nekalbėtų" - rašoma redakcijos gautame laiške.

                                Tad šį kartą tiesiai šviesiai to paklausėme tiek Uosto direkcijos, tiek miesto Savivaldybės atstovų.

                                ...

                                "Kaip žinote, šiuo metu yra rengiamas Klaipėdos uosto bendrasis planas, kuris numato, kaip uostas gyvens penkiolika metų, o koncepcija brėžiama 25 metų laikotarpiui. Bendrasis planas turėtų būti patvirtintas tik po dvejų metų. Kol kas neturime jokių konkrečių planų dėl šios vietos išvystymo, todėl žmonėms baimintis tikrai nereikėtų..." - sakė Dovilė Ringis, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene.

                                ...

                                Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino teigimu, Savivaldybė jokio servituto minėtame specialiajame plane nenustatė ir priėjimo prie molo klausimo nesprendė.

                                "Galbūt šį klausimą netiesiogiai palietė galimybė vystyti minėtą teritoriją. Jeigu uostas ją naudos savo reikmėms, jeigu tai bus tokia teritorija, kurią būtina aptverti dėl saugumo, jis turi teisę tai padaryti, ir priėjimas prie molo gali būti užkirstas. Bet gali būti ir priešingai. Uoste yra vietų, pavyzdžiui, naujasis Centrinis Klaipėdos terminalas, kurios nėra visiškai uždarytos kaip kokia nors gamykla.

                                Specialusis planas tiesiogiai nesprendė nei priėjimo prie molo, nei žvejybos nuo jo klausimų. Jame tik buvo parodytas esamas takelis, vedantis prie molo, bet tai nebuvo servituto nustatymas. Užsiminta apie pėsčiųjų taką, tačiau tai nereiškia, jog buvo rezervuota vieta takui prie molo įrengti. Detaliajame plane galbūt toks servitutas galėtų būti nustatytas, tačiau šiuo atveju tikslai buvo kiti ir servitutas prieiti prie šiaurinio molo nebuvo nustatytas.

                                Teisė prieiti prie molo kaip buvo iki šiol, taip ir liko pasirašius taikos sutartį. Ir tik nuo to, ką numatys uosto bendrasis planas, priklausys reali žmonių galimybė patekti ant šiaurinio molo.

                                ...

                                Comment


                                  Uostas pagal konteinerių krovą pirmauja Baltijos šalyse

                                  Klaipėdos jūrų uostas pagal konteinerių krovos apimtis šiais metais išlaiko lyderio pozicijas tarp Baltijos šalių uostų.

                                  Sausio–rugsėjo mėnesiais Klaipėdos uoste pakrauta 292 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) – 11,5 proc. mažiau nei 2014 m. tuo pat metu (329,8 tūkst. TEU), pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

                                  Rygos uoste TEU krova per metus sumažėjo 7,8 proc. iki 265,4 tūkst., Liepojos uoste – 12,3 proc. iki 2,5 tūkst. vienetų. Talino uostas duomenų nepateikė.

                                  Pernai Klaipėdos uoste perkrauta 450,4 tūkst. TEU – 11,8 proc. daugiau nei 2013 m. (402,7 tūkst.).

                                  Comment


                                    Geležinkelininkų norai uoste keičia planus

                                    Klaipėdos uoste kartais vyksta tokie greiti pokyčiai, kad prieš pusmetį priimti sprendimai pasirodo esantys pasenę. Geriausias pavyzdys galėtų būti Nevėžio gatvės rekonstrukcija.

                                    Keičiasi vystymo strategijos

                                    Jau nuo 2013 metų nuolat buvo kalbama, kad Nevėžio gatvė turi tapti pagrindine sunkiojo transporto išvažiavimo iš uosto arterija. Netgi buvo parengti Nevėžio gatvės atkarpos nuo Nemuno gatvės iki Senosios Smiltelės ir Minijos gatvių projektiniai pasiūlymai.

                                    Dar šių metų viduryje po pasitarimų uoste buvo pradėti rengti Nevėžio gatvės ir privažiavimo kelių turto perėmimo procesai, šių gatvių rekonstravimo techniniai projektai.

                                    Tačiau pietinėje uosto dalyje tebevyksta įvairūs turto judėjimo procesai. Vienos kompanijos, vystančios veiklą pietinėje uosto dalyje nupirko kitų statinius ir naujos teritorijos nuomininkės keičia veiklos strategijas. Kartais jos keičiama taip, kad tai iš esmės keičiasi per kelis metus nusistovėjusios uosto pietinės dalies vystymo vizijos.

                                    Prioritetas geležinkeliams

                                    Iki šiol manyta, kad nemaža dalis krovinių iš uosto pietinės dalies galėtų būti išvežama krovininiu transportu. Tačiau naujas teritorijas įgyjančios kompanijos mano kitaip. Krovinių išgabenimui iš uosto prioritetas teikiamas ne sunkiąjam automobiliniam transportui, o geležinkeliams.

                                    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus jau buvo užsiminęs, kad uoste vietoje “Klaipėdos hidrotechnikos” ir “Mabre LPC” veikiančios krovos bendrovės “Kamineros krovinių terminalas” nori turėti geležinkelio atšakas. Todėl gali tekti iškraustyti Uosto laivybos bazę ir dalį jos teritorijos panaudoti geležinklio atšakai tiesti.

                                    Dėl atsiradusių mažiausiai trijų geležinkelio atšakų geležinkeliams tiesti būtų panaudota ir Rusnės, Šešupės gatvės.

                                    Papildoma geležinkelio atšaka reikalinga ir į Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT). Dėl to, kaip teigė laivybos kompanijos “DFDS Seaways” Baltijos jūros regiono vadovas Anders Reefsgard, netgi stringa laivybos linijos Klaipėda – Kylis perkėlimas iš Tarptautinės jūrų perkėlos.

                                    Dėl kitos bendrovės “Nemuno terminalas” norų krovinius į uostą gabenti geležinkeliu, o ne sunkiuoju transportu, tenka persvarstyti galimybę Nevėžio gatvę naudoti sunkiuoju transportu gabenamiems kroviniams išvežti. Įrengus geležinkelio atšakas Nevėžio gatvė labai susiaurėtų.

                                    ...

                                    Comment


                                      Baltijos uostuose – grūdų bumas

                                      ...

                                      Klaipėdoje – pilni aruodai

                                      Nors Klaipėdos uoste veikia net penki grūdų terminalai, tačiau gali būti ir taip, kad Latvijos uostai dalį grūdų eksporto nugriebia ir iš Lietuvos, ypač iš šiaurinių regionų.

                                      Nors Klaipėdos uoste jau prieš kurį laiką iškeltas tikslas nė vienos Lietuvos žemdirbių grūdų tonos neišleisti į kitus uostus.

                                      Preliminariais vertinimais, šiemet Lietuvos žemdirbių grūdų derlius siekia apie 5,9 mln. tonų. Pernai Lietuvos žemdirbiai gavo 5,3 mln. tonų derlių.

                                      „Aš labai džiaugiuosi dėl nuolat didėjo Lietuvos žemdirbių grūdinių kultūrų derliaus. Iš to laimi ir uostas“, - pripažino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Jis teigė lankęsis dalyje grūdus kraunančių uosto kompanijų ir matęs pilnus aruodus grūdų.

                                      Įvairūs kroviniai, o tarp jų ir grūdai, šiemet Klaipėdos uostui leidžia tikėtis ir rekordinės metinės krovos.

                                      ...

                                      Comment


                                        Krantinių perstatymai Malkų įlankoje

                                        Gilinant Malkų įlanką iki 14,5 metrų Uosto direkcijai teks pertvarkyti krantines.

                                        Šiuo metu Uosto direkcijos užsakymu analizuojama, ar reikės atlikti Malkų įlankos poveikio aplinkai vertinimą.

                                        Gilinant iki 14,5 metrų, prie 139, 140, 142, 143, 143a ir 144 krantinių atsiras 14 metrų gyliai.

                                        Uosto direkcija preliminariai planuoja Malkų įlankos gilinimą pradėti jau kitais metais, jei nesutrukdys kokios nors nenumatytos aplinkybės.

                                        Šiuo metu Klaipėdos universiteto mokslininkai atlieka malkų įlankos grunto tyrimus ir atsakys į klausimus dėl jų užteršimo lygio – ar bus galima gruntus gabenti į jūros sąvartyną.

                                        Išgilinus akvatoriją krantinės naujam gyliui būtų pritaikomos palaipsniui.

                                        Comment


                                          Keičiasi laivų priėmimo į prieglobstį tvarka

                                          Klaipėda Lietuvoje yra pripažinta vieninteliu prieglobsčio uostu, kuris gali priimti nelaimės signalus siunčiančius laivus.

                                          Tačiau tokio laivo priėmimas priklauso nuo uosto kapitono, Lietuvos kartinių jūrų pajėgų kaip gelbėjimo funkcijų vykdytojos ir aplinkosaugininkų siūlymo. Tačiau galutinį sprendimą dėl laivo priėmimo į prieglobsčio uostą priima Lietuvos saugios laivybos administracija.

                                          Anksčiau apie tai priimti laivą į prieglobsčio uostą ar ne spręsdavo uosto kapitonas. Pakeitimas padarytas pagal 2014 metais priimtą ES Komisijos direktyvos pakeitimus. Tokie pakeitimai atsirado todėl, kad kai kurie uostai atsisako priimti nelaimės signalus siunčiančius laivus. Baiminamasi, kad taip norima „probleminius“ laivus „įkišti“ į uostus o po to palikti be priežiūros.

                                          Saugios laivybos administracija, priimdama sprendimą dėl laivo, kuriam reikia pagalbos, priėmimo į prieglobsčio vietą, gali pareikalauti, kad laivo valdytojas, agentas arba kapitonas pateiktų draudimo dėl civilinės atsakomybės pažymėjimą ar pažymėjimus pagal tarptautinių konvencijų, prie kurių Lietuvos Respublika yra prisijungusi, reikalavimus. Tačiau draudimo pažymėjimo nepateikimas nėra pakankama priežastis atsisakyti priimti laivą, kuriam reikia pagalbos, į prieglobsčio vietą.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X