Uostas

[Tylus]

Skirtingi Baltijos uostų laimikiai

Lietuvos uostai pagal krovos augimo tempus šiemet pirmąjį pusmetį pirmavo prieš visus kitus rytinės Baltijos šalių uostus.

Didžiausias procentinis krovinių augimo tempas užregistruotas Būtingės naftos terminale – net 25 proc.

...

Klaipėdos uostą šiemet tempia naftos produktų ir trąšų krova, o smukdo – sumažėjusi konteinerių krova.

...

Klaipėdos uoste blogesnė žemės ūkio produktų krova. Tai aiškinama tuo, kad žemdirbiai pastatė naujų sandėlių ir vienu kaip nebeskuba parduoti grūdų. Birželį grūdų mažiau krauta 175 tūkst. tonų. Be to ūkininkai pristabdė grūdų pardavimus, nes tikisi geresnių kainų.

Jei Klaipėdos uoste iki metų pabaigos išsilaikytų toks pats augimo tempas, uostas greičiausiai pasiektų rekordinę 37 mln. tonų krovą.

...

Klaipėdos uostas beveik neprarado jūrų keltais gabenamų krovinių. Jų krova šiemet mažesnė tik 14 tūkst. tonų. Nepasitvirtino prognozės, kad įdiegus griežtus sudegusios kuro išmetimų reikalavimus ir pradėjus laivuose naudoti brangesnį kurą kils jūrų keltų paslaugų kainos. Jų kilimą kiek sumažino atpigę naftos produktai.

...

[Tylus]

Uoste ant seklumos užplaukė 190 metrų ilgio laivas

Trečiadienį apie 12.30 val. Klaipėdos uoste ant seklumos užplaukė 189,6 metrų ilgio laivas "Efi Theo", plaukiojantis su Panamos vėliava.

Klaipėdos uosto direkcijos atstovė spaudai Dovilė Ringis VE.lt informavo, kad užgeso laivo „Efi theo“, iš Klaipėdos uosto plukdžiusio trąšas, pagrindinis variklis. Srovė laivą nešė seklumos ties Smiltyne link.

Apžiūrėjus laivą tiek iš vidaus, tiek iš išorės, įsitikinta, kad korpusas nepažeistas. "Efi Theo" trys uosto vilkikai saugiai nutempė prie 7 krantinės. Žmonės nenukentėjo.

[Tylus]

Bandys išvengti tranzito per Lietuvą

Rusijoje audžiami planai, kaip išvengti krovinių tranzito į Kaliningrado sritį per Lietuvą.

Vienas iš tokių planų yra Rusijos geležinkelių monopolistei „RŽD“ („Rosijskaja železnaja doroga“) perduoti jūrų vežėjo funkcijas jau veikiančiai jos dukterinei bendrovei „BFI“ („Black Sea Ferry and Investment“).

Tai reikštų, kad pinigų turinti „RŽD“ užsakytų ir pastatytų naujus jūrų keltus ir juos pagal čarterio sąlygas perduotų naudoti savo dukterinei bendrovei „BFI“. Kol jūrų keltų linijos įsitvirtintų rinkoje „RŽD“ netgi subsidijuotų krovinių gabenimą jūrų keltais.

...

Rusija siekia mažinti Lietuvos įtaką aprūpinant Kaliningrado sritį. Todėl ir pradėtos realios kalbos apie „BFI“ laivyno stiprinimą.

Naudojantis „RŽD“ lėšomis, siūloma statyti pradžioje tris, o vėliau dar tris jūrų keltus, kurie nuolat kursuotų linijoje tarp Ust Lugos ir Baltijsko. Tai turėtų būti greitesni (ne mažiau 21 mazgo – apie 33 km/h), pritaikyti gerokai greitesniam iki 3 val. iškrovimui abiejuose uostuose.

Toks laivynas per metus tarp Ust Lugos ir Baltijsko gabentų apie 42 tūkst. vagonų. Ekspertų vertinimu, tai beveik aprūpintų Kaliningrado srities poreikius.

...

[Tylus]

Uostas nenori konfrontacijos su miestu

Liepos 30-ąją Uosto direkcija Klaipėdos miesto taryboje planuoja pristatyti netrukus pradedamo rengti Uosto bendrojo plano vizijas.

Uosto ir miesto santykiai dėl šio plano šiuo metu gerokai kaitina aistras. Uosto bendrasis planas bus rengiamas pirmą kartą. Tai daryti suteikė teisę pernai pakoreguoti įstatymai. Iki šiol būdavo rengiamas bendrasis Klaipėdos miesto planas, kuris įtraukdavo ir uostą.

Praeityje buvo atvejų, kai Klaipėdos miesto bendrasis planas rengtas net septynis metus. Su tokiais planavimo tempais nuolatinėje konkurencijoje su kitais rytinės Baltijos uostais esantis Klaipėdos uostas gali beviltiškai atsilikti.

“Mes nenorime nieko šokiruoti, siekiame, kad savivaldybės specialistai tinkamai įvertintų tai ką mes siūlysime. Ir jei bus problemų, ja esame pasirengę spręsti. Miestas darys savo bendrajį planą. Norime, kad uosto ir miesto bendrieji planai būtų kaip viena visuma”, - akcentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

...

[Tylus]

Žiemos uostą mato užpiltą

Ketvirtadienį pirmą kartą pasisakyti miesto Tarybos posėdyje pakviestas Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus supažindino politikus su uosto vizijomis iki 2030 metų.

Uosto direkcija jau turi rangovą, rengsiantį uosto bendrąjį planą (BP). Konkursą laimėjo trijų konsorciumas, kurį sudaro "Sweco Lietuva", "Kelprojektas" ir "Urbanistika". Darbus jos turėtų užbaigti 2017-ųjų gale.

...


Uostas planuoja išvystyti pietinę uosto dalį, rezervines teritorijas panaudoti krovos darbams, pertvarkyti jūros vartų molus. Nauji molai turėtų būti 6 metrų aukščio.

Uostui reikia naujų teritorijų, platesnio vidinio laivybos kanalo, kad jis galėtų konkuruoti su kitais uostais. Reikalingas ir naujas 17 m gylis, ir uosto pietiniai vartai.

Uosto planuose - ir mažųjų bei pramoginių laivų prieplauka, kurios įrengimo darbai galėtų prasidėti po 2,5 metų, ir elektros stulpų iškėlimas, elektros linijos kabeliavimas, ir krovinių iš Klaipėdos geležinkelio stoties, esančios miesto centre, iškėlimas, ir t. t.

...

[Tylus]

„Klaipėdos nafta“ investuos į naftos terminalo plėtrą

„Klaipėdos nafta“ turimoje teritorijoje šiemet planuoja pradėti naftos terminalo plėtrą didinant šviesiųjų naftos produktų eksporto ir importo galimybes. Investicijos į naftos terminalo pajėgumų didinimą iš viso sieks apie 9,5 mln. eurų.

Ketinama plėsti šviesiųjų naftos produktų parką pastatant iki 20,6 tūkst. kub. m tūrio talpyklas. Išplėtus šį parką, bendrovė įgytų konkurencinį pranašumą prieš kaimyninius terminalus Baltijos regione bei tokiu būdu stiprintų bendradarbiavimą su Baltarusijoje esančiomis gamyklomis.

„Išplėtus šviesiųjų naftos produktų parką, klientai galėtų perkrauti didesnius benzino ir dyzelino tanklaivius, vienu metu priimti perkrovai kelias šviesiųjų naftos produktų rūšis. Plėtra ir papildomų paslaugų teikimas padarytų terminalą patrauklesnį bei efektyvesnį regione, nes mes siekiame būti pagrindiniu terminalu, per kurį eksportuojami Baltarusijos naftos produktai“, - investicijas apžvelgė Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.

Planuojama įrengti naujas talpyklas šviesiesiems naftos produktams, taip pat talpas šviesiųjų naftos produktų mažiesiems priedams laikyti bei išplėsti autocisternų pripildymo aikštelę.

Taip pat M.Bartuška teigė, jog infrastruktūros pokyčius diktuoja pati rinka, kuri plečiasi, daugėja krovinių ir jų rūšių bei klientų. Atlaisvinus dvi talpyklas ir panaudojus jas tamsiųjų naftos produktų krovai, mūsų klientams rastųsi papildomų galimybių atsigabenti tamsiųjų naftos produktų komponentų kaupimui ir maišymui tiek vandens keliu, tiek geležinkelio transportu.

Šiuo metu per autocisternų pripildymo aikštelę perkraunami naftos produktų srautai pasiekė maksimalias galimas apimtis, tad išplėtus aikštelės pajėgumus atsirastų galimybė krauti daugiau skirtingų rūšių produktų. Tikimasi, kad po šios modernizacijos naftos produktų krova per autocisternų pripildymo aikštelę padidės du kartus.

[Tylus]

Tirs uosto grunto užterštumą

Klaipėdos uoste įvairiose vietoje bus paimta apie 500 mėginių tam, kad nustatyti, kokio užterštumo lygio yra rečiau valomos uosto vietos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos dugno nuosėdų užterštumo tyrimų metu bus siekiama išsiaiškinti, kiek uosto grunte yra sunkiųjų metalų, naftos produktų likučių, tributilalo junginių, polichlorbifenilų ir įvairių rūšių angliavandenilių.

Tyrimai pakankamai sudėtingi, nes, pavyzdžiui, trubutilalo junginiams nustatyti Lietuvoje netgi nėra tinkamų laboratorijų. Gali būti, jog Klaipėdos uosto dugno tyrimus vykdys kokia nors užsienio kompanija.

Mėginiai bus imami iš dugno paviršiaus iki 30 centimetrų gylio įvairiose uosto vietose, kurios valomos rečiau. Jei būtų nustatyta, kad gruntai nėra smarkiai užteršti tyrimas leistų kasti tuo gruntus ir plukdyti į tolimąjį jūros sąvartyną. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra nustatyti, ar smarkiai yra užteršta Malkų įlanką – ar galima iš jos iškastą gruntą plukdyti į jūrą.

Vykdant uosto akvatorijos dugno nuosėdų tyrimus bus atliekami ir sąlyginai švaraus grunto, kuris pilamas į paplūdimius jiems pamaitinti, tyrimai. Tais tyrimais bus siekiama nustatyti ar nėra į pajūrį skirtame pilti smėlyje bakterijų, salmonelių, helmintų kiaušinėlių ar lervų.

[Tylus]

Iš Baltijos uostų „krapštys“ konteinerius

Baltijos jūros regione mažėja konteinerių. Daugiausiai jų netekę Rusijos uostai kurpia planus, kaip pervilioti konteinerius su rusiškais kroviniais iš kitų Baltijos šalių uostų.

Per 2015 metų I pusmetį per Rusijos Baltijos jūros uostus buvo krauta 410 tūkst. TEU konteinerių. Dar beveik 95 tūkst. TEU konteinerių su Rusijai skirtais kroviniais buvo krauti kituose Baltijos jūros šalių uostuose. Iš jų apie 35 tūkst. TEU Rusijos tranzito konteineriuose keliavo per Rygos uostą, 33 tūkst. TEU per Suomijos Hamina-Kotkos uostą, 26 tūkst. TEU – per Talino uostą.

Rusijoje rimtai imtasi analizuoti, kodėl Rusijos importo ir eksporto kroviniai konteineriuose keliauja per kitų šalių uostus. Juo labiau, kad nei gyliais, nei sugebėjimais priimti išskirtinius konteinerinius laivus kitų šalių uostai nieko neišsiskiria. Netgi akcentuota, kad Sankt Peterburgo ir Ust Lugos uostai gali priimti iki 3 tūkst. TEU laivus, kai, pavyzdžiui, Rygos uosto galimybės priimti iki 2 tūkst. TEU laivus.

Klaipėdos uostas gali priimti iki 8 tūkst. TEU laivus, atskirais atvejais gal net ir didesnius. Tačiau Klaipėdos uostas Rusijoje nevertinamas, kaip išsiskiriantis konkurentas, nes Rusijos eksporto ir importo konteinerių per Klaipėdą keliauja palyginti nedaug.

...

[Tylus]

"Klaipėdos nafta" išlaiko krovos augimą

AB „Klaipėdos nafta“ šių metų liepos mėnesį perkrovė 3,8 proc. daugiau naftos produktų nei pernai per tą patį mėnesį, o krova per visus 7 mėnesius augo beveik 30 proc.

Palanki situacija naftos produktų gamybos ir prekybos rinkoje sudarė sąlygas bendrovės „Klaipėdos nafta“ terminaluose liepos mėnesį perkrauti 549 tūkst. tonų naftos produktų, t.y. 3,8 proc. daugiau nei pernai liepą.

Iš viso per septynis šių metų mėnesius į naftos terminalo talpyklas perkrauti 3.877 tūkst. tonų naftos produktų, o tai yra 28 proc. daugiau nei atitinkamu 2014 metų periodu.

„Šiemet jaučiame naftos produktų srauto iš Baltarusijos ženklų augimą, kurį sąlygojo ne tik palanki situacija rinkoje, bet ir mūsų bendrovės užmegzti verslo ryšiai su naujais klientais bei didesniu pritrauktų krovinių kiekiu, taip pat mūsų vieno iš didžiausių klientų – AB „Orlen Lietuva“ – gamybos intensyvėjimu“, - krovos rodiklius apibendrina Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

[Tylus]

Modernizavo Subačiaus kuro bazės įrangą

AB „Klaipėdos nafta“ šiemet baigė Subačiaus kuro bazės paviršinių vandens nuotekų valymo įrenginių sistemos rekonstrukciją, po kurios iš esmės pakeista nuotekų surinkimo sistema.

Projekto vertė siekia daugiau nei 130 tūkst. eurų be PVM, bendrovė gavo dalinį (38 tūkst. Eur) finansavimą iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) programos.

Nuo šiol visas nuotekų srautas iš Subačiaus kuro bazės (SKB) teritorijos yra šalinamas per vieną nuotekų išleistuvą, maksimaliai išnaudojami esami tinklai ir siurblinės. Šiam projektui įgyvendinti bendrovė investavo daugiau nei 92 tūkst. eurų nuosavų lėšų bei gavo dalinį LAAIF programos finansavimą – 38 tūkst. eurų. Iš viso investuota apie 130 tūkst. Eur be PVM.

„Iki rekonstrukcijos dalis senųjų Subačiaus kuro bazės valymo įrengimų buvo morališkai ir fiziškai pasenę, senieji valymo metodai neatitiko šiandienos reikalavimų, nuotekos buvo išleidžiamos trijose vietose, jų apskaitos metodai buvo pasenę. Pagrindinis šių investicijų tikslas buvo pastatyti naujus, aplinkosauginius reikalavimus atitinkančius valymo įrenginius, kad būtų galima surinkti visas paviršines vandens nuotekas į vieną bendrą sistemą, jas išvalyti ir apskaičius išleisti į aplinką“, - komentuoja Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

[Tylus]

Didžiausio priimto laivo rekordas bus pagerintas

Pirmadienis Klaipėdos uoste bus ypatingas. Birželį džiaugtasi, kad Klaipėdos uostas sulaukė pačio didžiausio per visą uosto istoriją laivo – 324,8 m. ilgio kontenervežio „MSC Charleston“. Tačiau praėjus vos porai mėnesių, šis rekordas bus pagerintas – pirmadienį į Klaipėdos uostą atplauks net 336,68 m. ilgio laivas „MSC ASYA“.

Laivas gali talpinti 9178 TEU., o maksimali jo grimzlė – 15,3 m. Pagal oficialią paraišką, laivas turėtų į uostą įplaukti apie 6 val. ryte.

[Tylus]

Klaipėdos uoste kraunama vis daugiau krovinių

Šių metų liepą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 19,4 procento daugiau krovinių nei 2014 metais tuo pačiu metu, o nuo 2015 metų krovinių skaičius 8 procentais didesnis nei pernai metų sausį-liepą.

Šių metų liepą uoste krauta 3,36 mln. tonų krovinių, o nuo metų pradžios krovinių apyvarta viršijo 22 mln. tonų. Stabiliai augo trąšų krovos apimtys: šią liepą jų perkrauta 1,12 mln. tonų.

Geros tendencijos išlieka ir naftos produktų krovoje: 2015-ųjų liepą perkrauta 40,9 proc. daugiau naftos produktų negu tą patį mėnesį pernai (2014 m. liepos mėn. - 579 563 t, 2015 m. liepos mėn. - 816 468 t.)

[Tylus]

Geologiniai tyrimai leis rekonstruoti krantines Malkų įlankoje

Prie 452 metrų ilgio 143-osios ir 329 metrų ilgio 143a krantinių, kurias naudoja Klaipėdos konteinerių terminalas, bus atliekami geologiniai ir geotechniniai tyrimai.

Jie reikalingi tam, kad šias krantines būtų galima rekonstruoti ir pritaikyti 14 metrų gyliui, kuris, tikėtina, bus Malkų įlankoje.

Iš viso bus gręžiama 12 gręžinių iki 28 metrų gylio.

Geologiniai tyrimai Malkų įlankoje jau buvo atliekami 2004 metais. Pagal tuos tyrimus buvo statomos kelios naujos krantinės.

[Arunasx]

Klaipėdos svečias – ilgiausias laivas uosto istorijoje
Birželį džiaugtasi, kad Klaipėdos uostas sulaukė paties didžiausio per visą uosto istoriją laivo – 324,8 m ilgio konteinervežio „MSC Charleston“. Tačiau praėjus porai mėnesių šis rekordas pagerintas – sekmadienį į Klaipėdos uostą atplaukė 336,68 m ilgio ir 45,60 metrų pločio laivas „MSC Asya“.
„Iki šiol okeaninių laivų aptarnavimo bei konteinerių paskirstymo į mažesnius laivus funkcija, vadinamasis „tranšipmentas“, tekdavo tradiciniams didiesiems Vakarų Europos uostams: Roterdamui, Antverpenui, Hamburgui ir kitiems. Nuo šiol Klaipėdos uostas pajėgus priimti ne tik fiderinius, bet ir okeaninius laivus-konteinervežius. Tai įrodo ir šiandienis laivo atplaukimas“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Planuojama, kad neilgai trukus Klaipėdos uoste konteineriai bus pradėti skirstyti į mažesnius, fiderinius, laivus, išvežiojančius krovinius į kitus Baltijos jūros regiono uostus. Tuomet didiesiems laivams, gabenantiems konteinerius iš kitų žemynų į mūsų regioną, nereikės atlikti tarpinių perkrovimų tradiciniuose Vakarų Europos uostuose.

Sekmadienį į Klaipėdos uostą įplaukęs laivas prišvartuotas prie naujai įrengto ir ką tik oficialiai atidaryto LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių paskirstymo centro krantinių.

„Rekordinio dydžio laivo „MSC ASYA“ atėjimas į uostą patvirtina, kad konteinerių paskirstymo centro projekto įgyvendinimas yra milžiniškas pasiekimas Klaipėdos uostui, nes jau pradedame skaičiuoti laivus, kurių ilgis viršija 300 metrų. „Klaipėdos Smeltė“ su turima technika ir darbuotojų kvalifikacija yra visiškai pasirengusi efektyviai iškrauti ar pakrauti konteinerius iš arba į okeaninio dydžio laivus“, – džiaugėsi LKAB „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.
http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-...istorijoje.htm

[Tylus]

Malkų įlankos terminalas skaičiuoja 20 proc. krovos apyvartos augimą

Į žemės ūkio produktus kraunančių bendrovių gretas įsiliejęs "Malkų įlankos terminalas" pirmąjį šių metų pusmetį skaičiuoja 20 proc. krovos apyvartos augimą, kurį sieja su prieš ketverius metus priimtu sprendimu nuo medienos sukti žemės ūkio produktų krovos link.

Pirmąjį pusmetį pasiektą 20 proc. krovos augimo tempą "Malkų įlankos terminalas" planuoja išlaikyti iki metų pabaigos. Vis dėlto didžiausią krovos šuolį bendrovė planuoja po 2017 metų, kai Malkų įlankoje turėtų būti įgyvendinta gilinimo programa. "Jei uosto direkcija įgyvendins savo planus ir iki 2017 metais bus pasiektas žadėtas 14 m gylis, tada smarkiai šoktelsime į viršų", - teogė įmonės vadovas Julius Kiršis.

Per praėjusį sezoną bendrovė krovė apie 300 tūkst. tonų grūdų. Šį sezoną tikimasi krauti net 30 proc. daugiau. Įmonė turi sudariusi ilgalaikes sutartis su trimis grūdų eksportuotojais, pagrindiniais partneriais - bendrovėmis "Scandagra", "Avena Nordic Grain" ir "Kėdainių aruodai".

[Tylus]

Rusija sunerimo dėl Baltarusijos tranzito

Rusijoje pateikiami duomenys, kad vien per Latviją keliauja 50 proc. Baltarusijos krovinių. Kitas skaičius toks, kad net 56 proc. Latvijos geležinkelių krovinių yra gabenami iš Baltarusijos arba eina per Baltarusiją.

Per Lietuvą keliaujanti baltarusiškų krovinių dalis konkrečiai neįvardintą. Tačiau pateikta išvada, kad pastaraisiais metais Klaipėdos uostas išsilaiko baltarusiško tranzito dėka. Baltarusiškos kalio ir azoto trąšos bei mazutas sudarantys apie 35 proc. Klaipėdos uosto krovinių.

...

Baltarusijos verslo interesas Baltijos šalių uostuose vis dažniau įtvirtinamas leidus įsigyti dalį terminalo akcijų.

Bene geriausias tokio tinkamo sandorio pavyzdys yra „Birių krovinių terminalas“ (BKT) Klaipėdoje. Kai 2013 metais kompanija „Beloruskalij“ įsigijo 30 proc. BKT akcijų, jo krova Klaipėdos uoste gerokai šoktelėjo. Baltarusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gurianovas yra minėjęs, kad prieš šį sandorį buvusi bendra baltarusiškų krovinių krova Klaipėdos uoste nuo 8,9 mln. tonų per metus šoktelėjo iki 13 mln. tonų.

Įspūdingas ir kitas skaičius – apie 93 proc. Baltarusijos eksportuojamų kalio trąšų keliauja per Klaipėdos uostą. Pagrindiniai šių trąšų krovėjai Klaipėdos uoste yra jau minėta BKT ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO).

Po sandėrio pasirašymo BKT veikla Klaipėdos uoste pastebimai atgijo. Prie jos krantinių nuolat stovi didžiuliai laivai. Uosto direkcija svarsto galimybes rekonstruoti jos naudojamas 101-104 krantines pritaikant jas laivybos kanale esančiam 14,5 metrų gyliui.

...

[Eimantas]

"Klasco" įsigijo naują laivų vilkiką

http://www.ve.lt/naujienos/jura/klas...lkika-1387802/

[Tylus]

Uosto direkcija įšoko į paskutinį vagoną

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pasisekė - gavo europinių pinigų, kurių nesugebėjo panaudoti kitos institucijos. Už juos iki 15 metrų bus pagilintas vidinis laivybos kanalas šiaurinėje uosto dalyje.

Šiemet rudenį šiaurinėje uosto dalyje jau bus galima pakrauti pilnus laivus, kurių grimzlė sieks 13,9-14 m, tad krovinio savininkui nebereikės kas kelintą laivą siųsti į Lietuvos uostą visiškai veltui, t. y. labai sumažės krovinio gabenimo kaštai. Klaipėdos uosto nauda - galės konkuruoti su Latvijos uostais.

...

Uosto direkcijai, galima sakyti, pasisekė, kad kitos Susisiekimo ministerijai pavaldžios institucijos nepanaudojo ES pinigų. "Tai mes juos ir pasičiupome. Greičiau nei planavome pasirengėme projektą. Mums pasitaikė labai geras šansas gauti papildomos naudos uoste. Įšokome į paskutinį vagoną ir tikimės, kad mūsų jau nebeišmes, nes darbų liko ne tiek ir daug", - sakė Uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė.

...

[Tylus]

Pradedamas rengti uosto bendrasis planas

Pasirašyta sutartis dėl uosto bendrojo plano rengimo. Konkursą laimėjo trijų bendrovių konsorciumas – pečius surėmė UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Kelprojektas“ ir UAB „Urbanistika“. Bendrojo plano sprendiniai rengiami 15 metų, o koncepcija – 25 metų laikotarpiui.

„Labai tikimės, kad po poros metų planas jau bus parengtas. Vieni iš esminių tikslų – išgilinti laivybos kanalą iki 17 metrų, rekonstruoti molus, pradėti procedūras dėl papildomų plotų, skirtų uosto reikmėms. Ties Kiaulės nugara planuojama suformuoti papildomą žemės plotą su jungiamąja sausumos dalimi, užpilant akvatorijos plotą. Tam reikėtų į planus dar neįtrauktų investicijų, bet tokio pusiasalio atsiradimas padidintų uosto konkurencingumą. Šioje maždaug 1500 ha dalyje būtų galima kurti pramonės bei logistikos klasterius. Jie teiktų naudą ne tik uostui, per kurį padidėtų tranzito srautai, bet ir miestui, nes būtų sukurta daugiau darbo vietų, o tai reiškia, jog į miesto biudžetą būtų surenkama daugiau gyventojų pajamų mokesčio. Ekspertų teigimu, tokio masto projekto įgyvendinimas – šiuo metu yra unikalus visoje Europoje. Tikimės, kad įgyvendinti šiuos ambicingus planus galėsime pasinaudoję ES parama“, – pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

...

[Tylus]

Pavojingi kroviniai uoste neužsilaiko

Po tragiškų sprogimų Kinijos Tiandzino uoste, kur nelaimė nutiko chemikalų gamykloje, prabilta apie pavojingų krovinių pervežimus ir per Klaipėdą. Uosto direkcijos atstovų teigimu, šie kroviniai keliauja tranzitu ir pas mus ilgiau neužsibūna.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, pavojingiems kroviniams kiekviename terminale yra numatytos specialios vietos.

"Pavojingos medžiagos yra transportuojamos ir sandėliuojamos pagal specialius reikalavimus. Be to, jos būna atskirtos nuo kitų prekių. Ir visų šių reikalavimų laikomasi", – sakė A.Drungilas.

Esą prie pavojingų medžiagų yra priskiriamos ir trąšos. Jų daugiausia ir kraunama Klaipėdos uoste, tačiau jos keliauja per uostamiestį tranzitu. Teigiama, kad Klaipėdos uoste dideli chemikalų kiekiai nėra sandėliuojami.

Pavojingi kroviniai – tai yra tokios substancijos ir medžiagos, kurios pavojingos žmonėms, gyviems organizmams, turtui ir aplinkai. Tiksliau, jos yra degios, ėsdinančios, radioaktyvios, sprogstamosios, nuodingos, sukeliančios ligas ir panašiai.

Tarptautinis pavojingų krovinių transportavimas yra griežtai reguliuojamas procesas. Tokie pervežimai gali būti atlikti tik su laivybos kompanijos leidimu. Tarptautinis pavojingo krovinio transportavimas yra brangesnis, palyginti su nekenksmingų krovinių gabenimu.

Siuntėjas visiškai atsako už pateiktą informaciją lydinčiuose dokumentuose. Bet kuris konteineris arba transporto priemonė, kurioje gabenamas pavojingas krovinys, turi būti pažymėta atitinkamais ženklais.