Šventosios uostas

[Ramūnas kns]

Ištrauka iš Lenkijos karininko Leono Mitkevičiaus prisiminimų. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jis gyveno Lietuvoje ir aprašė savo įspūdžius. Tuo laikotarpiu galingoji Vokietija ,švelniai tariant, atsiėmė Klaipėdą ir jaunai besikuriančiai Lietuvai neliko nieko kitą, kaip įsirengti uostą kitoje vietoje. Per pusantrų metų Šventojoje buvo atlikti dideli darbai- molų statyba, uosto krantinių sutvirtinimai, siaurojo geležinkelio nutiesimas, tiltai ir pastatai...
Darbus skatino ekonominiai išskaičiavimai, kurių pagrindas išlaikyti Lietuvos eksporto lygį į vakarų valstybes.
Iki dabartinių laikų Šventosios uosto fragmentai išliko ir suteikia miesteliui savitumo.
Nuo rugsėjo pradžios vėl atkastas įplaukimas į uostą džiugina laivavedžius. Šiomis dienomis buvo galima pastebėti vieną kitą užinkaruotą laivelį, „besidraskančius“ vandens motociklus ir ramiai praplaukiančius žvejų kateriukus. Visa tai graži pradžia beatsikuriančio uosto.



Filmuota 2011m.rugsėjo 3d. nuo supiltos smėlio krūvos, prie Šventosios molų.

http://www.youtube.com/watch?v=bGHzxVJyNdg

[river.nemunas]

Šventosios uostas ir jo prieigos 2011 08

[laimutis]

Šventoji ?


Nuoroda: http://www.efoto.lt/node/228016

[nepolitikas]

Seimo nariai reikalauja Šventosios uosto statytojų atsakomybės

Praėjusią savaitę grupė Seimo narių pakartotinai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, reikalaudami įvertinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiksmus, užsakant Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos darbus, įvertinti žalą, atsiradusią dėl birželį apriboto įplaukimo į Šventosios uostą, o taip pat statytojų ir projektuotojų veiklą bei pareikalauti iš jų materialinės atsakomybės.

[Eimantas]

Naftininkų norai Šventojoje kainuotų 100 milijonų litų

AB "Orlen Lietuva" dėl dviejų vilkikų pageidautų atstatomame Šventosios uoste didesnio gylio, ir tai kainuotų papildomai 100 mln. Lt.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės teigimu, AB "Orlen Lietuva" pageidauja, kad dėl dviejų jos vilkikų gylis Šventosios uosto vidinėje akvatorijoje būtų 7-8 m, o išorinėje - 9 m. Pagal numatomą įgyvendinti didįjį Šventosios uosto atstatymo projektą vidinėje akvatorijoje planuojamas 6 m gylis, o išorinėje - 7 m. Atstačius Šventosios uostą jis galės priimti apie 500 laivų.

Klaipėdos uosto kapitonas siūlo apriboti vilkikų įplaukimą į Šventosios uostą esant prastoms oro sąlygoms. Nors vilkikų grimzlė - 5,8 m, tačiau esant bangavimui šiems specifiniams laivams būtina didesnė gylio atsarga po kiliu.

http://www.ve.lt/naujienos/jura/naft...u-litu-638400/

[negative]

Šventoji matuojasi solidaus jūrinio objekto rūbą
http://www.vakarinepalanga.lt/lt/lai..._tema/?id=1688
per 500 mažųjų pramoginių, žvejybinių ir pagalbinių laivų priimsiantis uostas laukia pritarimo plano koncepcijai.

Ketvirtadienį vyksiančiame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje kurorto politikai turės apsispręsti, ar pritarti Šventosios jūrų uosto detaliojo plano koncepcijai. Joje pateikiami sprendiniai, numatantys jau seniai ne tik pajūryje, bet ir visoje Lietuvoje laukiamo objekto – Šventosios jūrų uosto – atstatymą ir miesto infrastruktūros plėtrą, susijusią su juo.

Tęs uosto plėtrą

Politikų teismui teikiamoje detaliojo plano koncepcijoje „Sweco Lietuva“ architektai numato uosto plėtrai reikalingo žemės sklypo ribų ir ploto keitimą, sklypų formavimą, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų – pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų, pobūdžių, statinių aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo nustatymą, žemės juostų suformavimą komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti.

Šiuo metu yra įgyvendintas pirmasis Šventosios uosto atstatymo etapas, kuriuo buvo siekiama pradėti Šventosios uosto dalinį naudojimą komercinei (žvejybos) ir rekreacinei (jachtų, kitų pramoginių laivų) veiklai jau šią vasarą.

Po šio etapo įgyvendinimo uosto gyliai, atlikus valymo darbus, siekia nuo 2 iki 3 m, įrengtos 72 vietos mažiesiems ir pramoginiams laivams iki 12 m ilgio švartuoti mobiliose krantinėse, kuriose uosto naudotojams yra sudaryta galimybė prisijungti prie elektros bei vandentiekio tinklų, naudotis laivams nuleisti ir iškelti skirtu slipu, taip pat sanitariniais mazgais, dušais, palikti buitines atliekas bei tepaluotus skudurus.

Uoste – per 500 laivų

Šventosios jūrų uoste numatoma aptarnauti mažuosius pramoginius, žvejybinius ir pagalbinius laivus.

Projektuojamame uoste bangolaužiais apsaugotas vandens paviršius yra apie 171 000 kv. m. Vidinėje bangolaužių pusėje numatomas 7 metrų gylį siekiantis švartavimosi dokas pagalbiniams laivams bei įrengiama degalinė.

Išorinio uosto gylis siekia 7 metrus, jame numatomas 160 m skersmens apsisukimo baseinas laivams, prie pietinio molo numatoma švartuoti pagalbinius įvairių institucijų laivus (Valstybinės sienos apsaugos tarnybos patrulinius katerius, AB „Orlen Lietuva“ - Būtingės naftos terminalo aptarnaujantį katerį ir pan.), yra degalinė, 146 švartavimosi vietos pramoginiams iki 6-15 m ilgio laivams bei 15 vietų žvejų prieplauka laivams iki 12 m. Taip pat numatoma potenciali vieta perspektyviniam mažųjų keltų terminalui statyti ant pietinio molo.

Vidinio uosto gylis svyruoja nuo 4 iki 3 metrų. Jame planuojamos 339 švartavimosi vietos 6-9 metrų ilgio pramoginiams laivams, yra du slipai laivams nuleisti į vandenį, plėtojama infrastruktūra, reikalinga, uostui funkcionuoti ir atvykstantiems bei nuolat uoste švartuojamiems laivams aptarnauti.

Uosto teritorijoje numatomos apie 4000 kv. m bendrojo ploto laivų saugojimo aikštelės. Ne sezono metu numatoma galimybė panaudoti dar apie 4000 kv. m automobilių stovėjimo aikštelių ploto laivams saugoti sausumoje.

Planuojami takai bei privažiavimai

Siekiant atstatomam Šventosios uostui suteikti ne tik su uosto funkcijomis susijusio infrastruktūrinio objekto pobūdį, palei visą jo teritoriją planuojamas rekreacinis pėsčiųjų takas. Jame numatoma įrengti rekreacinį pobūdį pabrėžiančius mažosios architektūros elementus – suoliukus, lauko apšvietimą, gėlynus. Takas prasidės ties pėsčiųjų tiltu per Šventąją ir plačia promenada tęsis per visą uosto teritoriją rekonstruojamomis ir platinamomis esamomis bei naujai formuojamomis krantinėmis šalia vandens iki pietinio molo pabaigos. Pietinėje teritorijos dalyje planuojamas takas jungiamas su Prieplaukos gatve, kuri dabartiniu metu yra pagrindinė pėsčiųjų arterija, jungianti centrinę Šventosios dalį su paplūdimiais.

Į uosto teritoriją sausumos transportu patenkama iš Prieplaukos gatvės. Privažiavimas prie visų uosto funkcinių zonų numatomas pietvakariniu sklypo pakraščiu. Planuojamoje teritorijoje numatoma 450 automobilių stovėjimo vietų. Jos dėstomos trimis segmentais: 260 vietų stovėjimo aikštelė numatoma uosto prieigose šalia Prieplaukos gatvės, 50 automobilių aikštelė planuojama šalia komercinės ir administracinės paskirties pastatų vakarinėje vidinio uosto dalyje ir 140 automobilių išdėstoma abipus privažiavimo prie laivų statyklos ir remonto teritorijų.

Pritarti su išlygomis

Palangos savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas sako, jog siūlomai koncepcijai reikia pritarti. Reikia, nes jau seniai laukiama ne tik plano, bet ir paties uosto. Tačiau vyriausiasis Palangos architektas mato keletą abejonių keliančių dalykų. Pirmiausia koncepcijoje nepagalvota, o kaip reikės tą objektą statyti – kokiu būdu bus atvežamos visos reikalingos statybai medžiagos. Uosto atstovų aiškinimai, kad gal dalį jų bus galima atplukdyti jūra, S.Bradūno netenkina, jo nuomone, reikės tiesti dar vieną gatvę, tiksliau, Pušyno gatvės tęsinį.

„Taip pat mes ketiname į detaliojo plano koncepciją įtraukti punktą, kuriuo pasiliksime teisę sutvarkyti kai kurias abejonių keliančių sklypų ribas. Tai susiję ne tik su valstybinės žemės, bet ir su privačių sklypų ribomis, kuriuose stovi po vieną kitą poilsinį namelį, pavyzdžiui, prie Kopų gatvės. Mūsų skyrius ketina parengti brėžinius, ir, kai ant jų bus visų suinteresuotųjų - tiek savininkų, tiek kitų derinančių institucijų - parašai, integruoti šiuos sklypus į bendrą Šventosios uosto detalųjį planą. Tokiu būdu mes sieksime, kad būtų išvengta nesusipratimų, ir kad koks namelį turintis privatininkas nestabdytų viso uosto plėtros“, - aiškino S.Bradūnas.

Reikėjo jau vakar

„Mano įsitikinimu, Šventosios jūrų uosto detaliojo plano koncepcijai reikėjo pritarti jau vakar, - „Vakarinei Palangai“ sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. - Kuo daugiau turėsime su susisiekimu susijusių infrastruktūros objektų, tuo mums bus geriau, o šiuo atveju matau pliusų ir Šventajai, ir Palangai“.

Kurorto vadovas pridūrė, jog seniai lauktam uosto detaliajam planui bei jo koncepcijai patvirtinti kliūčių nebėra: buvę teisminiai ginčai dėl numatomų plano sprendinių išspręsti uosto naudai.

Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas taip pat sako, jog uosto miestelis laukia jau seniai: „Kalbam kalbam, o rimtų darbų vis dar nėra. Kuo greičiau patvirtins planą, tuo greičiau pajudės ir statybos“.

Pasak seniūno, uostas reikalingas ne tik Šventajai, bet ir Palangai – nes juk ir joje nėra kur švartuoti jachtų ar pramoginių laivų. O šis jūrinis turizmas Baltijoje yra populiarus. Be to, susikurs ir naujos darbo vietos.

„Tiesa, yra ir skeptikų. Pavyzdžiui, vietos žvejai pamurma, kad jiems reikės mokėti už naudojimąsi uosto infrastruktūra. Bet, turint omeny, kad statybos pradžia planuojama 2014-aisiais, o statomas uostas bus apie penketą metų, iki to laiko skeptiškai nusiteikusiųjų gali ir sumažėti“, - išreiškė viltį E.Čilinskas.

Kainuos per 180 milijonų litų

Šventosios valstybinio jūrų uosto direktorė Airida Čėsnienė „Vakarinei Palangai“ sakė, jog visi detaliojo plano rengimo darbai vyksta beveik pagal grafiką - tikėtasi, jog koncepcija bus teikiama rugsėjį, tad vėluojama nedaug. Ji taip pat priminė, kad tiek koncepcija, tiek lygiagrečiai atliekama poveikio aplinkai vertinimo ataskaita yra sudėtinės detaliojo plano, kurio parengimas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) kainuosiantis apie 107 tūkst. Lt, dalys, kurias abi kartu viliamasi turėti kitąmet.

„Šventojoje ir dabar vyksta darbai, - sakė A.Čėsnienė. - Pasirašoma sutartis dėl laikinų grunto kaupimo vietų, ir dar šiemet pradėsime valymo darbus, kurie tęsis ir kitąmet“.

Pasiteiravus, kiek iš viso lėšų bus investuota į Šventosios jūrų uostą, direktorė sakė, jog, preliminariais skaičiavimais, visos statybos – kartu su „didžiosiomis“ - kainuosiančios apie 53 mln. eurų (182 mln. litų). Tikimasi, kad projekto įgyvendinimą finansuos ES, kuri paprastai dengia 85 proc. reikalingų panašiems objektams lėšų, KVJUD prisidės 15 proc.

Uostui - daugiau nei 30 hektarų žemės ir jūros

• Planuojama teritorija yra šiaurinėje Palangos miesto dalyje, Šventosios seniūnijoje, ant Šventosios upės žiočių prie Baltijos jūros. Bendras planuojamos teritorijos plotas – 31,2160 ha.

• Didžioji dalis planuojamos teritorijos apima žemės sklypą, kurio plotas 15,3365 ha, jį patikėjimo teise valdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Dalis nagrinėjamos teritorijos pietinėje dalyje yra laisva valstybinio fondo žemė, sklypai šioje dalyje nėra suformuoti. Vakaruose planuojama teritorija apima dalį Baltijos jūros akvatorijos ties Šventosios upės žiotimis, reikalingos išoriniam uostui ir molui statyti.

• Šiaurinė pusė ribojasi su pajūrio juostos dalimi (kopomis, paplūdimiu, Baltijos jūra) ir teritorija, kurioje stovi UAB „Energetikas“ pastatai (šioje teritorijoje žemės sklypai nėra suformuoti). Šiaurinė pusė ribojasi su pėsčiųjų tiltu per Šventosios upę iš Kopų gatvės.

• Rytuose nagrinėjama teritorija prieina prie Kopų ir Jūros gatvių. Pietinė planuojamos teritorijos dalis ribojasi su Prieplaukos gatve ir už jos esančia želdynų teritorija.

• Teritorijos viduryje, pusiasalyje, yra įsiterpęs 1,8794 ha ploto užstatytas sklypas. Planuojamos teritorijos šiaurinėje dalyje prie Kopų gatvės yra 30 medinių vieno aukšto sezoninio naudojimo pastatų (vasarnamių), kurių bendras užstatymo plotas – apie 1000 kv. m.

• Rytinėje planuojamos teritorijos dalyje (Šventosios upės pakrantėje) yra išlikusios XX a. antroje pusėje pastatytos betoninės krantinės, jūrinėje teritorijoje – senojo uosto molų su mediniais poliais liekanos.

[Eimantas]

Latvių darbas Šventojoje vėl neįtiko

Šiuo metu Šventosios uoste jokių valymo darbų nebeatliekama. Kadangi baigėsi sezonas, juos ketinama atnaujinti jau tik kitų metų pavasarį. Latviams taip ir nepavyko šiemet įplaukos kanale pasiekti projektinio gylio. Kitąmet jie arba patys bandys trečią kartą atlikti valymo darbus, arba bus samdomi kiti rangovai.

http://www.ve.lt/naujienos/jura/latv...eitiko-645733/

Atpirkimo ožius rado...

[Eimantas]

Šventosios skenduolio likimas dar neaiškus

Paveldosaugininkai žada prašyti Šventosios uosto gilintojų neliesti nuskendusio laivo, kol nenustatyta jo istorinė vertė. Jeigu spėjimai pasitvirtintų, jis galėtų būti eksponuojamas pačioje Šventojoje, ant krantinės.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad visuomenės veikėjas Dionyzas Varkalis, sovietmečiu 5 metus su galinga žemsiurbe bandęs valyti Šventosios uosto įplauką, tikina, kad tai yra prieškario Lietuvoje pastatytas žvejų laivas. Anot jo, jis yra vienas iš 12 prieš Antrąjį pasaulinį karą Šventojoje pastatytų ąžuolinių žvejybos laivų, skirtų gyvoms žuvims iš jūros gabenti. Jų triumuose buvo pragręžtos skylės, kad cirkuliuotų vanduo.

Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus muziejininko ir istoriko Romualdas Adomavičius manymu, jeigu tai iš tikrųjų yra būtent to laivo liekanos, jos būtų vertingos istoriniu požiūriu, nes tokių laivų nėra išlikusių.

http://www.ve.lt/naujienos/jura/sven...aiskus-646705/

[Eimantas]

Šventosios uostas lieka žiemoti neišgilintas
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...ilintas-389418

[Eimantas]

Didelio gylio Šventosios uosto teks palaukti

http://verslas.delfi.lt/automoto/did....d?id=52188277

[Eimantas]

Laikini molai Šventojoje nebus statomi

Didysis Šventosios uosto atstatymo projektas bus įgyvendinamas etapais, kad Uosto direkcija galėtų šiam tikslui sutaupyti pinigų

. Kitais metais laikini molai Šventojoje nebus statomi, nes didelio efekto jie neduotų.

Praėjusį penktadienį vyko Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtros tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jame svarstyta ir Šventosios valstybinio jūrų uosto detaliojo plano rengimo eiga. Pagal jį bus daromas techninis projektas.

Šventosios uosto atstatymo galimybių studiją parengė Ispanijos inžinierių, konsultantų bei architektų kompanija "Alatec". Iš jos pasiūlytų 5 variantų pasirinktas optimalius 2B variantas, kainuosiantis apie 170 mln. Lt. Pagal jį, Šventosios uoste tilptų 655 laivai, iš jų 495 akvatorijoje. Gylis vidinėje akvatorijoje būtų 6 m, išorėje - 7 m.

Lėšų Šventosios uosto atstatymui tikimasi gauti ir iš Europos Sąjungos (ES). Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuriai 2010 metais pavesta vykdyti Šventosios uosto funkcijas, turės kofinansuoti projektą ir jai tai kainuos apie 50-70 mln. Lt.

http://www.ve.lt/naujienos/jura/laik...655421/,page.1

[xxl]

Šventosios uostas.

2011 12 10. Šventosios uoste matomi kokie tai grunto stumdymo iš vieno krašto į kitą darbai.

[laimutis]

Jachta Šventojoje ir uosto švyturys




www.delcampe.net

[laimutis]

Uosto švyturys


www.delcampe.net

[laimutis]

Žemsemė „Klaipėda“ Šventosios uoste 1927 m. su lietuvių įgula



Statybos darbų Šventosios uoste užbaigimo iškilmės 1925 m. balandžio mėn. 28 d.



Šaltinis: http://www.muziejus.lt/parodos/pbures/2/2.html

[laimutis]

Uostas apie 1939 m.

delcampe

[Raptor]

Po Velykų prasidės Šventosios uosto valymas

Po Velykų ketinama pradėti valyti Šventosios uostą. Sezono pradžiai čia esą jau galės švartuotis buriniai laivai.

Tačiau uostininkų teigimu, kol bus pastatyti nuolatiniai molai, uostas tikriausiai bus vis pripustomas smėlio, bet naudingiau jį valyti, nei statyti laikinus molus.

Šiemet Šventosios uostą valys ne Latvijos, o konkursą laimėjusi viena Palangos bendrovė. Darbus ji ketina pradėti iškart po Velykų ir iki birželio atkurti projekte numatytą gylį – iki 3 metrų.

Matavimais nustatyta, kad dabar vidinis uosto kanalas po žiemos užneštas, palyginti, negausiai – iškasti teks apie 2 tūkst. kubinių metrų grunto. Tačiau 10 kartų daugiau smėlio yra išoriniame uosto kanale.

Sutartis su Šventosios uostą valysiančia bendrove pasirašyta iki rugsėjo vidurio, todėl, anot uostininkų, per vasarą ji turės laikyti techniką, kad, prireikus, iškart galėtų pašalinti sąnašas.

„Rangovas yra įsipareigojęs projektinius gylius pradėti atkūrinėti po 5 val. pasibaigus audrai. Maksimalus terminas atstatymui – dvi dienos“, – aiškino Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė.

Šventosios uosto direktorė sako, kad nuo užnešimų, kol bus pastatyti stacionarūs molai, uostelis nebus apsaugotas. Tačiau apskaičiuota, kad statyti laikinus molis 3–5 metams, kurie kainuotų apie 16 mln. litų, neapsimoka.

„ Net ir esant tiems laikiniems užtvarams, anot projektuotojų, nebūtų užtikrintas šimtaprocentinis uostelio projektinių gylių laikymas, o užnešimas vyktų ir tuomet. Na, gal tik mažesniais kiekiais“, – tvirtino A. Čėsnienė.

Dabar Šventosios uoste gali švartuotis daugiau nei 70 nedidelių pramoginių laivų. Uostą vis žadama plėsti, įplaukos kanalą išgilinti iki 6 metrų, įrengti 500 vietų laivams.

[xxl]

Šventosios uostas. 2012 04 08.

Nieko naujo. Uostas ir toliau netinkamas naudojimui.

[Eimantas]

Balta dėmė Šventosios uoste - dėl nevalstybiško požiūrio


http://www.ve.lt/naujienos/jura/balt...ziurio-703106/


2012-04-16, 11:19
Po žiemos miego žadins Šventosios uostą
http://www.jura24.lt/lt/naujienos/iv...s-uosta-420924

[dyko]

Jau valomas Šventosios uostas

http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...s_uostas/14226