Šventosios uostas

[laimutis]

Apie 1930–1939 m.

Lietuvos liaudies buities muziejus www.limis.lt

[dyko]

Toks vaizdas buvo todėl, kad lietuviai netekę uosto Klaipėdoje visas savo plūduriuojančias priemones perkėlė į Šventąją.

Kad bent toks vaizdas dabar būtų

[Depeche]

Toks vaizdas buvo todėl, kad lietuviai netekę uosto Klaipėdoje visas savo plūduriuojančias priemones perkėlė į Šventąją.

Nepanašu, kad tai būtų visi laivai, krantinėje stovi tik laivas Smetona, būta ir daugiau įmonių stambesnių laivų, jų čia nematyti.

[dyko]

Didesnieji nelabai ir turejo ka veikti Sventojoj del ribotos grimzles ir krovos galimybiu. Kazkuriam to meto zurnale (berods Karys) buvo sarasas kur dabar yra lietuviskieji laivai, kai Lietuva neteko Klaipedos.

Nepanašu, kad tai būtų visi laivai, krantinėje stovi tik laivas Smetona, būta ir daugiau įmonių stambesnių laivų, jų čia nematyti.

[laimutis]

Karo laivas „Prezidentas Smetona“ XX a. 4 dešimt.



Vygantas Vareikis Klaipėdos miesto istorijos 2009

[AutoLiet]

Žurnalas "Švyturys" 1980 m.

[laimutis]

Šventosios uostas. 1939 m. rugpjūčio 13 d.

ebay.de

[Eimantas]

Kaip būsimas teatralas statė Šventosios uostą

http://www.ve.lt/naujienos/senoji-kl...098549/,page.1

[Jopapa]

Rimantas Sinkevičius siūlo Šventosios uostą atstatyti koncesijos būdu

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...#ixzz3RT8PRpqF
Follow us: @15minlt on Twitter | 15min on Facebook

[Tylus]

Šventosios uosto gilinimo teismų atgarsiai

Teismuose dar tebesisuka bylos iš to laikotarpio, kai buvo bandoma Šventosios uostą be molų pritaikyti priimti pramoginius laivus.

...

[Tylus]

Vyriausybė pritarė Šventosios uosto atstatymui

Vyriausybė trečiadienį pritarė Šventosios uosto atstatymui. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas posėdyje teigė, kad numatomi keturi uosto atstatymo etapai: molų statyba ir farvaterio gilinimas, inžinerinių tinklų statyba, vakarinės krantinės rekonstravimas bei švartavimo įrangos statyba.

Uosto atstatymo klausimą ministrų kabinetas jau svarstė vasarį, tačiau tuomet suabejota, kodėl uosto gilinimo darbai traktuojami kaip statinys.

Tuomet susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad uosto statyba galėtų kainuoti 43,4 mln. eurų, dar tiek pat - miestelio sutvarkymas. Pasak ministro, uostas galėtų būti atstatomas koncesijos būdu.

Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas atidarytas 2011-ųjų metų birželį, tačiau po kelių dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu. Kaltę dėl to pasidalijo uostą gilinusi Latvijos bendrovė BGS ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija. 2012 metais gilinimo darbus perėmė Palangos įmonė „Alvetos karjerai“, tačiau jai nesilaikius įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta.

Dabar neveikiantį Šventosios uostą valdo Klaipėdos jūrų uostas. Pokario laikais Šventojoje švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie 6 kilometrus.

[Tylus]

Šventosios uosto atstatymas – pakibs

Dar iki galo neaišku, bet greičiausiai iki 2022 metų Šventosios uostas nebus pradėtas atstatinėti.

“Europos Komisijos nuostata yra tokia, kad pinigų atstatyti Šventosios uostui ji greičiausiai neskirs. Šimtaprocentinį atsakymą aš turėsiu spalio menėsį. Uosto direkcijos specialistams jau daviau nurodymą lapkritį surengti Šventosios uosto plėtojimo tarybos psoėdyje. Jame ir spręsime, ką toliau darysime su šiuo uostu”, - aiškino Šventosios uostą valdančios Klaipėdos valstybijnio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Jo nuomone, išleisti europinius pinigus ir dalį pinigų, kurie vykdant projektą būtini šalia europinių, būtų netikslinga.

“Niekas nesimaudo piniguose. Poreikis vystyti Klaipėdos uostą yra didžiulis. Todėl turėtų būti koncetruojamasi į jį”, - tikino A.Vaitkus.

[AutoLiet]

Žurnalas "Švyturys" 1954 m.

[Tylus]

Šventosios uostas liks tik svajonėse?

Šiandien jau visiškai aišku, kad Europos Sąjungos institucijos naudojant ES paramą nebeleis atstatyti Šventosios uosto – laikas, kai ES buvo davusi sutikimą tai daryti jau praleistas.

“Užbaigėme visas procedūras dėl Šventosios uosto techninio projekto, gavome statybos leidimą. Tikėjomės, kad pagal 2014-2020 ES finansavimą gausime leidimą atstatyti Šventosios uostą. Tačiau jau šių metų viduryje pasigirdo teiginių, kad tai daryti nebus leista”, - tikino Šventosios uostą prižiūrinčios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Bent jau nebus leista atstatyti Šventosios uosto iš Susisiekimo ministerijos administruojamų ES lėšų, nes šios lėšos esą skiriamos bendro naudojimo transporto projektams, kurie atsiperka. Apie Šventosios uosto atstatymo atsipirkimą kalba sudėtinga.

...

Maždaug prieš penkis metus atstatyti Šventosios uostui ES institucijos buvo sutikusios skirti iki 144 mln. litų (apie 41,7 mln. eurų). Bet tais pinigais nebuvo pasinaudota. Laiku nebuvo paruošti Šventosios uosto atstatymo dokumentai. Todėl tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Švenmtosios uosto atstatymui numatytą ES paramą nukreipė Lietuvos keliams tvarkyti.

Šiandien dalis žmonių dar tikisi, kad jei jau ES neleidžia naudoti paramos Šventosios uostui atstatyti, tai gal reikalingus pinigus skirs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Iš jos nuolat girdime, kad pinigų yra, tik reikia naudingų projektų.

Šventosios uostui atstatyti buvo numatytas 200 mln. litų (beveik 58 mln. eurų) lėšų poreikis. Tačiau hidrotechninių objektų statybos specialistai tikino, kad uostą galima atstatyti ir už 150 mln. litų (apie 43,5 mln. eurų). Apie 80 proc. tos sumos tektų molams atstatyti.

...

[Tylus]

Šventosios uostas: projektas yra, pinigų nėra

Šventosios žvejai mina ministerijų slenksčius, ragindami pradėti Šventosios uosto statybas. Jų projektas ir leidimai parengti, tačiau ministerijos statyboms neranda lėšų.

Apie Šventosios uostą žinoma jau nuo kuršių laikų. Tarpukaryje, laikotarpiu, kai Klaipėdos uostas nepriklausė Lietuvai, sutarus su Latvija, buvo parengtas projektas ir Šventosios uostą pradėta atstatyti. Tačiau jis taip ir nebaigtas Lietuvai atgavus Klaipėdą.

Nuo tarpukario iki šių dienų šis uostas taip ir liko statomas tik kalbomis. Uostą buvo pradėta gilinti prieš ketverius metus, tačiau blogai parinkus iškasto grunto pylimo vietą, per štormą vanduo iškastą smėlį grąžino atgal. Buvo planuota, kad pagilinus prieplauką, ji žvejams tarnautų kelis metus, kol 2015 m. būtų pradėta paties uosto statyba. Tačiau lėšų pritrūko uosto techniniam projektui. Statybų nepradėjus, joms numatytos lėšos atiteko kelių fondui. Dabar prieplauka užako, o žvejai kol kas tik svajoja, kada iš šio uosto į žūklę galės plaukti su galingesniais dvylikos metrų laiveliais, kaip Švedijoje ar Vokietijoje.

„Žvejams reikėtų, kad prieplauka būtų kokių dviejų metrų gylio, o kad galėtų įplaukti ir poilsinės jachtos, tai gylis turėtų būti apie penkis metrus, kai dabar yra tik 20 centimetrų. Ir tai tik rudenį“, – kalbėjo Priekrantės verslinės rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Šventojoje bei apylinkėse yra iki 20 žvejų įmonių. Per metus jos sugauna žuvies už 200 000 eurų. Pagilinus uostą, žvejai sako, sugautų žuvies iki penkių kartų daugiau. Uosto statybų techninis projektas ir leidimas parengti, tačiau joms pradėti nėra pinigų. O reikia daugiau nei 50 milijonų eurų. Tačiau Klaipėdos uosto direkcija europinių lėšų investuoti negali, nes jai priklausantis Šventosios uostas ne pramoninės paskirties, o rekreacinis turizmo ir žuvininkystės. Verslas investuoti taip pat kol kas perspektyvų nemato.

„Privačios lėšos tol neateis, kol nematys iš to naudos. Čia natūralus verslo klausimas. O kad toks procesas prasidėtų, mano supratimu, turi pradėti funkcionuoti uostas. Nebūtinai iškart reikalingi nauji molai. Uostas daug metų negilintas“, – sakė Vaclovas Petkus, Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas sako, kad uosto įrengimo darbai galėtų būti atliekami etapais. Pirmajame etape – molų įrengimas ir gilinimo darbai, jie kainuotų iki 30 milijonų eurų.

Šventosios uostą perdavus Palangos savivaldybei, jo statybai galėtų būti naudojamos ir europinės lėšos. Dar šį mėnesį planuojama surengti Šventosios uosto plėtros tarybos posėdį. Žvejai tikisi, kad po jo bus daugiau aiškumo dėl Šventosios uosto ateities.

[Tylus]

Kam bus naudojamas Šventosios uosto smėlis

[Tylus]

Šventosios uostelio ateitis – su nežinomaisiais

[Tylus]

R. Sinkevičius: Šventosios uosto plėtros klausimas Vyriausybėje

Vyriausybės strateginis komitetas maždaug 70 mln. eurų vertinamo Šventosios jūrų uosto statybos finansavimo klausimą turėtų svarstyti balandį ar gegužę, sako susisiekimo ministras.

„Optimistiškai tikiuosi balandį, bet gali atsitikti ir gegužę. Aš esu pavedęs Klaipėdos jūrų uostui, kuris yra Šventosios jūrų uosto šeimininkas, supažindinti visas suinteresuotas institucijas su parengtu planu, statybos leidimais, visa dokumentacija, kaip norima atstatyti uostą, miestelį, gatves ir visa kita. Norime surinkti institucijų ir savivaldybių nuomones ir pasiūlymus“, - BNS sakė Rimantas Sinkevičius.

Ministro teigimu, kadangi Šventosios uostas neužsiims krova, o tarnaus kaip sporto, turizmo ir žvejybos uostas, Europos Sąjunga (ES) jo statyboms lėšų skirti negali.

„Už turizmą ir sportą atsako Ūkio ministerija, už žvejus - Žemės ūkio ministerija, už laivybą - Susisiekimo ministerija, už miestelio vystymą ir plėtrą - Palangos miesto savivaldybė. Galvoju, kad visi turėtume kooperuoti lėšas, pastangas ir aiškiai susidėlioti galimus finansus, nes europinių pinigų iš transporto sektoriaus Šventosios uostui skirti nėra jokių galimybių, nes tai nėra transporto infrastruktūra“, - kalbėjo ministras.

Kreiptis į Vyriausybės strateginį komitetą dėl uosto statybų finansavimo nuspręsta po vasarį Klaipėdoje vykusio Šventosios uosto plėtros tarybos posėdžio.

Skaičiuojama, kad norint atstatyti uostą su molais, iškasant išorės reidą bei atliekant kitus etapus, reikėtų apie 70 mln. eurų.

Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas buvo atidarytas 2011-ųjų metų birželį, tačiau po kelių dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu.

Dabar neveikiantį uostą valdo Klaipėdos uostas. Pokario laikais Šventojoje švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie 6 kilometrus.

[AutoLiet]

Žurnalas „Naujoji Romuva“ 1939 m.

[Tylus]

Šventosios uosto bėgiai - entuziastų rūpestis