Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

Italų pirkinys – Rusijos linija

Italijos kruizų kompanija „Moby Lines“ įsigijo Rusijos kompaniją „St.Peter Lines“.

Ji su laivais „Princess Maria“ ir „Princess Anastasia“ aptarnauja liniją tarp Sankt Peterburgo, Talino, Stokholmo ir Helsinkio. Per metus šia linija naudojasi apie 500 tūkst. žmonių.

„Moby Lines“ paskelbė apie naują pasiūlą šioje linijoje nuo 2017 metų balandžio. Ji į liniją ketina pritraukti daugiau turistų iš Italijos. Paslaugų paketas pavadintas taip – „Italų atostogos Baltijoje“.

„Moby Lines“ iki šiol aptarnavo kruizines linijas Viduržemio jūroje Italijoje, o taip pat tarp Italijos ir Prancūzijos.

[Tylus]

Investicijos į uostus neefektyvios

Europos audito rūmai išanalizavo 37 su uostų investicijomis visoje ES susietus projektus ir padarė išvadą, kad jie nėra efektyvūs.


Dubliavo veikiančią infrastruktūrą

Buvo analizuojamas net 13 metų laikotarpis nuo 2000 iki 2013 metų. Bendra projektų vertė 6,8 mlrd. eurų.

Pirmiausia ką pastebėjo auditoriai buvo tai, kad apie 30 proc. projektų buvo atliekami pavėluotai, atsiliekant nuo numatyto darbų grafiko. Statybose taip gali būti, bet ar dėl to projektas tapo mažiau efektyvus dar klausimas.

Tačiau apie projektų efektyvumą kalba kitas faktas. Auditoriai išskyrė 12 projektų (jų suma 194 mln. eurų), kurie dubliavo kaimyniniuose uostuose jau veikiančią infrastruktūrą. Kaip nustatyti, kad, tarkim, gilinant uostą dubliuota kaimyninio uosto infrastruktūra yra keblus klausimas. Nebent iš dviejų kaimyninių uostų būtų įkurtos analogiškos laivybos linijos. Bet ar taip gali būti? Tokiu atveju nebūtų jokios verslo logikos.

Taip pat auditoriai konstatavo, kad keli projektai, kurių vertė 97 mln. eurų, naudoti kurti infrastruktūrai, kuri praėjus trims metams nuo statybų pabaigos menkai apkrauta.

Auditoriai turėjo priekaištų ir daliai uosto projektų, kurie jų realizavimo eigoje pabrango dėl to, kad reikėjo papildomai tiesti kelius ir geležinkelius. Ir tiems papildomiems darbams vėl naudotos ES lėšos.


Skirtingi paramų procentai

Europos audito rūmai turėjo konkrečių pastabų Europos Komisijai, kad ši skiria pinigus dideliems uostų projektams nevertindama realios situacijos apie vieno ar kito regiono krovinių srautus, regione esančių uostų pajėgumą, realius vienokius ar kitokius uostų pajėgumo poreikius.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad kaimyniniai uostai dažnai gauna paramą uostų infrastruktūrai, kuri skirta gerinti konteinerių gabenimą, vystymui.

Pipirų iš Europos audito rūmų auditorių daugiausiai gavo Viduržemio jūros ir Lenkijos uostai.

Konkrečiai Lenkijai kliuvo už tai, kad į jūrų perkėlą, kuri jungtų Gdyne su Švedijos Karlskruna, buvo nutiesti keliai ir geležinkelis. Patį keltų terminalą buvo planuojama statyti 2016 metais, tačiau dabar jo statyba atidėta iki 2018 metų.

Įdomu tai, kad 2000-2013 metais net 38,5 proc. visos uostams skirtos ES paramos gavo Ispanijos uostai, 12,4 proc. Italijos, 8,7 proc. Graikijos ir 8,3 proc. – Lenkijos, 5 proc. – Prancūzijos, 4,5 proc. – Portugalijos, 2,6 proc. Latvijos, 2,1 proc. Vokietijos, 1,3 proc. - Olandijos uostai. Lietuva tarp tų, kurie 2000-2013 metais gavo paramą uostams vystyti neminima. Estijos dalis bendrame „pyrage“ sudarė 1,2 proc., kaip ir Rumunijos bei Didžiosios Britanijos.

Europos audito rūmai rekomendavo atlikti ES uostų pajėgumo monitoringą ir parengti bendrą ES uostų, jūros kelių ir kanalų vystymo projektą. Atkreiptas dėmesys, kad itin svarbus Šiaurės ir Baltijos jūras jungiantis Kylio kanalas prašė paramos ir jos negavo, nors jis yra itin svarbus.

[Silber418]

Stokholmas: Värtaterminalen

Dar kelios naujo Stokholmo keleivių terminalo "Värtaterminalen" (3XN), esančio Värtahamnen uoste, nuotraukos:

Stockholms Hamnars passagerarterminal i Värtahamnen by Stockholms Hamnar, on Flickr

Konsten i Värtahamnen, Stockholms Hamnar by Stockholms Hamnar, on Flickr

Stockholms Hamnars passagerarterminal i Värtahamnen by Stockholms Hamnar, on Flickr

Konsten i Värtahamnen, Stockholms Hamnar by Stockholms Hamnar, on Flickr

Stockholms Hamnars passagerarterminal i Värtahamnen by Stockholms Hamnar, on Flickr

Stockholms Hamnars passagerarterminal i Värtahamnen by Stockholms Hamnar, on Flickr

Värtaterminalen by Stockholms Hamnar, on Flickr

Šiame terminale aptarnaujami ir keleiviai iš/į Latvijos bei Estijos uostus.

[Silber418]

Stokholmas/Nynäshamn: Seawalk

Šių metų kruzyinio sezono pradžioje Stokholmo Nynäshamn uoste buvo naudojami papildomi, plūduriuojantys trapai "Seawalk", skirti uoste besisvečiuojantiems kruiziniams laivams.

Seawalk första anlöpet Per-ErikAdamsson(59) by Stockholms Hamnar, on Flickr

Seawalk första anlöpet Per-ErikAdamsson(50) by Stockholms Hamnar, on Flickr

Seawalk första anlöpet Per-ErikAdamsson(81) by Stockholms Hamnar, on Flickr

[Tylus]

Klaipėdos tarp aplinkosaugos uostų nėra

[Tylus]

Baltijos HUB-ai plečia veiklą

Su Klaipėdos uoste esančiu „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių skirstymo centru (HUB-u) konkuruojantis Gdansko uosto terminalas „DCT Gdansk“ pradėjo testuoti dar vieną giliavandenę krantinę.

Iš 6,7 tūkst. TEU talpos konteinerinio laivo „Northern Monument“ iškrauti keli tūkstančiai konteinerių.

Naujos krantinės statyba prasidėjo 2015 m. ir kainavo 290 mln. JAV dolerių.

„DCT Gdansk“ terminalas yra pagrindinis didžiausios pasaulyje konteinerinės linijos „Maersk Line“ konteinerių skirstymo centras (HUB-as) Baltijos jūros regione.

Rusija dar pernai buvo pranešusi, kad su „Maersk Line“ vykusios derybos dėl didžiulio konteinerių terminalo - konteinerių skirstymo centro statybos Kaliningrado srityje. Šiuo metu tos kalbos yra nurimusios. „Maersk Line“ greičiausiai nėra tikslinga turėti Baltijos jūroje du HUB-us šalia vienas kito. Juo labiau, kad Klaipėdoje yra MSC grupei, su kuria „Maersk Line“ sukūrė konsorciumą, priklausantis „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių skirstymo centras.

[Tylus]

Žvejybos kontrolės programėlė sulaukė kritikos

Žvejybos Baltijoje organizacijos „Baltfish“ kontrolės ekspertų darbo grupėje Vokietijos mokslininkai pasiūlė diegti išmaniąją programėlę, kuri registruoti žvejybos įrankių pastatymo koordinates, fiksuotų žvejybos laiką.

Duomenys internetu būtų perduodami žvejybą kontroliuojančiai institucijai. Toks atrodytų progresyvus pasiūlymas sulaukė ir tam tikros kritikos.

Pirmiausiai kyla klausimas, kaip žvejai nuo šalčio sugrubusiomis rankomis galės jūroje naudotis kažkokia papildoma programėle. Pastebėta ir tai, kad žvejybos kontrolieriai visai suįžūlėjo – nori sėdėti šiltuose kabinetuose, nieko neveikti, tik nuolat stebėti žvejus.

[Tylus]

Hamburgo uoste atsiras spausdinti kroviniai

Vokietijos Hamburgo uosto administracija ketina pastatyti 3D spausdintuvus.

Jie spausdintų dalį regionui reikalingų krovinių. Uoste atsirastų ir keli specializuoti terminalai, kurie priimtų „printerių“ darbui reikalingas medžiagas.

Toks projektas įvairiuose tarptautiniuose logistikos verslo forumuose pristatomas atsižvelgiant į naujas tendencijas.

Su 3D spausdintuvu Hamburgo uoste pagamintų krovinių idėją šio uosto marketingo tarnybos atstovė Natalija Kapkajeva neseniai pristatė Sankt Peterburge vykusioje konferencijoje „Transtek-2016“.

[Tylus]

DFDS ir keltai keičia įvaizdį

Iš Klaipėdos į Vokietijos, Švedijos ir Danijos uostus plaukiojantys keltai keičia kompanijos pavadinimą ir spalvas.

Bet tai nereiškia, kad keltus perėmė kokia nors kita kompanija. Tiesiog pačioje danų kompanijoje DFDS įvyko pasikeitimai. Nebeliko keltus valdančios atskiros „DFDS Seaways“ kompanijos.

Nuo šių metų ne tik linijose iš Klaipėdos, bet ir kitose Baltijos ir Šiaurės jūros bei Lamanšo linijose DFDS keltai bus perdažomi ir keičiamas jų logotipas.

Tarp keltų, kurie plaukioja iš Klaipėdos pirmasis perdažytas keltas „Victoria Seaways“. Jis pertvarkytas Gdansko laivų statykloje, kur atlikti ir kasmetiniai techninės priežiūros darbai.

Keltas pasipuošė naujais ryškiais mėlynos ir baltos spalvos atspalviais su DFDS užrašu ant bortų.

Kiti iš Klaipėdos plaukiojantys DFDS keltai – „Athena“, „Optima“, „Patria“ ir „Regina“, kurie pavadinime tebeturi priedėlį „Seaways“ naujuoju firminiu stiliumi bus puošiami nuo 2017 metų.

...

[Tylus]

DFDS užsakys naujus keltus

Danijos DFDS kompanija rengiasi užsakyti statyti du naujus keltus, skirtus gabenti ratinei technikai (ro ro tipas).

Jų modelius projektuoja Danijos konstruktorių biuras „Knud E.Hansen“ kartu su laivų statykla „CSC Jinling“. Nauji keltai bus vieni iš didžiausių ro ro klasės laivų pasaulyje.

Žadama, kad jie pakeis požiūrį į keltus kaip į ekologiškus laivus.

[Tylus]

Estijoje įsitvirtina kinų kalba

Estijos kompanija „Tallink Grupp“ sudarė galimybes bilietus į keltus užsakyti ir kinų kalba. Kinai tapo viena iš šešių svarbiausių jos keleivių etninių grupių po suomių, švedų, rusų ir rytinės Baltijos šalių gyventojų.

Tarp „Tallink“ keleivių kinų dalis nuo 2012 metų išaugo net 62 proc.

Dirbti į „Tallink“ keltus jau priimami žmonės mokantys kinų kalbą.

Į „Tallink“ keleivių etninių grupių dešimtuką taip pat pakliūva ir Pietų Korėjos bei Japonijos gyventojai. Bet šių šalių kalbos „Tallink“ keltuose kol kas neplanuojama diegti.

[Tylus]

Maršalų salos tapo tanklaivių šalimi

Maršalų salų registras tapo pačiu didžiausias pasaulyje tanklaivių registru.

Tai atsitiko šių metų vasarą, kai daug savininkų iš Graikijos, JAV ir Azijos šalių pervedė savo tanklaivius į Maršalų salas.

Bendras Maršalų salų laivyno tonažas siekia 137 mln. tonų, iš jų tanklaivių – 44,6 mln. tonų.

Vidutinis Maršalų salose registruotų laivų amžius siekia 8,7 metus.

[Tylus]

Dėl sieros laivuose – nauji protestai

[Tylus]

Didžiausia jachta pastatyta Vokietijoje

Vokietijos Kylio uoste į vandenį nuleista 142 metrų ilgio jachta „White Pearl“, kuri tapo didžiausia pasaulyje.

Ji pastatyta pagal Rusijos milijardieriaus Andrejaus Melničenkos užsakymą.

Trijų stiebų, kurių ilgos 90 metrų, jachta turi ir du dyzelinius variklius. Jos ištiestų burių plotas siekia 3700 kvadratinius metrus.

Jachta pagaminta pagal pasaulyje žinomo laivų dizainerio Filipo Starko individualų dizainą.

Jachtos vertė 200 mln. JAV dolerių.

[Tylus]

Britų rūpestis kaip išsaugoti jūrininkus

Didžiojoje Britanijoje paskelbta kompanija „SOS 2020 Campaign To Save UK Seafarer Jobs“, kurios tikslas išsaugoti eilinius jūrininkus britų laivuose.

Britanijos laivuose eilinių jūreivių katastrofiškai trūksta, jų amžiaus vidurkis per 40 metų.

Per artimiausius penkis metus Didžiojoje Britanijoje į pensiją išeis keli tūkstančiai jūreivių, o jų pakeisti nėra kam. Britai jūreivio profesiją laiko neprestižine.

[Tylus]

Didžiausia parduotuvė jūroje – „Tallink“ keltas

2017 m. Baltijoje pradės plaukioti naujas „Tallink“ keltas. Jis iš esmės taps prekybos centru ant vandens.

Šiame 212 metrų ilgio laive prekybos zonos užims net du denius. Bendras prekyviečių plotas bus 2800 kv. metrų.

Šiuo metu didžiausią 1600 kv.m prekybos plotą turi keltas „Viking Grace“, kuris plaukioja tarp Stokholmo ir Turku pakeliui užsukdamas į Mariehamną. Alandų salos su Mariehamnu turi laisvą statusą, nors jos formaliai ir priklauso Suomijai. Dėl to įvairias prekes kelte galima pirkti be papildomų muitų.

[Tylus]

Jūrininkų ryšys su nauja programa

Sukurta nauja ryšio programa „VoiSea“, kuri laivuose gali pakeisti brangias palydovinio ryšio sistemas.

Naudojantis „VoiSea“ jūrininkai galės į krantą siųsti pranešimus, skambinti ir perduoti vaizdo duomenis.

Į mobiliuosius telefonus įkelta „VoiSea“ sistema veiks per „Wi-Fi“ įrenginius laivuose.

„VoiSea“ sistema yra specialiai parengta kaip jūrininkų ryšio sistema. Kuriant ją atsižvelgta į konkrečias jūrininkų ryšio problemas.

Ši sistema gali būti naudojama ir keleiviniuose bei kruiziniuose laivuose.

[Tylus]

Ukraina parduoda savo uostus

Ukrainos infrastruktūros ministerija paskelbė, kad parduos Chersono ir „Oktiabrsk“ uostus. Pardavimai vyks 2017 metais.

Tai yra vieni mažiausių uostų Ukrainoje. Juose krovinių srautai ypač sumažėjo šiais metais. „Oktiabrsk“ uostas Ukrainoje laikomas strategiškai svarbiu. Jis yra šalia ginklų gamyklos.

Prognozuojama, kad Chersono ir „Oktiabrsk“ uostai nesulauks pirkėjų iš užsienio šalių, nes yra per maži.

[Tylus]

Nepaisoma laivų savininkų norų

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) Londone vykusioje Jūrų apsaugos komiteto sesijoje priėmė sprendimą nuo 2020 metų sausio 1 dienos visame pasaulyje taikyti iki 0,5 proc. sumažintą sieros junginių išmetimo į atmosferą normą.

Prieš tokį sprendimą labiausiai priešinosi laivų savininkai. Jie norėjo, kad pasauliniu mastu būtų paliktas 1,5 proc. sieros junginių išmetimo į atmosferą norma. Bet jų norai atidėti tokį sprendimą rezultatų nedavė.

[Tylus]

Logistikos centras Kaliningrado srityje

Rusija Kaliningrado srityje ketina įrengti didžiulį logistikos centrą. Jį statytų Rusijos geležinkelių Kaliningrado srities padalinys. Vienas iš investuotojų būtų Vokietijos kompanija „DB Schenker“.

Logistikos centro statyba kainuos 1,3 mlrd. rublių (apie 18,77 mln. eurų). Centre planuojama pastatyti šaldytuvų parką, dengtas ir atviras krovinių sandėliavimo aikšteles, iškrovimo iš vagonų aikšteles, biuro patalpas.

Atviros aikštelės jau pradėtos rengti. Į logistikos centrą pirmiausia planuojama perkelti apie 700 tūkst. tonų anglių, kurios dabar gabenamos per Lenkiją.

Kaliningrado logistikos centras bus vienas iš 50 tokių centrų, kuriuos visoje Rusijoje yra pasirengusi įrengti Rusijos geležinkelių bendrovė (RŽD).

Kaliningrado logistikos centro statyba bus viena iš pirmųjų tokių RŽD investicijų. Rusijoje laikomasi nuomonės, kad Kaliningrado sritis ateityje turėtų tapti tarptautiniu Rusijos transporto HUB-u (krovinių skirstymo centru).

Priminsime, kad Kaliningrado srityje planuojama pastatyti ir didžiulį giliavandenį uostą. Į jo konteinerių terminalo statybą ketino investuoti Danijos laivybos kompanija „Maerks Line“, bet pablogėjus Rusijos ir ES santykiams kalbos apie šią investiciją užtilo.