/\ Jei tai 1939.X.28-1940.VI.15 buvęs Lietuvos-Sovietijos-Vokietijos sienų sankirtos taškas, tai jis nurodytas teisingai - už 2 km į rytus nuo Kapčiamiesčio-Sapackinės-Gardino vieškelio.
1940 m. SSRS generalinio štabo žemėlapis
Lapas N34-084 Grodno (Gardinas)
Tuometinė Lietuvos-Sovietijos-Vokiečių okupuoto Suvalkų krašto sienų sankirta pažymėta madžentos spalvos tašku,
Tuometinės sienos pažymėtos violetine spalva
Dabartinė Lietuvos-Lenkijos-Baltarusijos sienų sankirta pažymėta žaliai kaireje.
Plona žalia linija pažymėta Lenkijos-SSRS (dab. Baltarusijos) dabartinė siena.
Išdidintas plotas 1940 m. žemėlapyje
Ankstesni žemėlapiai iš www.mapywig.org
Kiek suprantu vieta kur buvo bendras Lietuvos, SSRS ir Vokietijos sienų taškas buvo nepilni 2km į rytus nuo dabartinio 2504 kelio prie Igaros upelio (dabartinis LT ir BY pasienis): http://www.maps.lt/map/default.aspx?...5d,stops,zebra
Beginning of the Russian-German demarcation line after the occupation of Poland by Nazi Germany and the Soviet Union. Autumn of 1939.
A group of Lithuanian, German, Soviet officers standing on the tri-border area.
A stereoview from the series "Die Soldaten des Fuehrers im Felde".
Bild nr. 72
An der deutsch-russisch-litauischen Dreiländerecke, Beggin der Demarkationslinie.
Photographer: PK Hugo Jäger - Oberkommando der Wermacht.
Vosiūnų kaimo kapinaitės.
Labai aiškiai vyrauja lietuviški užrašai, yra keli ir lenkiški - turbūt anksčiau parapija apėmė ir teritoriją už Dysnos
8,6 km nuo Didžiasalio. Kelio pabaiga
Labiausiai į rytus nutolusi senų šiaudų krūvą
Kalbant rimtai, būtų malonu, jei lietuviai paimtų pavyzdį, pvz., iš latvių ir pažymėtų valstybės teritorijos ribas labiau meniniais simboliais nei šiaudų krūva:
Savo džiaugsmui randame įdomią skulptūrėlę. Latvių skulptorius V. Titānas įgyvendino projektą. Latvijos toliausiuose geografiniuose taškuose pastatyti keturi riboženkliai - "Austras koks" (Rytų medis) rytuose prie Pasienės, "Zaļais stars" (Žalias spindulys) prie Nycos vakaruose, "Baltās naktis" (Baltosios naktys) prie Ipikių šiaurėje ir "Saules puķe" (Saulės gėlė) prie Demenės Daugpilio rajone pietuose.
Štai "Austras koks".
Vielinė tvora eina kelis šimtus metrų
Rytinis Lietuvos pakraštys (26° 51' rytų ilgumos)
Koordinatės pagal maps.lt:
55° 18' 15.81", 26° 49' 53.51" (WGS)
55.304391, 26.831529 (WGS)
Ačiū už dėmesį
Rytinis Lietuvos pakraštys yra Vosiūnuose.
Ši vieta unikali tuo, kad nuo Mindaugo laikų išliko nepakitusi rytinė lietuvių kalbos ir lietuvių tautos riba.
Nuo Vosiūnų bažnyčios iki Kazėnų cerkvės yra 2 km, o nuo sienos iki Kazėnų (brus. Kaziany, lenk., rus. Koziany) miestelio - apie 1 km
Už 1-2 km nuo sienos Baltarusijos pusėje yra keliso santakos. Prie Kazėnų į Dysnos upę iš kairės įteka Drūkšia (Drysviatka), iš kairės Birvėta, o į ją - Medila (Miadzelka).
Žemėlapis iš GoogleMaps https://www.google.lt/maps/@55.3045851,26.8352203,15z
Su ženklais čia viskas aišku. Nuotraukoje esančiu keliu toliau važiuoti ar eiti draudžiama. Gali būti, kad iki vietos galima praeiti BY patvoriu, taip ir neužlipus ant jokio ženklo. Bet juk ženklų visur nesustatysi ir tvorų neužtversi. Klausimas toks, ar yra ten legalus takas iki vietos.
Na cia vienas is dvieju variantu: Jei cia kelias, tai ten tikrai ne zenklas, tuo labiau, draudziantis Bet jei vis del to, cia draudziantis ženklas, tai nebent pestiesiems, tai tada, tik upeliu plaukt iki sienos
PS: Atsiprasau, siandien kazkur pabego visa lietuviska diakritika
3.2 Draudžiamieji ženklai, žymintys valstybės sienos apsaugos zonos ribas
1 pavyzdžio ženklą sudaro 500x700 mm dydžio informacinė lentelė, kurios geltoname fone yra raudonos spalvos užrašai “STOP” ir “ĮVAŽIAVIMAS ARBA ĮĖJIMAS TIK SU VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS IŠDUOTU LEIDIMU” bei juodos spalvos užrašas “VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS ZONA” lietuvių, rusų ir anglų kalbomis (raidžių dydis yra numatytas draudžiamųjų ženklų, žyminčių valstybės sienos apsaugos zonos ribas, aprašyme). Toks draudžiamasis ženklas žymi valstybės sienos apsaugos zonos ribą, einančią per kelius (išskyrus kelius, kertančius valstybės sieną, ir prie kurių įrengti pasienio kontrolės punktai). Šis ženklas statomas dešinėje kelio pusėje (kelkraštyje) taip pat, kaip ir kiti kelių eismą reguliuojantys ženklai, ir turi būti gerai matomas. Šis draudžiamasis ženklas statomas prie kiekvieno kelio atskirai.
“Valstybės sienos apsaugos zonos riboms žymėti yra naudojami draudžiamieji ženklai, kurie informuoja asmenis apie tai, kad jie yra netoli valstybės sienos apsaugos zonos, ir tolesnis jų judėjimas arba buvimas už šiais draudžiamaisiais ženklais žymimos ribos galimas tik su Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotais leidimais”
Norėjom aplankyti trijų valstybių LT, LV, BY sankirtą, bet mūsų supratimu vienintelis ten vedantis kelias atvedė iki draudžiančio ženklo. Internete yra nemažai nuotraukų su ten esančiais koplytstulpiais. Įdomu, ar ta vieta pasiekiama tik su specialiu leidimu ir palyda?
Na cia vienas is dvieju variantu: Jei cia kelias, tai ten tikrai ne zenklas, tuo labiau, draudziantis Bet jei vis del to, cia draudziantis ženklas, tai nebent pestiesiems, tai tada, tik upeliu plaukt iki sienos
PS: Atsiprasau, siandien kazkur pabego visa lietuviska diakritika
Norėjom aplankyti trijų valstybių LT, LV, BY sankirtą, bet mūsų supratimu vienintelis ten vedantis kelias atvedė iki draudžiančio ženklo. Internete yra nemažai nuotraukų su ten esančiais koplytstulpiais. Įdomu, ar ta vieta pasiekiama tik su specialiu leidimu ir palyda?
/\
Vietinio eismo pasienio kontrolės punktai
9. Eišiškės–Dotiškės
Nuo 9.00 iki 20.00 val. (vasaros laiku)
Nuo 9.00 iki 18.00 val. (žiemos laiku)
Kasdien
LT/BY pasienis ties Gerdašiais ir Lipliūnais. Iki Lipliūnų siena eina Nemunu, o ties Lipliūnais dešiniajame Nenumo krante siena pasisuka ir eina sausuna link Raigardo slėnio
Ties Gerdašiais.
Gudų "kardonas"
BY pasienio stulpelis saloje
LT pasienio stulpelis 0087
BY pasienio "kardonas" su amunicija. Šiek tiek toliau jo, už medžių yra ir sraigtasparnių pakilimo aikštelė
Ties Lipliūnais
Ties 0089 stulpeliu siena nuo Nemuno pasisuka ir statmenai dešiniajam krantui driekiasi link Raigardo slėnio
Dešiniajame krante VSAT Druskinikų užkardos (spėju) atranimis namelis
Kairiajame Nemuno krante VSAT Kapčiamiesčio užkardos atranimis namelis
Vaizdas, atsiveriantis iš atranimio namelio į Nemuno aukštupį
Vežėjai nerimaudami laukia Medininkų pasienio punkto rekonstrukcijos
Kitąmet prasidės pagrindinio Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kontrolės punkto ties Medininkais rekonstrukcijos darbai, žada kaimynai, o Lietuvoje jie planuojami 2015-aisiais. Po šią savaitę įvykusių Lietuvos ir Baltarusijos muitinių vadovų susitikimų kaimyninės šalies žiniasklaida pranešė, kad kitąmet planuojama pradėti Kamenyj Logo– Medininkų pasienio kontrolės punkto rekonstrukciją, o kol ji vyks, bus apribotas transporto srautas. Dalį jo ketinama nukreipti į kitus sienos kirtimo punktus, taip pat ir į artimiausią Lošos–Šumsko punktą, jis turėtų tapti tarptautinis.
Apie Medininkų punkto rekonstrukciją, po kurios transporto pralaidumas padvigubėtų, kalbama jau senokai, preliminariai skaičiuota, kad Lietuvai reikės apie 40 mln. Lt investicijų, tačiau apie konkrečias datas nekalbėta. Rimantas Šatkauskas, Pasienio kontrolės punktų direkcijos (PKPD) direktoriaus pavaduotojas, sako, kad 2014 m. prasidėtų ne pati rekonstrukcija, o projekto parengimas.
„Su Baltarusija yra išankstiniai susitarimai, kad punktai nebus uždaryti, galimi tik tam tikri ribojimai“, – ramina p. Šatkauskas.
Anot p. Šatkausko, tarpvalstybiniame susitarime su Baltarusija yra numatyta, kad Adutiškio ir Tverečiaus postai bus tarptautiniai punktai, kai tik šalys įrengs infrastruktūrą. Tverečiaus punktas bus skirtas tik lengvajam transportui, nebent pasikeistų tarpvalstybinis susitarimas.
Adutiškis gali būti skirtas krovininiam transportui, bet jis veikiausia bus aktualus tik vykstantiems be krovinio, nes tarpvalstybiniame susitarime numatyti tam tikri svorio apribojimai“, – nurodo PKPD atstovas.
Ponas Šatkauskas pažymi, kad didžiausia problema pasienyje su Baltarusija – kelių infrastruktūra. „Galime įrengti tarptautinį punktą krovininiam transportui, bet reikia tvarkyti kelių infrastruktūrą, kad galėtų važiuoti ir pakrautas transportas. Tokių kelių neturime, todėl geriau plėsti Medininkų punkto pajėgumus, kad per jį važiuotų krovininis transportas, o šalia atsidarius Šumsko punktui, vyktų lengvasis transportas“, – teigia p. Šatkauskas.
Komentuoti: