[LT/BY] Lietuvos - Baltarusijos pasienis

[Romas]

Dubičių apylinkės

Kelias Dubičiai - Karaviškės - Krokšlys priartėja prie sienos


Tas miškas - jau Baltarusijoje


Tolumoje matomi pasienio stulpai




Siena eina šiuo grioviu, jungiančiu Katrą Ūlą, ir paskui nusuka į mišką


Dubičiuose upė skyla į dvi šakas - į Ūlą ir į Katrą
Gal nedaug kas žino, kad dabartinė pasienio upė Katra iki XIX a. buvo žymiai vandeningesnė. Anksčiau Pelesos upė nuo Dubičių tekėjo Katros vaga. Jauna Ūlos upė graužėsi ir prisikasė iki ežero, kuris nuseko. Katros aukštupio (Pelesos upės) vandenis "pasivogė" Ūla. Katra liko mažyčiu grioveliu.
Apie tai prieš kokius 35 metus rašė "Mokslas ir gyvenimas"

[Romas]

Baltarusijos siena Varėnos rajone

Keliaudamas po Dzūkiją užkabinau ir pasienį

Žemėlapis: LŽT išleistas kompaktinis diskas


Žemėlapis: http://maps.vlasenko.net

[2Pack]

Gegužės 31 d. dar kartą keliavau Marcinkonių apylinkėmis (anksčiau nepavyko įdėti nuotraukų. Šįkart jau turėjau leidimą būti pasienio apsaugos zonoje.
Pavyko padaryti įdomių kadrų. Traukinys, kurį matysite už sienos stovi Baltarusijoje (Ghrodno - Uzberez). Kaip matyti, iki pat Lietuvos sienos ne taip ir mažai keleiviu atvažiuoja...

[deimantukas]

Per si upeli teko ne karta pereidinet kada i baltarusija atsirado vizos,o nieks ju nenorejo pirkt,keli km nuo Prienu gyvena mociute mano baltarusijos puseje

Velniškai įdomu .Mano klasioko kaimas irgi liko baltarusijoje gal du kilometrai nuo Lietuvos sienos. Jis ten praleisdavo visą vaikystę. Tik dabar rečiau ten nuvažiuoja. Jo tėvukas iki šiol ten laiko bityną. Tėvukui, kaip pensininkui, vizos kainuoja mažiau, tai jis ten dažnai būna.

[Karmanscik]

Atvaizdas


Išvydau neplatų Baluošos upelį už tvoros, kuris, kaip vėliau išsiaiškinau žemėlapio pagalba, atlieka sienos vaidmenį ir ko gero niekas negali laisvai į jį įsibristi- nei Lietuvos, nei Baltarusijos piliečiai. Siena juo driekiasi apie 15 kilometrų beveik nuo pat ištakų, kol jis įteka į Nerį. Tada siena kurį laiką žymima Neries viduriu. Labai gaila, kad neužteko kantrybės pabuvoti ties pastarąja vieta.

Per si upeli teko ne karta pereidinet kada i baltarusija atsirado vizos,o nieks ju nenorejo pirkt,keli km nuo Prienu gyvena mociute mano baltarusijos puseje

[deimantukas]

Vėliau nuo Prienų pavažiavom į kitą pusę pasieniu.




Keliukas- 12 nuotrauka.



Pasisukęs į Baltarusijos pusę pritraukiau jų pasienietį (o gal tik lėlę) bokštelyje. 13 nuotrauka.



Šiek tiek sunerimęs, kad jis manęs nenupyškintu, pajudėjau apie kilometrą pirmyn. Tada pavažiavęs kelis vingius baisiu purvynu su giliomis provėžomis, sustojau raudonu tašku pažymėtoj vietoj. 15 nuotrauka.



Nufotografavau lietuvišką pasienio bokštą šiauriau mūsų sustojimo vietos.



Apsisukę pro Pabradę grįžom Vilniun.

[deimantukas]

Ruda rodyklė.

[deimantukas]

Mėlyna rodyklė.



Pažvelgiau, kas vyksta už tvoros (geltona rodyklė).







Išvydau neplatų Baluošos upelį už tvoros, kuris, kaip vėliau išsiaiškinau žemėlapio pagalba, atlieka sienos vaidmenį ir ko gero niekas negali laisvai į jį įsibristi- nei Lietuvos, nei Baltarusijos piliečiai. Siena juo driekiasi apie 15 kilometrų beveik nuo pat ištakų, kol jis įteka į Nerį. Tada siena kurį laiką žymima Neries viduriu. Labai gaila, kad neužteko kantrybės pabuvoti ties pastarąja vieta.

[deimantukas]

Pavasarėjant išvažiavom į pirmą šiais 2009 metais didesnę pažintinę kelionę. Apvažiavom nemažai Vilniaus rajono. Mano tikslas buvo nedidelė pasienio gyvenvietė- Prienai. Važiuojant kartais gana sunkiai pravažiuojamais pavasario keliais, pasiekėm kelionės tikslą.



Automobilį pasistatėm raudonu tašku pažymėtoje vietoje. Spalvotomis rodyklėmis pažymėjau iš kur kuria kryptimi maždaug fotografavau.
Raudona rodyklė.



Žalios rodyklės.

[2Pack]

Dar šie tiek nuotraukų. Čia jau maišytų, bet iš to paties žygio.

Čia to pastato viduje, kuris yra netoli Darželių st., prie tilto per Grūdą. Anksčiau langai buvo užkalti, bet dabar nebe, todėl pavyko įsirioglinti į vidų .


Prie išardyto kelio likusį Margionių st. peroną žmonės naudoja saviems tikslams beje. Margionyse peronai yra ne vienas priešais kitą, o vienas - prieš pervažą, kitas - už pervažos.


Margionių stotelė (joje buvo laukiamoji salė, kasa ir gyvenamosios patalpos berods). Į antrą aukštą veda mediniai laiptai, jai užlipau, ebt pradėjo kažkas šnypšt, dėl to greitai dingau (įtariu ten esant žalčių lizdą, nes tose apylinkėse jų daug. Be to, žygyje dar teko sutikti kelis kiškius, lapę)


Buvusi Margionių kasa. Pastatas šiais prastokos būklės. Labai apirę pamatai. Matėsi, kad neseniai iškastas nuo pervažos iki pastato ėjęs elektros kabelis. Margionyse dar yra vienas LG priklausantis pastatas - "skladukas"


Vis dėlto įsidrąsinau pereiti šlagbaumą ir nueiti už jo kokią 50 m. Daugiau nerizikavau (nors vietiniai gyventojai, kurių Senovėje yra "penkios bobos ir vienas dziedas", sakė eiti - tvorų esą ten ir norėdamas neperlipsiu, o ir pasieniečiai čia nedažnai atklysta. Beje, išardžius vieną geležinkelio kelią, Senovę pasiekti lengviau - visi dabar važiuoja palei bėgius, o anksčiau Senovę tekdavo pasiekti tik nuo Kabelių pervažos einančių 3 km miško keliu.


Na ką - atgal namo Vėl tas pats DR1A.

Beje, čia tik dalis žygio. Jis buvo gerokai ilgesnis. Čia įdedu tik dalį žygio, kuris susijęs su geležinkeliu (apžiūrėti šį ruožą buvo tik vienas iš tikslų, kur dar Margionių kaimas, Bobos daržo šalcinis, Grybaulios ornitologinis draustinis ir tvenkiniai, paslaptingoji, prie Čepkelių esanti, Musteika). Artimiausiu Planuoju važiuoti vėl, bet jau - su VSAT leidimu būti pasienio apsaugos zonoje.

Beje, šis ruožas ir aplink esantys kaimai, gamtos, kultūros objektai - turizmui yra idealūs. Pamatai daug, o svarbiausia - atsigauni
Didžiausią įspūdį palieka vietiniai Dzūkijos žmonės ir jų nuoširdumas. Ačiū Senovės gyventojams už nuoširdumą ir nuorodą, kaip mišku, lygiagrečiai su valstybės sienos apsaugos zona pasiekti Kabelius (nes nelabai norėjau vėl važiuoti pro Kabelių pervažą )

[2Pack]

Tęsinys.
Buvusi kabelių bilietų kasa.


Kabelių sustojimas iš kitos pusės. Dar 2007 m. ant išlikusių prie stotelių pastatų šiame ruože buvo likę pavadinimai. Dabar jie nukabinti kažkieno. Beje, 2007 m. iki pat sienos šiame ruože buvo visi kelio ženklai. Kilometrų ir metrų ženklai netgi nauji. Dabar jie irgi kažkur dingę. Turbūt patys LG nusirinko.


Matyti, kad šioje vietoje stovėdavo traukiniai pasienio ir muitinės patikrai.


Tarp Kabelių ir Senovės. Tokių pabėgių krūvų tarp Kabelių ir Senovės sustojimų nemažai (galbūt prieš uždarant ruožą čia dar vyko koks nors kelio remontas..?). Nuo Kabelių iki Marcinkonių tokių matyti neteko.


Tarp Senovės ir Kabelių (vaizdas Marcinkonių link). Tarp šių stotelių bėgiai bent jau neapaugę pušelėmis ir krūmais (teko pastebėti, kad ruožas labiausiai sunykęs iki tarp Marcinkonių ir Margionių)


Senovėje. Čia geležinkelininkų "rakandai" už LG inventorizuoto pastato.


Senovės kaimą dalina pasienio zonos linija. Todėl norint pereiti į kaimo pusę už pervažos reikia turėti VSAT leidimą.


Senovės stotelė. Prie jos gyvena du labai mieli senukai, su kuriais dar netrumpai pasišnekėjau. Jie prisimena labai daug faktų, netgi detaliai papasakojo apie šioje stotelėje žuvusį muitininką.


apie 100 m. už Senovės stotelės - šlagbaumas. Toliau - sienos apsaugos zona, todėl eiti galima tik su leidimu.

[2Pack]

avaitgaly teko daug keliauti dviračiu Marcinkonių apylinkėse.
Čia įdedu fotoreportažas iš geležinkelio ruožo Marcinkonys - Valstybės siena

Plyta. Dar pernai šio ženklo iškart už pervažos Marcinkonyse nebuvo


Atsisveikinu su DR1A 276 (keturių vagonų. Negaliu nepakomentuoti - manau siųsti keturių vagonų traukinį į Marcinkonis yra visiškas absurdas ir neūkiškumas. Net konduktorė stebėjosi, kodėl čia taip padarė. Tą dieną šitas traukinys į Marcinkonis atvyko du kartus.


Tarp Marcinkonių ir Darželių


Darželių pervaža. Dar užpernai priešais pervažą buvo įspėjamieji pervažos ženklai. Dabar jų nebėra. El. energijos tiekimas atjungtas jau seniai.


Tiltas per Grūdą netoli Darželių stotelės


Tas pats tiltas. Vaizdas link Marcinkonių.


Važiuodamas nuo Margionių stotelės link Margionių kaimo sutikau štai ką. Deja, nebegyvą


Margionių stotelės peronas prie išlikusio kelio. Nežinau, kodėl jis toks ilgas - apie 200 m.


Ruože Margionys - Kabeliai.


Kabelių sustojimas, kuriame vykdavo pasienio ir muitinės kontrolė. Beje, gal kas žino, ar tie radijo ryšio (ar kokie) bokštai Kabeliuose veikiantys?

[deimantukas]

Dysna.

Tada tuo pačiu keliuku pavažiuojam pasižiūrėti šiaurės pusėn. Privažiuojam pasienio būdelę.


Kelias Vosiūnai-Didžiasalis yra aukštumoje, todėl atsiveria gražus vaizdas ir į Baltarusijos pusę žvelgiant į šiaurę.


Čia pritrauktas tiltas jau Baltarusijos žemėje.


Tas kelias su tiltu- Vidžiai- Kazėnai.

O čia pritrauktas vaizdas su pasienio stulpeliais.


Vėl grįžtame į pagrindinį kelią ir traukiame toliau į Didžiasalio pusę. Dar pažvelgiu į kairę tvenkinių pusėn. Dysna baigiasi. Navikus pravažiuojam kažkaip nepastebėdami nieko ypatingo. Privažiuojam Galalaukius.
Sankryžoje pasukame į žvyrkelį kairėn ir sustojam. Šalia sankryžos stovi pasieniečių stulpas. Atsiveria gražūs vaizdai nuo aukštumos.

[deimantukas]

Vosiūnai.

Pati ryčiausia Lietuvos gyvenvietė. Privažiuojame medinę Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčią, pastatytą 1921m.



Netrukus privažiuojame kapinaites šalia kurios geltonas stulpelis, skelbiantis apie galimybę tyčia ar netyčia patekti į kitą valstybę.
Pasienio stulpelis ir netoliese esanti turbūt pati ryčiausia dabartinės Lietuvos siena, kuri Stalino grąžinta pagal 1920m.Lietuvos-Rusijos sutartį. Gaila, kad tik šioje vietoje.





Ten, už miškelio, visai netoli- Kazėnai. Tėvukas pasakojo, kaip jis su savo Tėvu pokario metais važinėdavo apsipirkti.

[deimantukas]

O aš kaip tik vakar aplankiau dar labiau į rytus nutolusią Lietuvos vietovę, nei Adutiškis. Bendras kelionės maršrutas atrodo taip:



Net nežinau, ar šitos kelionės aprašymą dėti į šią ar į pasienio su baltarusija skiltį. Jei moderatoriai pataisys- nesupyksiu ir padėkosiu.



Važiuojant nuo Tverečiaus link Didžiasalio yra sankryža, kur kelias kairėn veda link Vidžių, kurie yra Baltarusijoje. Iki muitinės gal keturi šimtai metrų. Kelias tiesiai- į Didžiasalį, o dešinėn- į Adutiškį. Šiuo žvyrkeliu dešinėn ir pasukome, nes važiavom aplankyti senelio kapų Kliukuose.

[Romas]

«The Boston Globe»: Жизнь в Беларуси накануне «выборов»
Gyvenimas Baltarusijoje prieš "rinkimus" (19.08.2008)

Белорусский пограничник патрулирует вдоль границы с Литвой возле деревни Пецкуны. 2 мая 2008 года.
Baltarusijos pasienietis patruliuoja ties Peckūnų kaimu 2008.05.02


Женщина слева – жительница Литвы, которая находится в литовском поселке Норвилишкес. Она разговаривает со своими белорусскими родственниками через забор, построенный на границе между Беларусью и Литвой. (...)
Kairėje - Lietuvos gyventoja iš Norviliškių kaimo. Ji kalba su giminaičiais Baltarusijoje per tvorą, kuri pastatyta pasienyje. Baltarusijos pasienietis stebi sceną.
Siena eina per kaimo vidurį (iš tiesų - pakraštyje). Po Sovietijos subyrėjimo šio kaimo gyventojus vis labiau skiria ne tik tvora, bet ir gyvenimo būdas.

http://www.charter97.org/ru/news/2008/8/19/9220/

[Romas]

2007-04-26 apsilankymas Lavoriškių užkardoje
Šengeno pakomitečio nariai susipažino su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasirengimu saugoti išorinę ES sieną

Lavoriškių / Katlaukio [Katłoŭka] pasienio punktas

http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show..._d=66219&p_k=1

[Darius555]

Užuberžė, BY DR1A, fotogrofuota nuo LT puses

http://www.panoramio.com/photos/original/16454797.jpg

[Romas]

Įdomus reportažas iš Lietuvos - Baltarusijos - Lenkijos pasienio

Vastiečių laikraštis 2008-12-10
Manvydas Vitkūnas

Kaimynų sienas saugo ir ginkluoti manekenai

Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos valstybių sienų sankirtoje galima pamatyti geopolitines realijas atspindinčių vaizdų.
(...)

„Lukašenkos linija“
Tik pėdsakų juosta ir pasienio stulpai? Kažkaip nesitiki, kad Lenkiją nuo Baltarusijos skiria tik tokia „draugiška“ siena. Ir išties, netrukus įsitikiname, kad geležinė uždanga niekur nedingo. Apie puskilometrį nuo tikros valstybių sienos eina dar sovietmečiu statyta, o dabar baltarusių kruopščiai prižiūrima inžinerinių įrengimų linija – pėdsakų juosta, kelių eilių tvora su spygliuotomis vielomis, signalizacija, bokšteliais sargybiniams. Taip ir norisi pavadinti šią uždangą nuo Vakarų „Lukašenkos linija“. Prie sienos su Lietuva baltarusiai stato kur kas kuklesnius įrenginius. Veikiausiai tai atspindi ir šiltesnius baltarusių santykius su lietuviais nei su lenkais.

„Lukašenkos linija“ – pasienio įrenginiai, skiriantys Baltarusiją nuo Lenkijos.
Martyno Vidzbelio nuotraukos



Bokštelyje tuščia. „Šiandien ir manekeną įnešė į vidų. Kartais, kai bokštelyje nebudi realus pasienietis, kaimynai pastato uniformuotą manekeną su netikru automatu. Iš toli, be žiūronų nesuprasi – tikras sargybinis ar iškamša“, – apie kolegų išmonę pasakoja S.Motukas. Anot jo, skirtingai nei Lietuvoje, Baltarusijoje sieną saugo ne tik profesionalai, bet ir šauktiniai. Tačiau saugo pakankamai akylai – kelis paskutinius kartus, kai pažeidėjai iš Baltarusijos bandė patekti į Lietuvą, buvo sulaikyti dar Baltarusijos teritorijoje. Baltarusiai remiasi pirmiausia žmogiškaisiais ištekliais, o lietuviai daugiau dėmesio skiria naujai, moderniai technikai įsigyti.
(...)

Kodėl iš Baltarusijos į Lietuvą cigaretes nelegaliai įvežti bandoma nepalyginamai rečiau nei iš Kaliningrado srities? Lankantis įvairiose pasienio rinktinėse, ne kartą teko išgirsti, kad kolegos iš Baltarusijos kur kas atsakingiau žiūri į savo pareigas nei rusai. O kai siena efektyviai saugoma ne tik iš Lietuvos, bet ir iš priešingos pusės, kontrabandininkams kyla mažiau pagundų rizikuoti.
(...)

Miškuose paskendusių pasienio kaimų ir vienkiemių gyventojams nuolat patruliuojantys pasieniečiai yra saugumo garantas. Gyventojai skambina pareigūnams, vos tik pamato įtartinus, nepažįstamus žmones.

http://www.valstietis.lt/Priedai/Gim...uoti-manekenai

[Romas]

Adutiškis
Foto 2008.11

Buvęs kelias į anapus geležinkelio esanti Krukų (Kruki) kaimą




Žvilgsnis į kairę, link Didžiasalio ir Pastovių




Žvilgsnis į dešinę, link buvusios stoties.
Anapus sienos esantis mėlynas vagonėlis - turbūt baltarusių stotelė




Vaizdelis už uždangos