[LT/PL] Lietuvos - Lenkijos pasienis

[rimsenas]

Įdomiausia yra ne tai, įdomiausia yra tai, kiek mašinų gal būt pravažiuos šiais keliais. Per 60 metų žmonės prisitaikė ir nemanau, kad eismas bus daugiau kaip 2-3 mašinos per parą...

Eismas, aišku, bus sezoniškas, tačiau manau, kad kai kuriuose keliuose bus žymiai intensyvesnis nei prognozuojate... (Ypač Punskas- Sangrūda), o galų gale tiek Lietuviai tiek Lenkai bandys atrasti tai kas neatrasta.

[zanaz]

Traukiniai greiciau i Varsuva nuvaziuos, ypac jei dar tu pekabinimu Suvalkuose nebutu

[rimsenas]

Traukiniai greiciau i Varsuva nuvaziuos, ypac jei dar tu pekabinimu Suvalkuose nebutu

Pagal šį projektą vystoma infrastruktūra nelabai skirta nuvykimui į Varšuvą... Nors gal ir galima patrumpinti kelią. Beje, tiesioginio traukinio kol kas ir nėra į Varšuvą, tenka persėsti Šeštokuose.

[Romas]

Per 60 metų žmonės prisitaikė ir nemanau, kad eismas bus daugiau kaip 2-3 mašinos per parą...

Per 80-90, o ne 60 metų (tie keliai atkirsti sienomis apie 1919-1920 m.).
Tokia logika remiantis ir buvo sovietmečiu palikta tik keletas ilgos SU/PL sienos kirtimo punktų su Lenkija - du Breste, du Lvove, vienas Gardine.

Tas sienos su Lenkija išnykimas bus ne mažesnis pokytis, nei sienos atsiradimas su Baltarusija.

[zanaz]

Pagal šį projektą vystoma infrastruktūra nelabai skirta nuvykimui į Varšuvą... Nors gal ir galima patrumpinti kelią. Beje, tiesioginio traukinio kol kas ir nėra į Varšuvą, tenka persėsti Šeštokuose.

biski ne i tema cia parasiau, tiesiog apie Sengeno privalumus cia buvo. Prisiminiau kad pasus pasienieciai tikrindavo vistiek traukiniui vaiuojant, dabar tikriausiai net nestos pasieny

[Romas]

Šengeno erdvės pranašumai džiugina ne visus

Kazys Kazakevičius
"Lietuvos žinios" 2007-11-20

Patikrinimo postai Lenkijos ir Latvijos pasienyje turėtų išnykti šių metų pabaigoje. Nuo tada juose niekas netikrins sieną kertančių asmenų dokumentų - iš vienos valstybės į kitą automobiliai galės važiuoti net nestabtelėdami.
(...)
Lietuvai prisidėjus prie Šengeno erdvės Latvijos pasienyje neliks beveik dviejų dešimčių pasienio postų, o Lenkijos pasienyje - dviejų, Lazdijų ir Kalvarijos. Į juos investuota ne viena dešimtis milijonų litų. Vien 30 hektarų užimantis Kalvarijos postas šalies biudžetui kainavo apie 40 mln. litų.
(...)
Kad kai kurie milijonus kainavę statiniai pasienyje gali būti nugriauti, neneigė ir Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Šatkauskas. Tačiau jis aiškino, kad kalbėti apie milijoninių investicijų sulaukusių statinių pasienyje ateitį - per anksti.

"Kol kas neparengta ir Vyriausybei tvirtinti nepateikta koncepcija, kas ir kaip tuose punktuose bus daroma", - sakė jis. Anot R.Šatkausko, aišku tik tai, jog visi keliai pasienio poste turi būti įrengti taip, kad automobiliai netrukdomai galėtų važiuoti per valstybės sieną. Tačiau drauge dar turi likti galimybė bet kuriuo metu esant reikalui atnaujinti patikrą.
(...)
Lietuvai tapus visateise Šengeno sutarties dalyve ir iš pasienio postų pasitraukus pasieniečiams, jų patalpos ir teritorijos praras pasienio kontrolės posto statusą. Jis riboja galimybę verstis kokia nors ūkine veikla. Vien dėl šios priežasties Kalvarijos poste iki šiol stovi nenaudojamos beveik tūkstančio kvadratinių metrų patalpos, kuriose iki 2004 metų gegužės dirbo muitininkai. "Mes jas saugome, o kai tik atsiras galimybė, ten galės būti plėtojama ūkinė veikla", - aiškino R.Šatkauskas

http://www.lzinios.lt/lt/2007-11-20/..._ne_visus.html

[rimsenas]

2007-12-29
Nors oficialiai projektas "Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonos kelių infrastruktūros plėtra" turėtų pasibaigti sekančių metų sausio 17 dieną, tačiau jis jau pilnai įgyvendintas.
Projektą įgyvendino Punsko valsčiaus administracija (pagrindinis partneris), kartu su viešąja įstaiga Nemuno euroregiono Marijampolės biuras (finansinis partneris) ir Rutka Tartak, Seinų ir Vižainių valsčiaus bei Kalvarijos, Lazdijų rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių administracijomis.
Bendra projekto vertė apie 1 mln. Eur, iš jų apie 75 procentai lėšų skirta iš Europos Sąjungos Kaimynystės (Interreg III A) programos tarp Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities), likusieji 25 procentai – tai partnerių įnašai.
Projekto metu buvo parengta techninė dokumentacija pasienio kelių atstatymui (rekonstravimui) Punsko, Seinų, Rutka Tartak (Rūdelės) ir Vižainių valsčių teritorijose bei iš Lenkijos pusės atstatytos / rekonstruotos 12 kelių atkarpos.
Šio projekto dėka Balčių, Burniškių, Sūduvos, Kreivėnų, Pašešupės, Trumpalių, Paliūnų, Sankūrų, Burbiškių, Markiškių, Beržininkų ir kitų Suvalkų krašto gyventojams bei šio krašto svečiams bus patogiau ir greičiau nuvykti į kaimynines vietoves, kurios 60-iai metų buvo atskirtos pokario metais atstatyta „geležine“ siena. Čia paminėtos vietovės su gyvenvietėmis anapus buvusios sienos susijungs nutiesus kelius iš Lietuvos pusės.
Kelių projektavimas ir atstatymas Lietuvos pusėje vykdomas įgyvendinant „veidrodinį“ projektą "Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonos kelių infrastruktūros plėtra“. Jo įgyvendinimui Europos Sąjungos Kaimynystės (Interreg III A) programa tarp Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities) skyrusi apie 1 mln. Eur subsidiją.
Lietuvos pusėje kelių tiesimo darbai prasidės baigus derinimus, susijusius su žemės paskirties keitimu, procedūromis ir atitinkamais leidimais, tame tarpe ir Vyriausybės sprendimu.
Iki šio projekto įgyvendinimo, žmonės iš Lenkijos pusės praktiškai naudojosi senaisiais keliais, jų nesunaikino, todėl ir jų rekonstravimo procesas, nors ir menkesnių parametrų keliams, tačiau buvo nueitas greičiau.
Teritorija iš Lietuvos pusės buvo „neįžengiama zona“ ar riboto judėjimo zona eiliniam piliečiui, buvusieji keliai Sovietų valdžios nurodymo buvo sunaikinti, dalis jų apaugę medžiais, todėl jų atstatymas bus brangesnis ir sudėtingesnis. Lietuvos pusėje keliai iš karto turės būti statomi laikantis visų standartų, keliai bus platesni.
Kelių statybos darbus iš Kalvarijos, Lazdijų rajono ir Vilkaviškio rajonų pusės numatoma pradėti ateinančių metų pavasarį.

Gintaras Skamaročius

Viešosios įstaigos Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius
http://www.nemunas.info/index.php?-1297511628

[rimsenas]

Pinigų yra, o kelias į pasienį netiesiamas

Dangyra APANAVIČIENĖ

Kol mūsų šalies valdininkai tūpčioja vietoje, Lenkijos pusėje kelias į Lietuvą iki sienos jau seniai nutiestas.
Kažkada kalbos apie galimybę įrengti perėją ties Vartelių kaimu (Vištyčio seniūnija) tebuvo utopija. Vėliau Lietuvos ir Lenkijos valstybių susitarimu buvo nuspręsta čia atidaryti pasienio kontrolės postą su nedidele muitine, per kurią turistai ir gyventojai galėtų vykti pėsčiomis, dviračiais, lengvaisiais automobiliais ir autobusais. Ir štai gruodžio mėnesį Lietuvai įsiliejus į Šengeno erdvę jokių sienų su kaimyninėmis Europos Sąjungos valstybėmis apskritai nebeliko.
Tačiau niekur nedingo abiejų šalių įsipareigojimai nutiesti Lietuvą su Lenkija sujungsiantį kelią Varteliai–Burniškiai–Vižainiai. Tiksliau – net ne vieną, o penkis kelius. Visi jie į Lenkiją turėjo vesti iš mūsų rajono. Tačiau vėliau, pakoregavus projektą, vieno kelio buvo atsisakyta. Dabar planuojama nutiesti du kelius Gražiškių seniūnijos teritorijoje: Duoniškiai–Vilkupiai ir Vygreliai–Sūduva, o Vištyčio seniūnijoje – jau minėtą kelią Varteliai–Burniškiai–Vižainiai bei dviračių taką Varteliai–Balčiai.
Visame Lietuvos pasienyje su Lenkija tokių kelių numatyta dar daugiau. Tačiau nors pinigai laukia jau seniai, mūsų pusėje konkretūs darbai nejuda, nes kol kas dar tik tvarkomi popieriai.
Kaimynai savo įsipareigojimą įvykdė dar gerokai iki Naujųjų metų. Lig tolei tyliai delsę lenkai metams baigiantis visų nuostabai ėmė ir labai greitai savo pusėje paklojo naują, tegul ir neplatų (tik 3,5 m pločio), asfaltuotą kelią iki Burniškių. Jie įrengė ne tik šį, bet visus pagal projektą numatytus kelius iki sienos.
Lietuvos pusėje šie reikalai dėl kažkieno neveiklumo užstrigo. Visos kritikos strėlės nukreiptos į Nemuno euroregiono Marijampolės biurą, kuris koordinuoja šį projektą ir per kurį Europos Sąjungos lėšomis finansuojama pasienio kelių statyba.
Kaimynų pastangas lietuviai linkę sumenkinti, sakydami, kad lenkai nuėjo greitesniu, bet pigesniu keliu. Tą skirtumą vairuotojai pajus iškart, kai tik Lietuva iki valstybės sienos nuties savo puikiai įrengtą, visus europinius standartus atitinkantį 7 metrų pločio kelią – tokį, koks dabar ateina iki poilsiaviečių mikrorajono prie Vištyčio ežero. Ties valstybių riba vairuotojams teks persiorientuoti ir prisitaikyti prie ne itin patogaus važiavimo Lenkijoje, nes 3 metrų pločio juostoje dviem dideliems automobiliams bus gana sudėtinga prasilenkti.
Lietuviams iki Lenkijos pasienio likę pakloti kiek daugiau nei 3 km kelio. Šiuo metu į kaimyninę šalį veda klampus, sunkiai išvažiuojamas kaimo vieškelis, galop atsiremiantis į mišką. Keliukas per šį mišką (daugiau kaip 800 m) iki naujojo lenkų kelio neišvažiuojamas. Čia ir eis mūsų naujasis kelias, kuriam vietą jau reikėtų pradėti ruošti nedelsiant, nes, kaip žinia, kirsti medžius galima tik iki kovo 1 dienos. Taigi laiko liko visai nedaug.
Apie tai paklaustas Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius sakė, jog pirmiausia reikia pakeisti tos vietos žemės statusą. Šiuos reikalus jis teigė pradėjęs judinti dar vasarą – liepos mėnesį kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl miško žemės paskirties pakeitimo. Pasak direktoriaus, Valstybinė miškotvarkos tarnyba jau parengusi schemas, kurios baigiamos suderinti ir netrukus turėtų būti patvirtintos. Marijampolės apskrities viršininkui pasirašius potvarkį, beliks gauti statybos leidimą ir pradėti darbus.
G.Skamaročiaus nuomone, šie reikalai neturėtų užtrukti – galbūt tai tik keleto dienų klausimas.
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius stebėjosi pernelyg užsitęsusiais derinimo reikalais. „Juk keliai į pasienį turi būti nutiesti iki birželio mėnesio. Dabar girdžiu, kad jiems ir pinigų, ko gero, pritrūks. Trūkstamą sumą galėtų skirti Susisiekimo ministerija, bet niekas nesikreipė. Jau baigiame rengti įvairias programas – pinigų gali nebelikti. Buvo kilę problemų dėl nuosavos žemės, kurios reikės būsimam keliui į pasienį Gražiškių seniūnijoje, išpirkimo. Paprašė mūsų ministerijos pagalbos – ir pinigai bus skirti, nes tas kelias respublikinės reikšmės, reikia bendrai spręsti problemas“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Taigi tikėtina, kad visiems staiga sukrutus reikalai iš vietos pajudės ir jau vasarą į Lenkiją galėsime važiuoti nauju keliu....>>>

http://www.is.lt/santaka/?sid=8801
http://vilkovist.proboards20.com/ind...662211&page=71

[Romas]

Kol nėra naujienų iš kelių tiesimo Lietuvos pusėje, įdedu 1932 m. lenkišką žemėlapį iš www.mapywig.org
Originalo (M1:300.000) lapas Nr.36 Suwałki-Kowno (Suvalkai-Kaunas)

[Romas]

LT/PL administracinė linija 1932 m. stambesniu planu

Šiaurės vakarinis sienos ruožas

[Romas]

LT/PL administracinė linija 1932 m. stambesniu planu

Pietrytinis sienos ruožas



Strateginiai plentai (raudona linija) buvo nutiesti dar caro laikais.
Vietinių kelių tinklas dar nebuvo spėjęs išnykti per 13 metų (1919-1932).
Sovietmečiu Lietuvos pusėje vietiniai keliai išnyko, sovietai nutiesė rokadinį kelią pasieniečių reikmėms, o pasienis užžėlė mišku.

[Romas]

Dabartinio LT - PL pasienio kelių tinklas 1899.

„Übersichtskarte von Mittel-Europa“.
Vokiško 1:300 000 (1 cm - 3 km) mastelio žemėlapio fragmentas.

http://www.agi.lt/topo/content.html


Prieš I pasaulinį karą Rusija pasienyje su Vokietija nutiesė daug strateginių plentų.
Suvalkijoje kelių tinklas buvo žymiai tankesnis nei likusioje Lietuvos dalyje.
Tankesnis gerų kelių tinklas Suvalikijoje išliko dar keletą dešimtmečių.

[Romas]

Šiaurės vakarinė LT-PL pasienio dalis
Vokiškas 1899 m. žemėlapis

http://www.agi.lt/topo/content.html

[Romas]

Pietrytinė dabartinio LT-PL pasienio dalis
Vokiškas 1899 m. žemėlapis

http://www.agi.lt/topo/content.html

[rimsenas]

Lenkijos pasienyje įsikūrę gyventojai iki šiol negali naudotis Europos Sąjungos vidines sienas panaikinusios Šengeno erdvės privalumais. Nors Lenkija dar iki pernykščio gruodžio nutiesė ar sutvarkė devynis kelius, vedančius Lietuvon, bet pasienyje kelias ir baigiasi. Išmaltu šunkeliu Lietuvos pusėje nė vienas automobilis neišvažiuotų. Šiems tenka vykti link buvusių pasienio perėjimo punktų ties Kalvarija ar Lazdijais.

„Lenkai manęs dažnai klausia, kodėl nėra normalių kelių. Ne vienas kaimyninės šalies pilietis atvažiuoja iki pat sienos, o paskui iki Vištyčio eina pėsčiomis, nes kitaip jo nepasieksi“, – pasakojo Vilkaviškio rajono, Vištyčio seniūnas Bronislovas Polita.
Šiame rajone kelių, vedančių Lenkijos link, – ne vienas. Tačiau jais galima važiuoti nebent traktoriumi. Lengvuoju automobiliu maždaug 800 metrų atkarpos iki pasienio su Lenkija įveikti neįmanoma.

Vištyčio gyventojai į anapus sienos esantį Vižainio miestelį, kaip ir anksčiau, važiuoja per buvusį Kalvarijos pasienio postą. Į Vižainį tiesiu keliu – 15 kilometrų, o per Kalvariją – 80.

Pasienio keliams tiesti 2005-ais numatyta Europos Sąjungos parama, skirti 3,7 mln. litų – tačiau projektui strigus Aplinkos ministerijoje, viskas pabrango, tiek pinigų nebeužteks.

„Normaliais keliais pas kaimynus turėtume važiuoti jau gegužę. Bus bent 6-7 keliai, pusė jų – asfaltuoti“, – žada Euroregiono „Nemunas“ Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius.

Iš Lietuvos pusės pasienio link yra numatyta statyti 12 gerų žvyrkelių ir asfaltuotų kelių, tačiau jau dabar aišku, kad visiems jiems nutiesti jau trūksta apie 7,5 mln. litų. Kada ir kaip jie bus gauti, neaišku.
Projektui įgyvendinti Lietuvai dar 2005 m. buvo numatyta skirti apie 3,7 mln. litų. Per tą laiką labai išaugo kainos, tad už tokią sumą dabar bus galima padaryti nedaug.

http://www.alfa.lt/straipsnis/171775

[Romas]

/\ Dėkui už informaciją.
Deja, mūsiškiai gerokai apsileido tvarkydami pasienio kelius

[Romas]

Lietuvos ambasados Lenkoje pranešimas.
Išvardinti 4 iš 12 prioritetų

Lietuvą ir Lenkiją sujungs daugiau kelių
2007.12.13

Įgyvendinus Europos Sąjungos Kaimynystės (Interreg III A) programos Lietuvai ir Lenkijai projektą „Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonos kelių infrastruktūros plėtra“ kaimynines šalis sujungs daugiau kelių. Atstatyti pagrindinių kelių ruožai tarp Lietuvos ir Lenkijos pasienio skatins turizmo plėtrą bei bus naudojami pasienio ruožo gyventojų poreikiams.

Projektas pradėtas įgyvendinti 2006 m. balandžio mėnesį. Jį numatoma užbaigti iki 2008 m birželio mėnesio pabaigos. Planuojamas projekto biudžetas apie 4,7 mln.Lt (1,362 mln.Eur).

Lenkijos pusėje šiuo metu jau atstatyta 12 kelio ruožų, iš jų 6 su asfalto danga ir 6 su žvyro danga, nes kelių atstatymą vykdė senųjų buvusių ir daugumoje atveju dar esamų kelių žemės juostose. Todėl daugeliu atveju, Lenkijos pusėje kelio ruožai buvo tiesiog rekonstruoti, pagerinant kelio dangą. Tačiau ateityje šie kelių ruožai (3,5 m pločio) turės būti platinami iki 5-8 m pločio.

Lietuvos pusėje, po II-ojo Pasaulinio karo, Sovietinė sistema pasienio ruože gyvenusius žmones fiziškai likvidavo arba ištrėmė į kitas vietas, pačią sienos ruožą iki 1,6 km atstumu nuo sienos linijos padarydami draudžiama įeiti zona. Ten buvę keliai buvo fiziškai sunaikinti, vietomis apaugo mišku ar krūmynais, todėl buvusių kelių atstatymui reikia praeiti ilgas procedūras, formuojant 6-9 m pločio kelio važiuojamosios dalies juostas. Didžioji dalis pasienio kelių eina per valstybinių miškų fondo žemę. 2008 m. vasario-kovo mėnesiais planuojama pradėti kelių statybos darbus, o pabaigti - 2008 m. balandžio-birželio mėnesiais. Atstatomų kelio ruožų ilgis nuo 0,2 iki 2,2 km. Projekte numatoma Lietuvos pusėje atstatyti 12 kelio ruožų, iš jų 6 su asfalto danga ir 6 su žvyro danga.

Tikimasi pirmiausiai atstatyti kelio ruožus:
Galiniai-Burbiškės (Lazdijų rajone, greta Galadusio ežero),
Naujieji Alksnėnai-Kreivėnai-Punskas,
Liubavas-Pašešupiai (Kalvarijos savivaldybėje) bei
Varteliai-Burniškiai (Vilkaviškio rajone, netoli Vištyčio ežero).

Atstatytų pasienio kelių tinklą pristatantį žemėlapį numatoma išleisti iki 2007 metų pabaigos.

http://www.lietuva.pl/index.php?lang...page=74&id=789

Jei pasienio keliai Lietuvos pusėje nenutiesti (jei išvis pradėti tiesti), gal kas nors bent matė tą iki pernai metų pabaigos išleistą žemėlapį...

[Romas]

2007-11-07

Na obszarze administracyjnym Gminy Sejny w ramach projektu 2005/179 przebudowano i wyremontowano 3 odcinki dróg gminnych o łącznej długości 8, 651 km:
1) droga gminna Berżniki — Granica Państwa o długości 5,523 km,
2) droga gminna Sankury — Burbiszki — Granica Państwa o długości 1,867 km,
3) droga gminna Burbiszki przez PGR o długości 1,261 km.

http://epodlasie.wipb.pl/biptest/ug_...ormacja&id=763



Seinų valsčiuje baigti remontuoti šie kelio ruožai (numeracija pagal lietuvišką žemėlapį ):
15) Berznykas- PL/LT Siena (turbūt iki Kauknorio-Kapčiamiesčio)
12) Sankūrai - Burbiškės- PL/LT siena (turbūt kelias Punskas - Galiniai - Lazdijai)
12) Vietinis kelias nuo Burbiškių iki to paties Galinių pasienio punkto

[Romas]

Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonos susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas.
Įdomios informacijos yra ir pridėtuose dokumentuose

Lietuvos Automobilių kelių direkcijos raštas
156-157 psl.



Derinimo išvados (LAKD įtakoti pakeitimai)
182-183 psl.




Šaltinis:
http://www.marijampole.aps.lt/ava/se...e=lt&pathId=95

[Romas]

Projektas bus vykdomas keliais etapais.
I etape Lietuvos pusėje bus tik žvyro danga


Šaltinis Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonos susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas. (tekstinės dalies 19 psl.)

http://www.marijampole.aps.lt/ava/se...e=lt&pathId=95