[VLN] Vilniaus tiltai senose nuotraukose

[Romas]

Kuriama tema apie Vilniaus tiltus senose nuotraukose.
Nesinori istorinių nuotraukų painioti su aktualijomis.

Būtų gerai, jei moderatorius perkeltų tinkamas nuotraukas iš kitų temų, visų pirma iš [VLN] Vilniaus tiltai ir viadukai

Kažką panašaus gerai būtų padaryti ir su Kauno tiltų senomis nuotraukomis.

[Romas]

Straipsnis apie vantinį pėsčiųjų tiltą tarp Žvėryno ir Vingio parko
"Mokslas ir gyvenimas" 1982 m. Nr.6

[Romas]

Nenustatytas "Mokslo ir gyvenimo" numeris.
Straipsnis apie būsimą tiltą pateiktas kartu su 1980 -1985 m. straipsniais. (Šiek tiek keista, kodėl A.Mickevičiaus biblioteka nenurodo konkretaus numerio - kaip kokia Susuiekimo ministerija, kuri naujienose anksčiau paprastai nerašydavo datų).
Kadangi tiltas atidarytas 1979 m. lapkritį (prieš Spalio šventes), tai galima spėti kad straipsnis buvo paskelbtas apie 1975 -1977 metus

Apie naują tuometinį Tarybų tiiltą (jis apie 1991 metus oficialiai pavadintas Geležinio vilko, visi jį vadino Pedagoginio tiltu)
Inž. Napoleonas Dūda "Naujas statinys Vilniuje"

https://www.amb.lt/data/public/uploads/2021/12/mokslas-ir-gyvenimas-apie-vilniu-19801985-m.pdf

[Romas]

Aidai 2023.05.09
Autorius gidas Vytis Ledas
Nerį tvirtai apkabinęs galiūnas: Vilnius be jo neišsiverstų nei dienos

Pedagoginio tiltui duotas pavadinimas – “Tarybų” – po jo atidarymo 1979-aisiais niekaip neprilipo, nors tiek iki jo einanti gatvė, tiek netoliese esanti aikštė (dab. Nepriklausomybės) sovietmečiu irgi vadintos Tarybų vardais.


Dabar tai Geležinio Vilko gatvė, bene labiausiai apkrauta sostinės magistralė, kurioje įvykus mažiausiai techninei avarijai, kamščiai sugriebia dalį miesto centro. Didelį rūpestį man, kaip šiek tiek išmanančiam statybos reikalus – apie tiltų statybą šiandien ir porinsiu – kelia tunelio po Gedimino prospektu būklė, kurio statybinės konstrukcijos akivaizdžiai vargsta ir silpsta.
Na, o minėta gatvė buvo tiesta nuo žiedo ties Savanorių prospektu (beje, daugeliui bus įdomu sužinoti, kad jungtis tarp Minsko plento ir Lazdynų tilto suplanuota, bet neįgyvendinta dar sovietmečiu) iki pat Molėtų plento, kad “nukrauti” intensyvaus eismo vargintą, ir gyvenamaisiais namais apstatytą Savanorių prospektą.


Įdomiai apie tilto pradžią – finansavimo sprendimą – rašo Inga Liutkevičienė knygoje “Deja Vu Vilnius 1974-1990”, kurioje dalinasi savo prisiminimais, ir daugel miestui nusipelniusio, o šiemet mus suvisam palikusio Algirdo Vileikio – galima būtų pavadinti į paskutiniuoju miesto meru sovietmečiu – prisiminimais.
A.Vileikis prisiminė, kaip norėjęs statyti išskirtinį – galingą ir gražų – tačiau kainuojantį puse milijono rublių tiltą, susilaukė tuomečio finansų ministro Romualdo Sikorskio ir kompartijos CK sekretoriaus Liongino Šepečio palaikymo, o štai tuometis transporto ministras Vladislavas Martinaitis spyriojęsis: atseit, tiltas bus ne tik brangesnis, bet ir projekto perdarymas ilgai truksiantis. A.Vileikį parėmė Lietuvos statybininkų autoritetas – akademikas Antanas Kudzys (...) – pareiškęs, kad projektavimą atlieka skaičiavimo mašinos, tad projektavimas truktų penkiolika minučių ilgiau. Vyriausybės posėdžio nariai ėmę juoktis, ir patvirtinę Algirdo Vileikio remtą projektą modernaus tilto – tokį šiai dienai ir turime.


Na, o kelininkas Napoleonas Dūda, tuometės Komunalinio ūkio valdybos vyriausiasis inžinierius, sovietmečio spaudoje taip komentavęs naujosios magistralinės gatvės ypatumus:
tarp eismo juostų įrengta 11,5 m pločio skiriamoji juosta, kuri ateityje inensyvėjant eismui (naivu manyti, kad sovietmečio transportininkai nesitikėjo transporto srautų augimą, tik, aišku, tokio spartaus nenumatė), būtų galima “be didelių kapitalinių lėšų ir inžinerinių tinklų rekonstrukcijos” įrengti po dar vieną eismo juostą abejomis kryptimis.
Ties Baltupiuose esančia Didlaukio gatve turėjo būti pastatytas pėsčiųjų viadukas – ten iki šiol yra eismą trikdanti perėja, labiausiai aktuali netoliese įsikūrusio studentų miestelio gyventojams, o projekte ši perėja numatyta tik kaip laikina

Per praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį nebuvo pajėgta net nutiesti antrosios magistralės dalies nuo viaduko prie Ateities gatvės iki Molėtų plento: tebuvo viena dabartinės gatvės dalis, kurioje eismas vyko viena juosta viena kryptimi. Taigi, nelengva buvo iki galo įgyvendinti sovietmečio projektuotojų sumanymus, nors važiuojamosios dalies įrengimas, įvertinant žemės darbus, tiltus ir viadukus, inžinerines komunikacijas, tesudaro keletą procentų bendroje tokios magistralinės gatvės tiesimo sąmatoje. Kada gi atsiras trečiosios eismo juostos nuo Žalgirio gatvės iki Molėtų plento – žino tik Aukščiausiasis, bet labai tikėtina, kad – niekada Nesigilindami daugiau į statybinius niuansus, pakeliaukime po paties tilto statybų etapus, pasivakščiojimą pradėdami nuo tilto atidarymo 1979-ųjų lapkritį.

https://aidai.lt/2023/05/09/neri-tvi...tu-nei-dienos/

[Romas]

Dabar bandau prisiminti kaip dabartinis Liubarto tiltas vadinosi 1987 metais - kai ką tik buvo atidarytas, bet nepavyksta.

Aidai 2023.05.09
Autorius gidas Vytis Ledas

Liubarto tiltas baigtas statyti 1987-aisiais – vėlyvuoju sovietmečiu – kuomet ir statybų kokybės, ir jų finansavimo reikalai jau buvo pradėję po truputį šlyti. Turėjęs nukrauti senąjį Žvėryno, Liubarto tiltas nė iš tolo neprilygo bene svarbiausiam miesto tiltui prie Pedagoginio, tad ir savalaikės priežiūros bei einamojo remonto jis labai stokojo – tai nekaip atsiliepė šio transporto statinio statybinei būklei, apie ką jau nesyk rašyta. Galbūt dėl sąlygiškos reikšmės miesto transporto sistemoje, ir vaizdinės medžiagos apie Liubarto tiltą turim mažokai (...)



https://aidai.lt/2023/05/09/neri-tvi...tu-nei-dienos/

[Romas]

Mokslas ir gyvenimas 1976 m. Nr. 11


Inž. Napoleonas Dūda. Žvėryno tiltas

[digital]

Čia specialiai dalis teksto blurinama?

[Romas]

Čia specialiai dalis teksto blurinama?

Taip, kad liktų tik kopijuojamas straipsnis

[digital]

Kad ten dalis užblurinta ir apie tiltą iš to paties straipsnio.

[Romas]

Antra skiltis yra pirmoje nuotraukoje.

[digital]

Ne visai supratau - pirmoje nuotraukoje neryškus tekstas apačioje dešinėje, antroje - irgi apačioje dešinėje, bet jau žymiai sunkiau perskaityti. Tai ir klausiu, ar ten buvo specialiai blurinta, ar tiesiog nelabai kokybiškai nufotografuota? Pridedu 2 pav. su parodyta vieta:

[Romas]

Na, bet tamsta nuoširdžiai užsiciklino.
Antroje vietoje yra sujudėjusi ar toje vietoje nesufokusuota nuotrauka.
Jei ta vieta patį žiauriai sudomino, tai pagal žurnalo numerį galima to straipsnio paieškoti bibliotekoje.

[digital]

Na, bet tamsta nuoširdžiai užsiciklino.
Antroje vietoje yra sujudėjusi ar toje vietoje nesufokusuota nuotrauka.
Jei ta vieta patį žiauriai sudomino, tai pagal žurnalo numerį galima to straipsnio paieškoti bibliotekoje.

Nematau jokio užsiciklinimo - tiesiog neįskaičiau teksto, tai ir paklausiau, ar čia specialiai, ar ne. Pridėjau screenshotą, kad suprast apie ką kalba.

[Ignalina]

Na, bet tamsta nuoširdžiai užsiciklino.
Antroje vietoje yra sujudėjusi ar toje vietoje nesufokusuota nuotrauka.
Jei ta vieta patį žiauriai sudomino, tai pagal žurnalo numerį galima to straipsnio paieškoti bibliotekoje.

Jei kažkuo daliniesi, tai reikėtų pasistengti, kad tai būtų perskaitoma. Dabar antroje nuotraukoje daug neįskaitomo teksto.
Kaip ir pats sakei ne kartą - forumas nėra šiukšlių dėžė, kad kelti prastos kokybės turinį.