Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus infrastruktūros projektų istorija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Vilniaus infrastruktūros projektų istorija

    Labas vakaras

    Daugiau nei metai laiko vis paskaitinėju šį forumą - smagu pamatyti, kas bus naujo bei tai, ko jau nebepamatysi

    Daug sužinojau apie aplinkelius, Šiaurinę gatvę, tiltus ir pan., tačiau neradau jokios info apie Geležinio Vilko bei Ozo gatvių istoriją Senesniuose žemėlapiuose dabartinė Geležinio Vilko g. užsibaigia ties dabartiniu PC OZAS ir eina toliau dabartine Ozo g. trasa. Taip pat labai įdomi Ukmergės g. prie Žaliojo tilto (kai dar nebuvo Konstitucijos pr.)

    Datos, faktai, foto - iš anksto ačiū už viską

    p.s. Visas forumas išnarstytas po kaulelį jau kas susije su gatvėm

    #2
    Šiek tiek mano prisiminimų (pavadintų "Geležinio Vilko gatvės istorija") apie dabartinės Geležinio Vilko gatvės pratęsimą nuo dabartinės Ozo g. iki Baltupių buvo Vilniaus viešojo transporto temoje (dabar jau archyve). Turbūt, todėl jų ir neradote.

    P.S. Kadangi kelių ir gatvių skiltyje nėra Vilniaus gatvių istorijos temos, gal ir verta prašyti moderatorių perkelti tą mano pranešimą į temą "[VLN] Geležinio Vilko gatvės pratęsimas iki Molėtų pl.", tačiau ši tema skirta žymiai vėlesniam ir tolimesniam Geležinio Vilko gatvės pratęsimo etapui, todėl pranešimas pagal datą šioje temoje pasimestų

    Comment


      #3
      aRa - dėkui, buvo be galo įdomu paskaityti Gal kokių foto iš to laiko atsirastų?

      Comment


        #4
        Laikraštis „Vakarinės naujienos“ 1978 m. sausio 3 d.





        Comment


          #5
          Hmm, o kur ši sankryža? Kažkaip maniau, kad tai Geležinio vilko g., bet čia dvipusis eismas
          Lietuva visiems.

          Comment


            #6
            Parašė abruo Rodyti pranešimą
            Hmm, o kur ši sankryža? Kažkaip maniau, kad tai Geležinio vilko g., bet čia dvipusis eismas
            Tai ir yra Geležinio vilko: https://www.google.lt/maps/@54.67857...7i13312!8i6656

            Comment


              #7
              Laikraštis „Vakarinės naujienos“ 1979 m. spalio 11 d.













              Comment


                #8
                Gal dar nebuvo:

                Paskutinis taisė Romas; 2017.05.29, 22:25. Priežastis: Sukurta atskira tema

                Comment


                  #9
                  /\ Koks šaltinis?

                  Comment


                    #10
                    "Mokslas ir technika" arba "Mokslas ir gyvenimas", greičiausiai pirmas, numerio nežinau, bet jei jis mano (nepamenu iš kur ši nuotrauka - ar pats fotografavau, ar kažkur radau), tai gal ir rasčiau.

                    Comment


                      #11
                      /\ Kažkada, atrodo, apie dabartinę S.Batoro gatvę buvo rašyta "Moksle ir gyvenime" apie 1974-1978 metus

                      Beje, dėkui už pranešimą.
                      Buvo proga sukurti atskirą temą. Apsižiūrėjau, kad nėra temos apie Vilniaus infrastruktūros projektų istoriją; yra tik tema apie neįgyvendintus projektus.

                      Comment


                        #12
                        N. Dūda. Ilgėja Tarybų gatvė // Vakarinės naujienos, Nr. 194, 1989, p. 2.



                        Turbūt fotografuota ši vieta.

                        Comment


                          #13
                          Vilniaus istorijos puslapiai: kaip buvo kuriama sostinės transporto sistema

                          Neseniai Lietuvos istorijos institutas išleido monumentalią trijų tomų Vilniaus istoriją, aprėpiančią Lietuvos sostinės raidą nuo XIII amžiaus iki 1990 metų. Siūlome ištrauką iš šios knygos „Vilniaus istorija, I – III tomai“.

                          Transportas ir infrastruktūra

                          Augant miestui plėtėsi transporto kelių tinklas. 1972 m. buvo parengta Vilniaus kompleksinė transporto plėtros schema, kuri buvo peržiūrima, tikslinama, kol galiausiai Vykdomasis komitetas 1974 m. lapkritį ją patvirtino. Joje buvo numatytos svarbiausių Vilniaus magistralių plėtros užduotys.

                          Nors jų įgyvendinimas nuolat vėluodavo, 8-ojo dešimtmečio pirmoje pusėje buvo atlikti miesto vidaus susisiekimui svarbūs darbai: nutiesta Olandų–Zarasų gatvių magistralė, Kareivių gatvė, pastatytas Valakampių tiltas, baigti stambūs transporto mazgai Raudonosios Armijos (dabar Savanorių) prospekte, rekonstruotas troleibusų depas. Daug dėmesio ir toliau buvo skiriama transporto valdymui.

                          Pradėtas statyti pirmasis tunelis Tarybų (dabar Geležinio Vilko) gatvėje, planuota, kad pagrindinės magistralės aplenks miesto centrą, o apsaugai nuo triukšmo jos bus įgilintos arba atskirtos nuo gyvenamųjų namų pylimais ir gausiais želdiniais. 1987 m. pristatytas ir tramvajaus projektas. Palaipsniui daugėjo visuomeninio transporto maršrutų. 1965 m. Vilniuje 12 maršrutų kursavo 124 troleibusai, veždavę daugiau nei 170 tūkstančių keleivių kasdien.

                          Itin triukšmingomis gatvėmis 8-ajame dešimtmetyje laikytos J. Basanavičiaus, Komjaunimo (Pylimo), P. Cvirkos (Pamėnkalnio), Liepos 21-osios (Tauro), Žemaitės gatvės. Siekiant pagerinti vidaus susisiekimą ir nuimti transporto apkrovas nuo miesto gatvių, 9-ajame dešimtmetyje projektuoti aplinkkeliai, iš esmės atitinkantys dabar esančius. Nors dar tada jiems buvo gautas ir finansavimas, prasidėjus politinėms permainoms sovietmečiu darbai taip ir liko nepradėti. Aplinkkeliai nutiesti tik praėjus porai dešimtmečių po valstybingumo atkūrimo.

                          Augant miestui didėjo ne vien oro, bet ir vandens taršos ir ekologijos problemos. 1958 m. per LSSR Ministrų Tarybos posėdį buvo susigriebta, kad ne tik kiti respublikos miestai, bet ir stipriai augantis Vilnius neturi tinkamos vandenvalos ir kanalizacijos sistemos. Kanalizacijos projektas nuo 1948 m. buvo rengiamas Leningrado projektavimo įstaigose. Panaši situacija buvo ir su vandentiekiu, tik tuo metu jis dar nė nebuvo pradėtas projektuoti. 1973 m. balandžio 1 d. įsigaliojo LSSR vandens kodeksas, draudžiantis atiduoti eksploatuoti įmones, neturinčias vandenvalos įrenginių. 1973 m. Vilniaus vadovai kreipėsi į respublikos valdžią, atkreipdami dėmesį į upių taršą mieste ir būtinybę mieste įrengti nuotekų valymo sistemas.

                          Jie tvirtino, kad kasdien į Nerį išleidžiama 143,6 tūkstančio kubų užterštų nuotekų, iš kurių tik 7,3 tūkstančio kubų (5,4 proc.) išvalomi. Vilniaus nuotekų valykla Titnago gatvėje pradėta statyti 1975 m., bet statybos užtruko ir net sovietmečio pabaigoje miesto partinė valdžia konstatavo, kad jos labai vėluoja. 1986 m. pradėjo veikti mechaninio, o 1996 m. – ir biologinio valymo įrengimai.


                          Comment


                            #14
                            Parašė digital Rodyti pranešimą
                            "Mokslas ir technika" arba "Mokslas ir gyvenimas", greičiausiai pirmas, numerio nežinau, bet jei jis mano (nepamenu iš kur ši nuotrauka - ar pats fotografavau, ar kažkur radau), tai gal ir rasčiau.
                            Radau - "Mokslas ir gyvenimas" 1978 , Nr. 5



                            Skaityti pirmąjį šios temos pranešimą

                            Comment


                              #15
                              Parašė liudasbar Rodyti pranešimą
                              Ozo g. (ties PC "Ozas") link Akropolio, Alfredas Pliadis, 1983
                              Click image for larger version  Name:	IMG_5350.JPG Views:	39 Size:	658,3 kB ID:	2218420
                              Ačiū už retą nuotrauką.

                              Comment


                                #16
                                Būtų gerai sujungti šią primirštą temą su didesne tema - Vilniaus infrastruktūros projektų istorija
                                Paskutinis taisė Romas; 2025.09.04, 08:46.

                                Comment


                                  #17
                                  Andrius Petrulevičius 1989.05.16
                                  Viršuliškių gyventojų mitingas prieš tiesiamą Ozo (dab. Šešuolių g.) ir taikių gyventojų "genocidą"









                                  https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos...er=KEYW_GATVES

                                  Gal ir gerai, kad nutiesė tą gatvę.
                                  Kelerius metus, kol nebuvo nutiestas Pilaitės prospektas, ši gatvė buvo pagrindinis kelias į Pilaitę.

                                  Comment


                                    #18
                                    Dabartinis NMC ir Konstitucijos prospektas prieš 40-45 metus
                                    Tarybų gatvė (dab. Ozo-Geležinio Vilko g.) ir Pedagoginio tiltas buvo pastatyti 1979 m. lapkritį, prieš "Spalio" šventes.

                                    Senoji Ukmergės gatvės trasa apie 1977 -1979 metus.
                                    Kairėje - jau pradėta tiesi naujoji Ukmergės gatvė


                                    Naujoji Ukmergės gatvės (nuo 1988-89 m. - J.Paleckio g, paskui vėl Ukmergės g.) trasa apie 1979 -1980 metus.
                                    Revoliucijos muziejus (dab. NDG) buvo pastatytas 1980 m.

                                    https://madeinvilnius.lt/vilniaus-is...auku-galerija/
                                    FB Vaidas Žandaris https://www.facebook.com/561651615615gfdhggfh

                                    Comment


                                      #19
                                      Tai Lvovo gatvė iš principo yra istorinė Ukmergės gatvė?

                                      Comment


                                        #20
                                        Taip, Lvovo gatvės galas už Komprojekto (netoli Linkmenų gatvės) yra senoji Ukmergės gatvė.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X