Vilniaus infrastruktūros projektų istorija

[Knope]

"Statybą ir architektūrą" skaitant. 1979 m. realijos.

[liudasbar]

~1979 m. lyg ir

[Ignalina]

Lvivo g., ne Lvovo.

[Romas]

Taip, Lvovo gatvės galas už Komprojekto (netoli Linkmenų gatvės) yra senoji Ukmergės gatvė.

[mantasm]

Tai Lvovo gatvė iš principo yra istorinė Ukmergės gatvė?

[Romas]

Dabartinis NMC ir Konstitucijos prospektas prieš 40-45 metus
Tarybų gatvė (dab. Ozo-Geležinio Vilko g.) ir Pedagoginio tiltas buvo pastatyti 1979 m. lapkritį, prieš "Spalio" šventes.

Senoji Ukmergės gatvės trasa apie 1977 -1979 metus.
Kairėje - jau pradėta tiesi naujoji Ukmergės gatvė


Naujoji Ukmergės gatvės (nuo 1988-89 m. - J.Paleckio g, paskui vėl Ukmergės g.) trasa apie 1979 -1980 metus.
Revoliucijos muziejus (dab. NDG) buvo pastatytas 1980 m.

https://madeinvilnius.lt/vilniaus-is...auku-galerija/
FB Vaidas Žandaris https://www.facebook.com/561651615615gfdhggfh

[Romas]

Andrius Petrulevičius 1989.05.16
Viršuliškių gyventojų mitingas prieš tiesiamą Ozo (dab. Šešuolių g.) ir taikių gyventojų "genocidą"









https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos...er=KEYW_GATVES

Gal ir gerai, kad nutiesė tą gatvę.
Kelerius metus, kol nebuvo nutiestas Pilaitės prospektas, ši gatvė buvo pagrindinis kelias į Pilaitę.

[Romas]

Ozo g. (ties PC "Ozas") link Akropolio, Alfredas Pliadis, 1983

Ačiū už retą nuotrauką.

[Romas]

"Mokslas ir technika" arba "Mokslas ir gyvenimas", greičiausiai pirmas, numerio nežinau, bet jei jis mano (nepamenu iš kur ši nuotrauka - ar pats fotografavau, ar kažkur radau), tai gal ir rasčiau.

Radau - "Mokslas ir gyvenimas" 1978 , Nr. 5



Skaityti pirmąjį šios temos pranešimą

[digital]

Vilniaus istorijos puslapiai: kaip buvo kuriama sostinės transporto sistema

Neseniai Lietuvos istorijos institutas išleido monumentalią trijų tomų Vilniaus istoriją, aprėpiančią Lietuvos sostinės raidą nuo XIII amžiaus iki 1990 metų. Siūlome ištrauką iš šios knygos „Vilniaus istorija, I – III tomai“.

Transportas ir infrastruktūra

Augant miestui plėtėsi transporto kelių tinklas. 1972 m. buvo parengta Vilniaus kompleksinė transporto plėtros schema, kuri buvo peržiūrima, tikslinama, kol galiausiai Vykdomasis komitetas 1974 m. lapkritį ją patvirtino. Joje buvo numatytos svarbiausių Vilniaus magistralių plėtros užduotys.

Nors jų įgyvendinimas nuolat vėluodavo, 8-ojo dešimtmečio pirmoje pusėje buvo atlikti miesto vidaus susisiekimui svarbūs darbai: nutiesta Olandų–Zarasų gatvių magistralė, Kareivių gatvė, pastatytas Valakampių tiltas, baigti stambūs transporto mazgai Raudonosios Armijos (dabar Savanorių) prospekte, rekonstruotas troleibusų depas. Daug dėmesio ir toliau buvo skiriama transporto valdymui.

Pradėtas statyti pirmasis tunelis Tarybų (dabar Geležinio Vilko) gatvėje, planuota, kad pagrindinės magistralės aplenks miesto centrą, o apsaugai nuo triukšmo jos bus įgilintos arba atskirtos nuo gyvenamųjų namų pylimais ir gausiais želdiniais. 1987 m. pristatytas ir tramvajaus projektas. Palaipsniui daugėjo visuomeninio transporto maršrutų. 1965 m. Vilniuje 12 maršrutų kursavo 124 troleibusai, veždavę daugiau nei 170 tūkstančių keleivių kasdien.

Itin triukšmingomis gatvėmis 8-ajame dešimtmetyje laikytos J. Basanavičiaus, Komjaunimo (Pylimo), P. Cvirkos (Pamėnkalnio), Liepos 21-osios (Tauro), Žemaitės gatvės. Siekiant pagerinti vidaus susisiekimą ir nuimti transporto apkrovas nuo miesto gatvių, 9-ajame dešimtmetyje projektuoti aplinkkeliai, iš esmės atitinkantys dabar esančius. Nors dar tada jiems buvo gautas ir finansavimas, prasidėjus politinėms permainoms sovietmečiu darbai taip ir liko nepradėti. Aplinkkeliai nutiesti tik praėjus porai dešimtmečių po valstybingumo atkūrimo.

Augant miestui didėjo ne vien oro, bet ir vandens taršos ir ekologijos problemos. 1958 m. per LSSR Ministrų Tarybos posėdį buvo susigriebta, kad ne tik kiti respublikos miestai, bet ir stipriai augantis Vilnius neturi tinkamos vandenvalos ir kanalizacijos sistemos. Kanalizacijos projektas nuo 1948 m. buvo rengiamas Leningrado projektavimo įstaigose. Panaši situacija buvo ir su vandentiekiu, tik tuo metu jis dar nė nebuvo pradėtas projektuoti. 1973 m. balandžio 1 d. įsigaliojo LSSR vandens kodeksas, draudžiantis atiduoti eksploatuoti įmones, neturinčias vandenvalos įrenginių. 1973 m. Vilniaus vadovai kreipėsi į respublikos valdžią, atkreipdami dėmesį į upių taršą mieste ir būtinybę mieste įrengti nuotekų valymo sistemas.

Jie tvirtino, kad kasdien į Nerį išleidžiama 143,6 tūkstančio kubų užterštų nuotekų, iš kurių tik 7,3 tūkstančio kubų (5,4 proc.) išvalomi. Vilniaus nuotekų valykla Titnago gatvėje pradėta statyti 1975 m., bet statybos užtruko ir net sovietmečio pabaigoje miesto partinė valdžia konstatavo, kad jos labai vėluoja. 1986 m. pradėjo veikti mechaninio, o 1996 m. – ir biologinio valymo įrengimai.

[ultra laverdi]

N. Dūda. Ilgėja Tarybų gatvė // Vakarinės naujienos, Nr. 194, 1989, p. 2.



Turbūt fotografuota ši vieta.

[Romas]

/\ Kažkada, atrodo, apie dabartinę S.Batoro gatvę buvo rašyta "Moksle ir gyvenime" apie 1974-1978 metus

Beje, dėkui už pranešimą.
Buvo proga sukurti atskirą temą. Apsižiūrėjau, kad nėra temos apie Vilniaus infrastruktūros projektų istoriją; yra tik tema apie neįgyvendintus projektus.

[digital]

"Mokslas ir technika" arba "Mokslas ir gyvenimas", greičiausiai pirmas, numerio nežinau, bet jei jis mano (nepamenu iš kur ši nuotrauka - ar pats fotografavau, ar kažkur radau), tai gal ir rasčiau.

[Romas]

/\ Koks šaltinis?

[digital]

Gal dar nebuvo:

[AutoLiet]

Laikraštis „Vakarinės naujienos“ 1979 m. spalio 11 d.

[Creatium]

Hmm, o kur ši sankryža? Kažkaip maniau, kad tai Geležinio vilko g., bet čia dvipusis eismas

Tai ir yra Geležinio vilko: https://www.google.lt/maps/@54.67857...7i13312!8i6656

[abruo]

Hmm, o kur ši sankryža? Kažkaip maniau, kad tai Geležinio vilko g., bet čia dvipusis eismas

[AutoLiet]

Laikraštis „Vakarinės naujienos“ 1978 m. sausio 3 d.

[Griunvaldas]

aRa - dėkui, buvo be galo įdomu paskaityti Gal kokių foto iš to laiko atsirastų?