Įdomus prieškarinis Lenkijos kelių atlasas su kelių tiesimo planais.
Viršelio ir metrikos nėra, tik antraštė "Przedwojenna mapa komunikacyjna"
Pagal kelių tinklą (iš Vilniaus yra keliai į Kauną ir į Širvintas) šis kelių atlasas galėtų būti išleistas 1938-1939 m.
Legenda
Storais punktyrais pažymėti numatyti tiesti keliai rytinėje tuometinės Lenkijos dalyje:
"Rytinis kelių tinklas, kuris artimiausiais metais bus visiškai išvystytas. Šiuo metu į rytus nuo 24° ilgumos jis labai nepatogus. Jau pastatyti kilometriniai ženklai ir tiltai"
Polski Touring klub. MAPA SAMOCHODOWA STANU DROG w POLSCE NA ROK 1939-1940
Šiaurės rytinė dalis, apimanti Vilniaus kraštą, Vakarų Baltarusijos dalį ir Suvalkiją
Legendos fragmentas.
Lyginant su 3 metų senumo žemėlapiu matosi, kad per kelerius metus (ypač ruošiantis artėjančiam karui) kelių būklė pagerėjo, bet šioje teritorijoje beveik nebuvo stora juoda linija (geros būklės plentai) pažymėtų kelių - tik plentas į Lentvarį - Trakus
Teritorija, apimanti dabar Lietuvai priklausančią Vilniaus krašto dalį.
Pasikeitimai Vilniaus apylinkėse per 1936-1939 metus:
- nutiestas plentas į Širvintas
- pradėtas tiesti plentas į Kauną (jo fragmentai yra tarp Rykantų ir Lazdėnų bei Grigiškėse)
- Nutiestas kelais iš Eišiškių į Varėną
- Nutiestas kelias į nemenčinę - Švenčionis,
- kiti pagrindiniai keliai iš Vilniaus tuomet buvo vidutinės būklės www.mapywig.org
Nors parašyta 1939/1940 metai, bet 1940-ųjų Lenkija kaip valstybė nesulaukė - aišku, kad žemėlapis išleistas iki 1939 m. vidurio.
Panašius žaidimus su datomis žaidžia ir dabartiniai žemėlapių leidėjai, pvz., pernai išleistame rašoma žemėlapyje (kuriame yra kokių 2007-2008 m. būklė), rašoma 2009/2010 metai. Prieš perkant reikia gerai pasižiūrėti į leidimo metus.
1939 m. Lenkijos kelių žemėlapis M1:1 000 000 MAPA SAMOCHODOWA STANU DROG w POLSCE NA ROK 1939-1940
Polski Touring klub
Opracował kartograf D.Wacznade. Zakł. Graficzne Więckowski i S-ka
Kaip ir ankstesniame, 1936/1937 m., leidinyje pagal kelių tinklą (tiksliau, jo nebuvimą) galima aiškiai matyti, kur buvo Rusijos "zaboras" (1815-1915 m. aneksuota teritorija), o kuri dalis priklausė Prūsijai / Vokietijai ir Austrijai / Galicijai
Perdaug nenukrypstant į šalį galima pastebėti, kad Vokietijai priklausiusioje dalyje buvo daugiau automobilių - pvz., Varšuvos vaivadijoje apie 1935 m. buvo tik 5000 automobilių, o Torunės ir Poznanės - po 4500, o Vilniaus vaivadijoje - tik 1500.
Mapa Samochodowa Stanu Dróg w Polsce na rok 1936-1937
Polski Touring klub
Zakł.graf. Cukrzyński i S-ka, Warszawa
M 1:1 000 000 (1 cm-10 km)
Bendras Lenkijos kelių žemėlapis su išskirtais fragmentais
Šiaurės rytinė dalis, apimanti Vilniaus kraštą, Vakarų Baltarusijos dalį ir Suvalkiją
Legendos fragmentas. Ištisinės linijos plentai, punktyrinės - nebloga kelių būklė, taškai - statomi keliai, kryžiukai - bloga kelių būklė
Teritorija, apimanti dabar Lietuvai priklausančią Vilniaus krašto dalį:
- 1937 m. buvo tiesiamas plentas į Širvintas (turbūt buvo nutiestas, nes knygose minima, kad 1939-1944 m. iš Kauno į Vilnių buvo keliaujama per Ukmergę
- kelias iš Vilniaus į Šumską buvo neišvažiuojamas
- buvo plentai į Trakus, Lydą
- kiti pagrindiniai keliai iš Vilniaus tuomet buvo vidutinės būklės
Tuomet irgi buvo kelių numeriai, kurie niekam nerūpėjo, nes nebuvo niekur naudojami ir nepažymėti keliuose:
21 - Ryga - Šiauliai - Sovietskas (Tilžė) - Kaliningradas (Karaliaučius)
23 - Leningradas - Ostrovas - Daugavpils (Daugpilis) - Kaunas
25 - Minskas - Vilnius - Kaunas - Kapsukas (dab. Marijampolė) - Kaliningradas (Karaliaučius)
Po II pasaulinio karo buvo leidžiama nedaug žemėlapių.
Pirmas žinomas pokario kelių žemėlapis lietuvių kalba buvo išleistas 1958 metais. Vėliau, pasikeitus sovietų vadovybei (vietoj Chruščiovo atėjus Brežnevui), imta falsifikuoti žemėlapius. Tai truko nuo 1965 iki ~1986-1989 metų. Labiausiai sudarkytas buvo ~1967 m. išleistas žemėlapis.
Vėliau įdėsiu abu tuos žemėlapius.
Vienas iš to laikotarpio atlasų - TSRS kelių atlasas, Maskva, VGKV, 1976
Yra diskusija apie prieškariniį Lietuvos kelių žemėlapį forume "Oldtimer":
Parašė beniux
VU Kartografijos centras neturi jokių žinių apie 1939 m. išleistą Lietuvos kelių žemėlapį.
Jis buvo ruošiamas spausdinimui, bet kovo mėnesį Lietuva prarado Klaipėdą. Teko "perpaišyti".
Kai po vasaros paruošė kitą variantą, tai "įsigijome" Vilnių. Ir vėl teko imtis darbų. O vėliau tuos darbus už mus atliko kiti.
(...) http://193.219.79.161/forum/viewtopi...2f21d621a2cfee
Atkeliu pranešimą iš temos "Vilniaus atgavimui 70 metų"
Vėlaiu įkelsiu ir daugiau šio žemėlapio nuotraukų
1939 m. Lietuvos automobilių kelių žemėlapis
Vilniaus krašto gabaliukas, kurį atgavome 1939.10.28
Sovietinei Gudijai buvo likę Švenčionys - Tverečius, Šalčininkai - Dieveniškės, Druskininkai - Marcinkonys.
1940 m. pavasarį Švenčionių krašte buvo ruošiamasi lietuvių repatriacijai, bet po Lietuvos okupacijos 1940.06 to jau nereikėjo.
Apie likusių lietuviškų žemių dalių atgavimą (tai faktiškai įvyko apie 1940.11) informacijos yra labai mažai. Teko skaityti tik J.V.Paleckio prisiminimus.
Vilniaus krašto žemėlapis 1939 m. buvo įklijuojamas.
Matosi seno žemėlapio gabaliukas ties Vieviu - Lazdėnais ir sulenkimo linijoje Vilniuje
Vokiečiai, garsėjantys savo pedantiškumu, labai atsainiai paišė rytinių kaimynų tarpusavio sienas.
Lietuvos - Lenkijos sienos ruožas į šiaurės vakarus nuo Galadusio ežero nupaišytas taip, kad:
- į lenkų pusę "pateko" Vištytis, Gražiškiai, Mockavos stotis ir vos ne Kalvarija.
- Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos trijų sienų sankirta nupaišyta kažkur ties Matlaukiu.
- tiesa, vokiečiai mums kilniaširdiškai "atidavė" visą Galadusio ežerą ir Berznyką su lenkų nacionalistais (jei tokie egzistuoja, tai būtent tame kaime)
Nesunku svetimą dalinti, ar ne?
Iš pradžių pagalvojau, kad čia tas Pietvakarių Lietuvos gabalas, kuris turėjo atitekti fašistinei Vokietijai pagal 1939.09.28 sovietų - vokiečių sutartį.
Tą teritoriją sovietai 1941 m. išpirko pačios Lietuvos pinigais, paimtais iš Švedijos ir kitų bankų.
Nors tokio žemėlapio neteko matyti, bet ji lyg ėjo pro Simną ir Marijampolę, o toliau - Šešupe
Tiesa, tokia vokiška nesąmonė buvo ir 1932 m. Dunlop'o atlaso leidime, dar iki Hitlerio atėjimo į valdžią. ftp://mapy.ziomal.org/mapy/mapy_inne...walki_1932.jpg
Bet turbūt tas netikslus žemėlapis įtakojo sienų paišymą 1939 m ?..
Vokietijos kelių atlasas "Dunlop Strassen Karte" (1937 m.)
2. Kowno. Kaunas
Apimama nemaža Pietvakarių Lietuvos dalis - Raseiniai, Kėdainiai, Jurbarkas, Šakiai
Dar nėra pažymėtai iki 1939 m. nutiesti Lietuvos plentai:
- Žemaičių plentas Kaunas - Raseinai - Kryžkalnis - Gargždai
- Aukštaičių plentas Cinkiškiai - Kėdainiai - Panevėžys
Vokietijos kelių atlasas "Dunlop Strassen Karte" (1937 m.)
1. Tilsit Tilžė
Teritorija apima Neringą, Klaipėdą, Šilutę, Kvėdarną, Tauragę, Pagėgius
Klaipėdos krašto riba pažymėta labai neryškai, bet ir iš kelių tinklo labai aiškiai matosi, kur iki I pasaulinio karo buvo Vokietijos imperijos ir Rusijos imperijos siena
Į 1937 m. Vokietijos atlasą pateko pietvakarinė Lietuvos dalis ir Klaipėdos kraštas:
Klaipėda, Šilutė, Raseiniai, Jurbarkas, Kaunas, Marijampolė, Vilkaviškis
Lenkijos karalystės žemėlapis (iki 1914 m.)
Pirmi keturi lapai, apimantys Pietinę ir Pietvakarinę Lietuvos teritoriją (Suvalkiją).
Likusiai daliai anuomet nelabai ir reikėjo automobilių kelių žemėlapio.
Caro laikais tik Suvalkijoje tebuvo skalda ir akmenimis grįsti plentai, nutiesti strateginiais tikslais.
Likusioje dabartinės Lietuvos dalyje tebuvo anksčiau, iki XIX a. vidurio, nutiesti du pašto traktai, vėliau tapę plentais:
Dabartinis E77 / A12 Ryga - Šiauliai - Tauragė - Tilžė
Dabartinis E262 / A6 / A5 Daugpilis - Utena - Ukmergė - Kaunas - Marijampolė
Originalus lapo dydis 1000*1286 px, sumažinta iki 640 px pločio
Ženėlapių mastelis 1:504.000 (1cm - 5,04 km)
Plentai pažymėti raudonai.
Stora raudona linija - Ministerijos pavaldumo plentai ("Szosa ministerialna")
Plona raudona linija - kiti plentai (pavieto/ apskrities, gminos / valsčiaus ir t.t.)
Lenkijos karalystės 1827 m. pašto kelių žemėlapis
Mastelis 1:1 400 000 (1 cm - 14 km)
Originalus pavadinimas: Karta pocztowa Królestwa Polskiego
Przez K. Widulińskiego Sekretarza Jeneralnego Poczt wydana na r. 1827
Lomžos vaivadija, į kurią tuomet įėjo visa Lietuvos Užnemunė.
Peterburgo - Kauno - Varšuvos pašto traktas beveik sutampa su dabartine trasa:
- Lietuvoje su keliais A6 / E262 Kaunas - Utena - Daugpilis ir A5 / E67 Kaunas - Ukmergė - Utena - Daugpilis
- Lenkijoje su keliu Nr.16 / E67 , o nuo Augustavo su keliu Nr. 61 Augustavas - Lomža - Ostrolenka - Varšuva
Įdomu, kad pašto kelias 1827 metais iš Kalvarijos į Suvalkus ėjo ne dabartine trasa, o per Liubavą ir Rudką (dab. Rutka - Tartak, liet. Rudelę)
Tai pat jau anuo metu buvo dabartiniai keliai
A7 Marijampolė -Vilkaviškis -Kybartai
Nr.138 Vilkaviškis - (Kudirkos) Naumiestis - Šakiai
Nr.130 Garliava-Prienai
Dar prieš I pasaulinį karą išleistas automobilių kelių žemėlapis, apimantis dalį Lietuvos.
Nuo Vienos Kongreso iki I pasaulinio karo (realiai iki 1864 m.) Užnemunė priklausė Lenkijos karalystei
Mapa Królewstwa Polskiego / Lenkijos Karalystės žemėlapis
Wydanie Towarzystwa Automobilistów / Lenkijos Karalystės Automobilistų sąjungos leidinys
Oparacowal / Autorius Kazimierz Naake - Nakieński
"Gūglėje" ieškant Lietuvos kelių žemėlapio daugiausiai išmetami trijų leidyklų pranešimai apie kelių žemėlapius ir atlasus:
- Latviškas Jāņa Sēta
- "Briedis"
- neseniai į žemėlapių rinką atėjusi "Alma Littera"
- Garmin ir kitų GPS'ininkų reklama
Paieška: Lietuvos kelių žemėlapis
Paieška: Lietuvos kelių atlasas
Atrodo, kad išeis dar vienas - "Lietuvos didysis kelių atlasas" (Alma Littera, 2010).
Apie šiuolaikinius žemėlapius galima daug kalbėti. Tą padarysime vėliau - juos lygindami, komentuodami klaidas ir pasenusią informaciją.
Bet pirmiau apžvelkime istorinius Lietuvos ir kaimyninių šalių kelių žemėlapius.
Juose yra daug informacijos apie Lietuvos kelių tinklo raidą.
Siūloma nauja tema su Lietuvos kelių žemėlapiais nuo seniausių laikų (iki XIX a. - pašto traktai) iki dabar.
Kadangi žemėlapiai užima daug vietos, reikėtų laikytis kelių paprastų taisyklių:
1. Viename pranešime dedami 1-3 didesnio formato (1000-2000 px pločio) žemėlapiai. Mažesnių žemėlapių ar fragmentų gali būti ir daugiau.
2. Nurodomas pavadinimas (originalo kalba ir verstas), laikotarpis, mastelis teritorija.
3. Dedama pilna nuoroda į šaltinį. Netinka paaiškinimai "radau kažkur internete"
4. Jei žemėlapis labai didelis, čia dedama tik fragmentas ir/arba sumažinta kopija ir nuoroda
Komentuoti: