Ignalinos atominė elektrinė

[AnD]

Neskaičiau straipsnio, pavadinimo pakako Na, jei žmogui tai - priimtinos gyvenimo sąlygos, jo valia. O ekonomika neturi būti skatinama perdėtu vartojimu. Tai yra iš esmės žalinga logika. Vartoti tik tam, kad vartoti? Atvirkščiai, reikia vartoti tik tai ir tik tiek, kiek yra būtina.

Aš nekalbu apie radikalų komforto atsisakymą ar grįžimą į akmens amžių. Aš kalbu apie racionalumą.

Aš nieko prieš gyvenimo patogumus. Tik norėjau vaizdžiai parodyti, kad vis dėlto verslas yra suinteresuotas vartojimo didėjimu.
Arba jeigu visi Vilniaus kombiblokai būtų renovuoti, spėju "sunki" Vilniaus Energijos (Dalkios) būklė dar pasunkėtų.

[Aš]

Arba jeigu visi Vilniaus kombiblokai būtų renovuoti, spėju "sunki" Vilniaus Energijos (Dalkios) būklė dar pasunkėtų.

Pažvelk kitaip.

Dabar, gyvenant nerenovuotuose daugiabučiuose, mes sunaudojame daugiau energijos būstams šildyti. Ar nebūtų geriau vietoj to renovuoti daugiabučių, prieš tai paskaičiavus sutaupytos energijos kiekio, mokesčių skirtumų, pačios renovacijos kaštų ir energiją tiekiančios įmonės finansinių pokyčių?

Tarkim, jei tos įmonės pajamos sumažėja N milijonų, o po renovacijos gyventojai, turėdami tą patį komforto lygį namuose, sutaupo N+10 milijonų, tai padidinkim mokesčius tiek, kad padengtume įmonės nuostolius N, tačiau gyventojai vis dar sutaupytų likusius 10 milijonų.

Nauda:

a) mažesnis energijos suvartojimas - mažesnė tikėtina tarša;

b) sutaupyti 10 milijonų gyventojams.

Neigiamos įtakos įmonei nėra. Likęs faktorius - tai emocinė gyventojų reakcija į mokesčių didinimą. Tad valdžiai reikėtų visuomenei priimtinu būdu pateikti argumentus, kodėl verta daryti būtent taip, o ne kitaip.

Tik pavyzdys.

[AnD]

Pažvelk kitaip.

Dabar, gyvenant nerenovuotuose daugiabučiuose, mes sunaudojame daugiau energijos būstams šildyti. Ar nebūtų geriau vietoj to renovuoti daugiabučių, prieš tai paskaičiavus sutaupytos energijos kiekio, mokesčių skirtumų, pačios renovacijos kaštų ir energiją tiekiančios įmonės finansinių pokyčių?

Tarkim, jei tos įmonės pajamos sumažėja N milijonų, o po renivacijos gyventojai, turėdami tą patį komforto lygį namuose, sutaupo N+10 milijonų, tai padidinkim mokesčius tiek, kad padengtume įmonės nuostoliu N, tačiau gyventojai vis dar sutaupytų likusius 10 milijonų.

Nauda:

a) mažesnis energijos suvartojimas - mažesnė tikėtina tarša;

b) sutaupyti 10 milijonų.

Neigiamos įtakos įmonei nėra. Likęs faktorius - tai emocinė gyventojų reakcija į mokesčių didinimą. Tad valdžiai reikėtų visuomenei priimtinu būdu pateikti argumentus, kodėl verta daryti būtent taip, o ne kitaip.

Vienas iš variantų. Jų būtų galima ir kitokių sugalvoti. Bet viskas susiveda į tą patį. Bet pas mus nėra tokios politikos: svarstyti variantus.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Džiugu matyt šiame žemėlapyje:

kad mūsų regione daugiau AE nėra

Rusijos atominės elektrinės čia nepažymėtos. Imant "iš akies" Leningrado AE (kurioje, be kita ko, stovi patys seniausi RBMK; tik, skirtingai nei pas mus, niekas jos uždaryti artimiausiu metu nė neketina) turbūt arčiau Lietuvos nei bet kuri iš žemėlapyje pažymėtųjų.

[Aš]

AnD, minėjau penkias didžiausias Vakarų Europos šalis ir jų pozicijas dėl atominės energetikos. Ispanijos ir Vokietijos pozicijos aiškios, Prancūzijai radom objektyvių priežasčių susilaikyti. Dėl D. Britanijos nėra aišku, nors tai yra šalis, kuri uždarė daugiausiai tokių elektrinių Europoje (tavo pateikto šaltinio duomenimis, jei jie nėra pasenę). Viena šalis liko neaptarta - Italija. Taigi, pasirodo, Italija neturi nė vienos veikiančios atominės elektrinės, o visos 4, kurios funkcionavo, yra uždarytos

Tad, manau, galima vis drąsiau kalbėt apie Vakarų Europos poziciją tokios energetikos atžvilgiu

Neturiu kito šaltinio, todėl remsiuos tavuoju. Ispanijai ir Vokietijai uždarius savo AE, Europoje jų skaičius sumažės nuo 173 iki 147, t.y., 15%. Jei prisijungtų likusi penketuko dalis, o tai yra daugiausiai tokių elektrinių turinčios valstybės Europoje, jų beliktų „vos“ 65 arba 63% mažiau, nė yra dabar. O tai būtų labai didelis pasiekimas

[Aš]

Nebeterškite temos, prašau.

Aš matau dvi diskutavimo kryptis (gali būti ir daugiau).

Viena iš jų, tai konstruktyvi diskusija, kurią, mano nuomone, pavyko su AnD sukurti. Gal tematikos išlaikymas ir svarstytinas, tačiau, pasvarstymams kilus iš šioje temoje esančio konteksto, jie ten ir buvo išdėstyti. Diskusijai plėtojantis sprendimus dėl pranešimų priima forumo tvarkytojai, jei tik jie matys būtinybę, neabejoju, žinos ką daryti.

Kita kryptis yra tokie pranešimai, kaip:

Nuostabi muzika, nuostabus filmukas.

Nuostabus mašiniukas.

Nuostabus automobilis.

Nuostabios spalvos ! Nuostabios nuotraukas !

Galima ir savo emocijas išreikšti, nieko tame blogo. Aš tik sudariau progą palyginimui, jei jau norisi taikyti epitetus kitai diskusijos daliai

Nenoriu šia tema per daug plėtotis, nes tai ir nebus konstruktyvu, o „į temą“ taip pat nesugrįžtume

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Neturiu kito šaltinio, todėl remsiuos tavuoju. Ispanijai ir Vokietijai uždarius savo AE, Europoje jų skaičius sumažės nuo 173 iki 147, t.y., 15%. Jei prisijungtų likusi penketuko dalis, o tai yra daugiausiai tokių elektrinių turinčios valstybės Europoje, jų beliktų „vos“ 65 arba 63% mažiau, nė yra dabar. O tai būtų labai didelis pasiekimas

Nelabai suprantu, kodėl vadini tai "pasiekimu". Energiją imti iš kažkur vistiek reikės. Iš kur? Šiluminės elektrinės? Blogai - tarša, Lietuvos atveju - dar ir didelė priklausomybė nuo importuojamo kuro. Hidroelektrinės? Užtvenkti viską, ką galima užtvenkti ir paversti Europą viena didele bala turbūt dar blogiau. Vėjo jėgainės? Galingumas jų mažas, vadinasi jų reikia daug, vadinasi jos užims daug vietos. Aplinkiniams gyventojams tiekos "vėjo malūnėlių" keliami triukšmai ir vibracijos irgi kažin ar labai patiks. Be to, bepigu tokiems danams statytis vėjo jėgaines, kai pas juos visur aplinkui jūra ir vėjai daugiau mažiau stiprūs ir pastovūs.

Atominė energetika šitam fone žiūrisi teigiamai. Energijos ji gamina daug (svarstant iš Lietuvos pozicijų dera nepamiršti Kruonio HAE; neturint atominės ji taps visiškai nereikalinga, ir iš tokio brangaus komplekso galima bus padaryti nebent vandens pramogų parka ), aplinką veikdama normaliai ji veikia minimaliai (teko skaityti apie Drūkšių ežero šilimą, bet tai tik tiek), o saugumas joje irgi užtikrinamas. Aišku, nuo avarijos niekas neapdraustas, tačiau tokios globalios katastrofos kaip Černobylio - retos išimtys, galimos nepalankiai susiklosčius daugeliui aplinkybių. Beje, čia galima pasiremti ir akademiko Legasovo mintimi, kad esmė ne technikos rūšis, o jos mastai ir koncentracija - t.y. katastrofos atveju nepriklausomai nuo technikos rūšies vistiek bus blogai. Na ir logikos tame yra. Sprogusi atominė elektrinė, žinoma, blogai. Bet įsivaizduok tokio paties masto avariją Kauno HE ir pasėkmės lygiai taip pat bus labai liūdnos.

[kaunaz]

Realiai, tai tema sugadinta. Issikelkit savo komentarus i LEO LT tema. Nes tai neturi nieko bendro su Cernobiliu.

[Aš]

Nelabai suprantu, kodėl vadini tai "pasiekimu". Energiją imti iš kažkur vistiek reikės. Iš kur? Šiluminės elektrinės? <...> Vėjo jėgainės? Galingumas jų mažas, vadinasi jų reikia daug, vadinasi jos užims daug vietos. Aplinkiniams gyventojams tiekos "vėjo malūnėlių" keliami triukšmai ir vibracijos irgi kažin ar labai patiks. Be to, bepigu tokiems danams statytis vėjo jėgaines, kai pas juos visur aplinkui jūra ir vėjai daugiau mažiau stiprūs ir pastovūs.

Petrozilijau (nuo žodžio petroleum), perskaityk šią diskusiją nuo pradžių

Apie vėjo jėgainių galingumą (Lietuvos sąlygomis), jų kainą ir kiekį, „triukšmus ir vibracijas“ jau buvo kalbėta.

Turėtum dirstelti į šį pranešimą.

Daugiau:

Lietuva paveldėjo iš buvusios Tarybų Sąjungos nepalyginamai galingesnę elektros energijos gamybos sistemą (5450 MW) nei šiuo metu reikia. Net sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę (netekus 2700 MW), Lietuvoje liktų 3540 MW galios: 1800 MW Lietuvos elektrinėje, 800 MW Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, 380 MW Vilniaus elektrinėje, 180 MW Kauno elektrinėje, 190 MW Mažeikių elektrinėje, 80 MW pramonės įmonių elektrinėse, 110 MW hidroelektrinėse.

Pagal Lietuvos ekonomikos augimo bazinį scenarijų 2010 metais prireiks 2600 MW elektros energijos. Įvertinant elektros energijos naudojimo augimo tempus, turimos galios užteks iki 2015 metų.

Prognozuojama, kad elektros energijos galios poreikis augs palaipsniui (apie 5% per metus) ir 2015 m. reikės 3400 MW galios. Šį poreikį visiškai patenkins veikiančios elektrinės.

Taigi, jei teisingai suprantu, turim 3540 MW. Iki 2015 metų mes išsiverstume su dabartinėmis galimybėmis. Ar tikrai negalėtume, kad ir nuo dabar, pamažu statyt vėjo jėgainių ir taip rengtis tolimesniam (po 2015 metų) energijos poreikio augimui?

Ir dar kartą primenu, kad „žalioji“ energetika gali būti kombinuota, vėjo energija nėra vienintelė.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Skamba, žinoma, labai gražiai. Bet yra keletas "bet".

Kruonio pajėgumai (beje, man regis jie dabar yra ne 800, o 900 MW bei yra galimybių ateityje pajėgumus dvigubinti, bet čia ne esmė) gali būti priskaičiuojami tik sąlyginai. Pumpuoti vandenį į viršutinį baseiną reikia daug perteklinės energijos. Dabar ją teikia IAE. O paskui? Juk nepleškinsi mazuto Elektrėnuose tam, kad Kruonyje galėtum aukštyn-žemyn varinėti vandenį. Neracionalu ir tiek.

Taigi uždarius AE, vos ne visa Lietuvoje gaminama elektra bus gaminama šiluminėse elektrinėse. Tai mano supratimu yra blogai - paleidus jas visas maksimaliu pajėgumu didėja tarša, didėja priklausomybė nuo importuojamo (aišku iš kur) kuro, be to dėl gedimų ar planinių remontų neveikiant kažkuriai elektrinei nelabai bus iš kur tą trūkumą kompensuoti. Vėjo jėgainės gal kažkiek ir padėtų, bet tai labiau priedas prie šiluminių, o ne problemos sprendimo būdas "iš esmės".

[spirit]

kiek atsimenu tai šita tema buvo sukurta dėl Černobilio AE... Jei norit pakalbėt apie energetiką, tai kurkit atskirą temą.

[Aš]

kiek atsimenu tai šita tema buvo sukurta dėl Černobilio AE... Jei norit pakalbėt apie energetiką, tai kurkit atskirą temą.

Kodėl jūs kartodami tą patį veiksmą tikitės kitokių rezultatų? Kreipkitės į administraciją, kuri jau matė šiuos pranešimus ir nesiėmė jokių veiksmų. Diskusija, kaip jau minėjau, dėl konteksto susikūrė čia, jei kažkur ji ir kelsis, tai kelsis visa, o, kol kelsis, tegul tęsiasi čia.

Taigi uždarius AE, vos ne visa Lietuvoje gaminama elektra bus gaminama šiluminėse elektrinėse. Tai mano supratimu yra blogai - paleidus jas visas maksimaliu pajėgumu didėja tarša, didėja priklausomybė nuo importuojamo (aišku iš kur) kuro, be to dėl gedimų ar planinių remontų neveikiant kažkuriai elektrinei nelabai bus iš kur tą trūkumą kompensuoti. Vėjo jėgainės gal kažkiek ir padėtų, bet tai labiau priedas prie šiluminių, o ne problemos sprendimo būdas "iš esmės".

Viskas čia kaip ir teisinga, uždarius IAE didėtų Lietuvos elektrinės indėlis:

Sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką, elektros energijos gamyba Lietuvos elektrinėje 2009 m. gali padidėti iki 6 mlrd. kWh per metus. Tiek elektros energijos gali pagaminti keturi 300 MW blokai, nes jų efektyvumas yra didesnis. Prireikus daugiau elektros turės dirbti visi elektrinės blokai ir per metus pagaminti iki 10 mlrd. kWh elektros energijos.

Taip, tai didintų ir taršą.

Tačiau likusi išvadinė dalis yra visiškai nepagrįsta. Tarša blogai - vėjo energetika neteršia. O, kad tokios energetikos ir kitų atsinaujinančių minimaliai kenkiančių šaltinių dėka negalima kompensuoti susidariusio skirtumo, pagrįsk

Tęsiant, vėjo jėgainės gali būti statomos ne vien sausumoje, jos statomos ir jūrinėse valstybių teritorijose. Projektas POWER tyrinėja galimybes statyti vėjo jėgaines Lietuvos, Rusijos (Karaliaučiaus sritis) ir Lenkijos jūrinėse zonose:

The main goal of the project is to create conditions for effective development of wind energy production in the Baltic Sea coastal zones of three neighbouring countries: Lithuania, Russia and Poland.

Analizė Lietuvai.

Kitas dalykas - įtaka paukščiams. Taigi, paukščių žūtys dėl toliau išvardintų priežasčių pasiskirsto taip:



Taip pat Kuršių Nerija yra nuolat paplaunama, nuolat tvirtinamos jos krantinės, o kopos papildomos smėliu. Juk galima investuoti į bangų mūšos energiją konvertuojančias elektrines, kurios išspręstų dar ir minėtą problemą.

Lietuvai iškeltas uždavinys pasiekti 7% energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių. Tokia užimta kryptis leistų mums tai padaryti, dabartinėmis sąlygomis kriterijaus įvykdymas labai abejotinas. Bet, žinoma, ne kriterijų vaikymasis yra mūsų pagrindinė užduotis.

Svarbūs faktai:

<...> vėjo jėgainių 2006 m. buvo pastatyta kelis kartus daugiau (15 mln. kW) nei branduolinių elektrinių.

Daugiau kaip pusė (53%) europiečių mano, kad pavojai dėl branduolinės energijos yra didesni nei privalumai <...>

Svarbesnis:

<...> pusantro karto mažesnėje nė Lietuvos teritorijoje Danijoje įrengta virš 5500 vėjo elektrinių, kurių suminė galia viršija 3100 MW <...>

Primenu, kad visos Lietuvos poreikis po 6 metų (t.y., 2015) sieks 3400 MW ir tokį kiekį mes jau dabar gaminam be vėjo energetikos ir IAE.

Pats svarbiausias:


Tad man reikia kompetentingo asmens, kuris galėtų pakomentuot situaciją.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tų septynių procentų iš atsinaujinančių išteklių - mažai. Mažai būtų ir septyniolikos. Va jei realu iš tos vėjo energijos gauti septyniasdešimt procentų - tada aš, žinoma, už. Tik va ar tai realu? Vėjo energijai reikia ko? Savaime aišku vėjo. Stipriausi ir pastoviausi vėjai pučia kur? Pajūryje. O to pajūrio mes turim kiek? Aha, va čia ir prasideda problemos. Pajūrio turim vos šimtą kilometrų, iš kurio didesnę pusę sudaro unikalus UNESCO saugomas gamtos paminklas. Lieka rajonai nuo Klaipėdos į šiaurę, bet ten įkurti ištisą vėjo jėgainių mišką irgi neskamba viliojančiai (net jei techniškai tas ir galima). Sudarkytas kurortinių apylinkių kraštovaizdis, triukšmas, vibracija, žemės naudojimo klausimai - į tai irgi privalu atsižvelgti. Geriau, žinoma, paskirstyti jėgaines po visą šalį, bet klausimas, ar kokiame nors Didžiasalyje to vėjo užteks tam, kad tokia elektrinė atsipirktų.

Kitas klausimas jau grynai techninis - kiek toks energijos gamybos būdas patikimas. Kalbu ne apie avarijas - bet ar nebus taip, kad esant ramiam orui Lietuvai teks verstis be elektros. Panašiai ir su tomis jūros bangų varomomis elektrinėmis. Galime prisiminti nelinksmą Klaipėdos geoterminės jėgainės likimą. Ar nepaiaiškės, kad bangavimas pas mus per mažas, išlaikyti ir prižiūrėti tokią elektrinę brangu, energijos ji gamina mažai, kelia pavojų laivų eismui, žuvų migracijai ir pan. Nesinorėtų tokių projektų, į kuriuos įdėti reiktų daugiau, nei įmanoma gauti.

[Aš]

<...> jei realu iš tos vėjo energijos gauti septyniasdešimt procentų - tada aš, žinoma, už. Tik va ar tai realu?

Medžiagą, kurią naudojau kaip šaltinį, ruošė Stasys Paulauskas ir Aleksandras Paulauskas.

Kaip manai, kuris iš mūsų galėtų varžytis su jais savo kompetencija ir kuris iš mūsų galėtų kvestionuot jų teiginius?

Pajūrio turim vos šimtą kilometrų, iš kurio didesnę pusę sudaro unikalus UNESCO saugomas gamtos paminklas.

Atkreipk dėmesį į jūrinės vėjo energijos analizę Lietuvai. Taip pat gali būti tikras, kad atliekant skaičiavimus, kokios yra Lietuvos vėjo energetikos galimybės, apie UNESCO ir Lietuvos pajūrio zonos dydį tikrai buvo žinoma.

Kitas klausimas jau grynai techninis - kiek toks energijos gamybos būdas patikimas. Kalbu ne apie avarijas - bet ar nebus taip, kad esant ramiam orui Lietuvai teks verstis be elektros. Panašiai ir su tomis jūros bangų varomomis elektrinėmis. Galime prisiminti nelinksmą Klaipėdos geoterminės jėgainės likimą. Ar nepaiaiškės, kad bangavimas pas mus per mažas, išlaikyti ir prižiūrėti tokią elektrinę brangu, energijos ji gamina mažai, kelia pavojų laivų eismui, žuvų migracijai ir pan. Nesinorėtų tokių projektų, į kuriuos įdėti reiktų daugiau, nei įmanoma gauti.

Ir man tokių nesinorėtų, todėl aš būčiau už tokį projektą tik tada, kai moksliškai viskas būtų apskaičiuota ir įvertintos visos galimos situacijos, visos rizikos. Aš nė vienam sakinį nepasakiau, kad pamirškim AE, tiesiog keliu šią diskusiją kaip klausimą. Remiantis logika, Leo LT gauna nemažą smūgį, būtų įdomu sužinoti ar ir praktikoje ta logika veiktų.

Ar nevertėtų valstybei apsvarstyti alternatyvos (labai rimtam lygmenyje)?

[[sp]]

ilgai neargumentuosiu, tiesiog pasakysiu kad esu abiem rankom už AE, nes tai, tinkamai ekspluatuojant, yra švariausias ir ekonomiškiausias būdas išgauti elektrą (ne visur gi pastoviai/pakankamai vėjai pūčia ir saulė šviečia).
ir kas dar svarbu, toks objektas, ir dėl saugumo, ir dėl finansų turi priklausyti TIK valstybei.

bet šiaip tai rašau norėdamas pranešti, kad
Rusija statys Kaliningrado srities Rytinėje dalyje naują atominę jėgainę.
Jau paruoštas projektas ir parinktas sklypas.

galvokit patys.

[Mantas]

Siūlau per daug nepasitikėt Rusijos užmojais, nes tai gali būti bandymas kišti pagalį į Ignalinos statybas siekiant nepaleisti Baltijos šalių nuo Rusijos energetinės įtakos

[[sp]]

norėtųsi netikėti, bt dar anksčiau buvo paskelbra Rusijos atominių jėgainių modernizacijos ir plėtimo. per artimiausius metus (ar dešimtmetį) planuojama pastatyti tiek AE kiek buvo pastatyta per visą tarybinį laikotarpį. ir kiek žinau kažkas jau statoma. Kaliningrade - strategiškai labai naudinga. + pinigų dabar Rusija tikrai turi daug tokiems projektams. taip kad manau čia ne šiaip užmojai. o dėl pagalių kišimo - jeigu jiems naudinga, aišku jie kiš pagalius. čia mūsų vadovai nelogiškai elgiasi =(

[Mantas]

Dėl strateginės vietos labai abejotina, kadangi nei Baltijos šalys, nei Lenkija nenori turėt daug reikalų su Rusija ir teiks pirmenybę Ignalinai, o to mums užtenka.

[praetor]

Dėl strateginės vietos labai abejotina, kadangi nei Baltijos šalys, nei Lenkija nenori turėt daug reikalų su Rusija ir teiks pirmenybę Ignalinai, o to mums užtenka.

Esu tikras, kad tokiu atveju lenkas iš ruso pirktų elektrą kai didelis.
Nes rusui sugalvot politinį ėjimą ir tarkim parduot elektrą lenkui už savikainą yra vieni juokai.

[Mantas]

Esu tikras, kad tokiu atveju lenkas iš ruso pirktų elektrą kai didelis.
Nes rusui sugalvot politinį ėjimą ir tarkim parduot elektrą lenkui už savikainą yra vieni juokai.

Na net ir tokiu atveju, gi Lenkija į atominės statybos reikalus tik vėliau įsitraukė, taigi projekto sėkmei užtektų ir Latvijos bei Estijos dalyvavimo.