Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Harmony Link - ex HVDC kabelinė, dabar sausumos jungtis su Lenkija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • bato_usai
    replied
    Pasiektas svarbus etapas „Harmony Link“ projekte: pasirinkta elektros linijos trasa Marijampolės apskrityje

    Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad patvirtinta “Harmony Link“ sausumos jungties inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcija. Pasirinkta elektros linijos trasa Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose. Energetikos ministerija pritarė Inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijos V vietos alternatyvai, įgyvendinant hibridinės technologinės alternatyvos būdu, ir Gižų transformatorių pastotės išplėtimo I vietos alternatyvai.

    Šiuo metu toliau tęsiamas teritorijų planavimo procesas, o inžinerinės infrastruktūros vystymo plano tvirtinimas Vyriausybėje numatytas 2026 metais. Taip pat artimiausiu metu bus pradedamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Planuojama, kad „Harmony Link“ jungties statybos darbai prasidės 2027 metų antrąjį ketvirtį.

    Projektą Lietuvos dalyje sudaro nauja dvigrandė 220 kV kintamosios srovės elektros perdavimo linija Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose, taip pat Gižų transformatorių pastotė Vilkaviškio rajone. Nuo Gižų pastotės planuojamas elektros perdavimo oro linijos įrengimas, o Kalvarijos savivaldybės teritorijos atkarpoje numatoma, kad dalis elektros perdavimo linijos bus požeminė iki Ełk Bis pastotės Lenkijoje. Projektą taip pat sudaro Norki ir Wigry pastočių statyba bei esamos 220 kV elektros linijos Ostrołęka–Ełk Bis rekonstrukcija Lenkijoje.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“ https://www.15min.lt/verslas/naujien...nk-662-2366284
    Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. Maksimalus numatytas projekto biudžetas Lietuvoje sieks 220 mln. eurų, iš kurių 147,2 mln. eurų – Europos Sąjungos parama. Tuo metu Lenkijoje investicijos turėtų siekti apie 703 mln. eurų, iš kurių apie 368 mln. eurų – ES parama.

    Komentuoti:


  • ZYKLON-B
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    „Litgrid“ pradeda „Harmony Link“ sausumos jungties teritorijų planavimą https://www.vz.lt/pramone/energetika...riju-planavima
    Click image for larger version  Name:	220kV.jpg Views:	1 Size:	81,0 kB ID:	2144558
    Paskutinis taisė ZYKLON-B; 2024.08.05, 18:07.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    „Litgrid“ pradeda „Harmony Link“ sausumos jungties teritorijų planavimą https://www.vz.lt/pramone/energetika...riju-planavima
    „Litgrid“ pasirašė sutartį su UAB „Ardynas“, laimėjusia specialiojo teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo paslaugų viešąjį pirkimą.
    Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE liepos mėnesį pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl „Harmony Link“ sausumos elektros perdavimo jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos vystymo. „Harmony Link“ sausumos jungties projektą sudaro naujos dvigrandės 220 kV kintamosios srovės elektros perdavimo linijos tarp Elk Bis (Lenkija) ir planuojamos Gižų pastotės Vilkaviškio rajone statyba, taip pat Norki ir Wigry pastočių statyba bei esamos 220 kV elektros linijos Ostrolęka–Elk Bis rekonstrukcija Lenkijoje. Tiesiant sausumos liniją planuojama iš dalies panaudoti esamos bei planuojamos kelių infrastruktūros tarp Lenkijos ir Lietuvos apsaugos zonas.
    Iki 2024 m. pabaigos „Litgrid“ ir PSE priims finansinį investicinį sprendimą, kuriuo abi bendradarbiaujančios šalys patvirtins savo įsipareigojimus finansuoti ir įgyvendinti projektą. Pagal pirminį grafiką statybos darbų viešieji pirkimai turėtų būti paskelbti 2026 metais. Naujoji jungtis turėtų būti įjungta iki 2030 m. pabaigos.

    Komentuoti:


  • Savitarnos kasa
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    https://www.vz.lt/pramone/energetika...abaiga--2030-m

    Klausantis VZ podcasto:
    1. G. Uloza: kaip Lietuvai tapti elektros Šveicarija (II) „Verslo žinių“ podkastai 2024-08-02
    pasakė porą dalykų:
    1. Labai trūksta jungčių su kitomis šalimis. Esama su Lenkija bus naudojama sinchronizacijai, bet negalės būti naudojama komerciniams srautams.
    2. Antros planuojamos su PL nėra aiškus galingumas ir bet kuriuo atveju bus gan mažas lyginant su planuojamais 2 jūrų parkais bei jau esamais/būsimais parkais Lietuvoje
    3. Iš viso šito seka išvada, kad bus labai dideli kainų šuoliai, gamintojai bus priversti stabdyti gamybą negalėdami parduoti.
    4. Bet kokios atominės energetikos projekto elektros kaina yra > €100/MW, būtų nužudžiusi visus saulės ir vėjo projektus, nes niekas nerizikuotų juos vystyti nežinant kaip bus po atominės paleidimo ir neturėtume iki šiol nieko iš viso.
    p.s. saitas https://harmonylink.eu/ neveikia iš viso
    Nelabai suprantu kodėl negalima naudoti Lenkijos jungties komerciniams srautams? Ypač kai ta linija po sinchronizacijos būtų galima perduoti dvigubai daugiau energijos negu dabar (nes antro keitiklio taip ir nepastatė)

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    https://www.vz.lt/pramone/energetika...abaiga--2030-m
    Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. Eur, iš jų 493 mln. Eur – europinė parama.
    Klausantis VZ podcasto:
    1. G. Uloza: kaip Lietuvai tapti elektros Šveicarija (II) „Verslo žinių“ podkastai 2024-08-02
    pasakė porą dalykų:
    1. Labai trūksta jungčių su kitomis šalimis. Esama su Lenkija bus naudojama sinchronizacijai, bet negalės būti naudojama komerciniams srautams.
    2. Antros planuojamos su PL nėra aiškus galingumas ir bet kuriuo atveju bus gan mažas lyginant su planuojamais 2 jūrų parkais bei jau esamais/būsimais parkais Lietuvoje
    3. Iš viso šito seka išvada, kad bus labai dideli kainų šuoliai, gamintojai bus priversti stabdyti gamybą negalėdami parduoti.
    4. Bet kokios atominės energetikos projekto elektros kaina yra > €100/MW, būtų nužudžiusi visus saulės ir vėjo projektus, nes niekas nerizikuotų juos vystyti nežinant kaip bus po atominės paleidimo ir neturėtume iki šiol nieko iš viso.
    p.s. saitas https://harmonylink.eu/ neveikia iš viso
    Paskutinis taisė Arunasx; 2024.08.03, 08:02.

    Komentuoti:


  • transpondster
    replied
    Parašė ZYKLON-B Rodyti pranešimą
    Truputi ziurejau i ENTSO-E schemas - vel kazkokia bybiene. Kam statyti 220kV dvigrande linija kai ta pati dvigrande 400 pagal gabaritus ne itin dydesne, srautai su laiku tik dydes bei 220 Lietuvoje niekados nebuvo (220 tarybmeciu prasidedavo uz smolensko i rytus, arba tarp bresto, baranoviciu bei pinsko). Vistiek reikes autotrafu Lietuvoje ir i Elko 220/110 is Ostroleko pastoties ateina tiktai sena viengrande 220 bei abejoju kad ten yra tarpsisteminiai autotrafai i 400kV tinkla Elke. Tas Lenkijos galas turi labai mazai sisteminiu rysiu apskritai. 220 linijos pralaidumas kazkur 250-350MW max. 400 - apie 1GW. Zodziu kaip visada daug klausymu i katruos Litgridas atsakineti nesiruosia, yra tik spaudos relizai katrie ne duoda jokios objektivios technines info, o tik kelia speliones bei nesusipratima. Nejaugi litgridui sunku publikuoti statistika - kiek ir kokiu gedymu ivyko lenkiskoje 400kV dvigrandeje linijoje nuo pat eksploatavymo pradzios tam kad nevyktu nepasitykejimo?
    Gal lenkai tikisi EU paramos ir rekonstruot 220 kV tinklą pas save, teoriškai kaip ir jungtį į LT stato praktiškai vietinio tinklo rekonstrukcija

    Komentuoti:


  • ZYKLON-B
    replied
    Truputi ziurejau i ENTSO-E schemas - vel kazkokia bybiene. Kam statyti 220kV dvigrande linija kai ta pati dvigrande 400 pagal gabaritus ne itin dydesne, srautai su laiku tik dydes bei 220 Lietuvoje niekados nebuvo (220 tarybmeciu prasidedavo uz smolensko i rytus, arba tarp bresto, baranoviciu bei pinsko). Vistiek reikes autotrafu Lietuvoje ir i Elko 220/110 is Ostroleko pastoties ateina tiktai sena viengrande 220 bei abejoju kad ten yra tarpsisteminiai autotrafai i 400kV tinkla Elke. Tas Lenkijos galas turi labai mazai sisteminiu rysiu apskritai. 220 linijos pralaidumas kazkur 250-350MW max. 400 - apie 1GW. Zodziu kaip visada daug klausymu i katruos Litgridas atsakineti nesiruosia, yra tik spaudos relizai katrie ne duoda jokios objektivios technines info, o tik kelia speliones bei nesusipratima. Nejaugi litgridui sunku publikuoti statistika - kiek ir kokiu gedymu ivyko lenkiskoje 400kV dvigrandeje linijoje nuo pat eksploatavymo pradzios tam kad nevyktu nepasitykejimo?
    Paskutinis taisė ZYKLON-B; 2024.07.19, 10:09.

    Komentuoti:


  • RamasN
    replied
    Antraštės tai ką tu... jau galvojau Kaliningradas įsikišo, technologija pavedė ir t.t. Kokia čia nesėkmė, jei tiesiog pakeitė investicinius sprendimus pagal realijas ?

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Po nesėkmės jūroje „Litgrid“ ir Lenkijos PSE pasirašė susitarimą dėl „Harmony Link“ vystymo sausumoje

    Lenkijos ir Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE ruošiasi tiesti „Harmony Link“ elektros perdavimo jungtį sausuma tarp Lietuvos ir Lenkijos bei pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl jungties vystymo.

    Sutartis apibrėžia pagrindinius bendradarbiavimo principus tarp „Litgrid“ ir PSE, kartu įgyvendinant „Harmony Link“ jungties projektą, skelbia operatorė.

    Jį sudaro naujos dvigrandės 220 kV kintamosios srovės (AC) elektros perdavimo linijos tarp Elk Bis (Lenkija) ir naujos Gižų pastotės (Lietuva) statyba, Norki ir Wigry naujų pastočių statyba ir esamos 220 kV elektros linijos Ostroleka–Elk Bis rekonstrukcija Lenkijoje. Tiesiant sausumos liniją planuojama iš dalies panaudoti esamą bei planuojamą kelių infrastruktūrą tarp Lenkijos ir Lietuvos.

    „Sutartis su Lenkijos elektros perdavimo operatore PSE įtvirtina šio, viso regiono energetiniam saugumui svarbaus, projekto įgyvendinimo principus. „Harmony Link“ užtikrins komercinę elektros prekybą po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais“, – pranešime cituojamas Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.

    Komentuoti:


  • ZYKLON-B
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Tai lygiai tą ir parašiau: Ta jūrinė nebūtų naudojama sinchronizacijai
    Ji butu naudojama galios mainams

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė ZYKLON-B Rodyti pranešimą
    Jei ziureti is "grammar nazi" puses - HVDC ne sinchronizuoja sistemas, o kaip firewall - leidzia galios mainus tarp ju.
    Tai lygiai tą ir parašiau:
    Ta jūrinė nebūtų naudojama sinchronizacijai

    Komentuoti:


  • ZYKLON-B
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Nėra čia ko facepalminti, mano žinutė yra teisinga. Galiu tik pridėti "tik", jei jau taip labai norisi prisiknisti:
    Jei ziureti is "grammar nazi" puses - HVDC ne sinchronizuoja sistemas, o kaip firewall - leidzia galios mainus tarp ju.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė ZYKLON-B Rodyti pranešimą
    :facepalm:
    Bet kokia jungtis yra KOMERCINE, nes visur instaliuota apskaita.
    Nėra čia ko facepalminti, mano žinutė yra teisinga. Galiu tik pridėti "tik", jei jau taip labai norisi prisiknisti:
    Ta jūrinė nebūtų naudojama sinchronizacijai, ji būtų tik komerciniam elektros pardavimui, buvo apie tai rašyta.

    Komentuoti:


  • ZYKLON-B
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Ta jūrinė nebūtų naudojama sinchronizacijai, ji būtų komerciniam elektros pardavimui, buvo apie tai rašyta.
    :facepalm:

    Bet kokia jungtis yra KOMERCINE, nes visur instaliuota apskaita.
    Pagrindinis skirtumas tarp AC bei DC jungciu apart techniniu detaliu, DC (VSC) - yra PILNAI VALDOMA .

    VSC DC link nebus irengtas 100% .
    Litgridas kazka murmi del papildomos 400kV is tuo pacio Elko i nauja Gizu pastote


    Harmony Link HVDC - tema galima pilnai uzdaryti.
    Paskutinis taisė ZYKLON-B; 2024.04.29, 16:51.

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
    o pasirodo susiprotejo
    Tas visada buvo aišku, bet čia buvo lenkų pusės ne iki galo aiškus noras žūtbūt tiesti jūrinę jungtį. Dar 2017 metų tekstas

    Statydama pirmąją elektros jungtį „LitPol Link“, Lenkija susidūrė su tokiais dideliais sunkumais, kad panašios antros jungties statyti nebenori, skelbia biznesalert.pl, cituodamas Lenkijos elektros perdavimo operatorės vadovą Eryką Klossowskį.
    Lenkija Baltijos šalims siūlo alternatyvą – ne žemyninę, o jūrinę jungtį. Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas tikina, kad tokie pokyčiai yra svarstytini, o tiesioginės įtakos elektros sistemų sinchronizacijos projektui jie neturėtų.
    „LitPol Link1“ statybos buvo didelis iššūkis pirmiausia dėl linijos tiesimo per Mozūrus ir Suvalkiją gamtinių ir ekologinių aspektų. Tai buvo labai sudėtinga, todėl būtų sunku įsivaizduoti antros jungties tiesimą toje pačioje vietoje“, – sako Lenkijos elektros perdavimo operatorės PSE generalinis direktorius E. Klossowskis.


    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/energet...gties-74066506

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    o pasirodo susiprotejo

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Sinchronizavimo komisijoje – „Harmony Link“ tiesimo sausumoje alternatyva
    BNS remdamasi šaltiniais lapkričio viduryje paskelbė, kad brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą „Harmony Link“ svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje. Šią informaciją netrukus oficialiai patvirtino „Litgrid“ bei Energetikos ministerija.

    Manoma, kad tai leistų jungtį turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, ji kainuotų kur kas pigiau, o projekto įgyvendinimui būtų iš dalies panaudota planuojamos „Rail Baltica“ trasos infrastruktūra – pastarąją tikimasi nutiesti 2028 metais.

    „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis lapkritį interviu BNS teigė, jog pradėti svarstyti „Harmony Link“ sausumos jungties alternatyvą leido papildomi techniniai sprendimai, susiję su elektros tiekimu į „Rail Baltica“ geležinkelį Lenkijoje.

    Pigesnės alternatyvos paieška tapo aktuali po to, kai rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus projektui numatytą 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorės šiemet pavasarį nutraukė jų konkursus ir nusprendė nedidinti projekto biudžeto, būsimus pirkimus išskaidyti, tačiau dėl papildomo finansavimo kalbėtis su EK ir kitomis institucijomis.

    Nuo 2015 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos veikia 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ sausumos jungtis.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    kokie durniai ties jurine jungti, kuria bet kokie kinai(ar rusai) gali su inkaru tysiant nutraukt?
    ?

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Ta jūrinė nebūtų naudojama sinchronizacijai, ji būtų komerciniam elektros pardavimui, buvo apie tai rašyta.

    Komentuoti:

Working...
X