Apie Elektrėnuose esančią Lietuvos elektrinę buvo pasisakymų įvairiose temose.
Turbūt verta turėti atskirą temą - uždarius Ignalinos AE išaugo šios elektrinės svarba (nors kol kas vyrauja importas), be to statomas 9 blokas.
Turėtų jau paleidinėti, pagal 15min.lt archyvinį straipsnį 2011-08-02 d.:
Didžioji dalis (90 proc.) kombinuotojo ciklo dujų turbininio bloko (9 bloko) statybos darbų jau atlikta. Artimiausiu metu prasidės įrenginių bandymai, o lapkritį bus užkurtas pirmasis dujų turbinos blokas.
Pasiūlymas iš ties svarstytinas, bet kažkodėl remiama tik tas kur susodinti "savi žmonės".
Šiaip išeina, kad vilniečiai savo sąskaita dotuoja ne tik kitas savivaldybes bet ir dar energetikos sistemą.
Įdomu ar ministerija turi kokių nors geresnių sprendimų sumažinti šildymo kainą, už dujas ir taip dabar mokame brangiau nei kaimynai latviai ir estai...
Iniciatyva pigiau šildyti vilniečių butus, o ne Elektrėnų marias, gali atnešti dvejopą naudą – atsirastų galimybė atpiginti ne tik šilumą vilniečiams, bet ir elektrą Lietuvos vartotojams.
Tam, Kad būtų sumažinta šilumos kaina vilniečiams (toks pats principas tinka ir Lietuvai), užtektų padidinti elektros supirkimo kvotą Vilniaus termofikacinei elektrinei Nr.3 ir gauti už jos gaminamą elektrą tokią pačią kainą, kokią nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija AB Lietuvos elektrinei Elektrėnuose. Tuo labiau kad šiandien Vilniaus termofikacinė elektrinė turi pakankamą aplinkos taršos leidimų (ATL) kiekį ir jo neišnaudoja. Lietuvos elektrinei Elektrėnuose trūksta ATL, per metus jie papildomai kainuoja 26 mln. litų, kurie įskaičiuojami į elektros kainą, todėl būtent ATL sąskaita galima sumažinti elektros energijos kainą vartotojams. Premjero ir energetikos ministro teiginiai, kad visos Lietuvos vartotojams brangs elektra, nepagrįsti jokiais argumentais ir yra melagingi.
„Vilniaus šilumos ūkis yra moderniausias šalyje“ – tokią išvadą pateikia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2010 m. gruodžio 2 d. pažymoje Nr.O5-292. Dokumentas yra viešas, todėl rekomenduočiau jį perskaityti ne tik energetikos ministrui, bet ir redakcijos nuomonės autoriui.
ANTRA. Šilumos sąskaitos Lietuvoje, taip pat ir vilniečiams, didėja dėl nuolat augančios dujų kainos, sudarančios net 70% šilumos kainos. Vilniaus savivaldybės pasiūlytas būdas mažinti kainą panaudojant Vilniaus termofikacinės elektrinės pajėgumą – vienintelis racionalus ir specialistų apskaičiuotas: būtų sunaudojama net du kartus mažiau dujų nei dabar. Juk elektros energijos gamyba termofikacinėse elektrinėse žymiai efektyvesnė nei Lietuvos elektrinėje (kuro sąnaudos 1MWh elektros pagaminti Lietuvos elektrinėje – 240 kg/MWh, Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.3 – iki 130 kg/MWh), todėl šildymo sezono metu elektros energiją, būtiną elektros energijos tiekimo saugumui ir sistemos rezervams užtikrinti, gali gaminti termofikacinės elektrinės. Visiškai išnaudojant elektrinės pajėgumą tiek šilumos, tiek elektros energija gaminama efektyviausiu režimu.
Suradau foto iš 2008 m. pasivaikščiojimo. Reportažas gavosi daugiau apie šlovingą praeitį, bet gal kada papildysiu ir įdėsiu daugiau dabarties
Elektrėnų herbas. Trys linijos per vidurį simbolizuoja elektrą ir elektrinę, žvaigždė viršuje – naują miestą, o žvaigždė apačioje – sunaikintus kaimus buvusius merių vietoje.
Senasis simbolis - stela pasitinkanti prie įvažiavimo į miestą (deja nepamenu pavadinimo ir autoriaus). Vietinių kažkodėl vadinama „šašlykais“
Visgi vienareikšmiškai Elektrėnų simbolis yra kaminai
Paskutinis taisė Romas; 2012.03.19, 22:23.
Priežastis: Kopija iš temos "Elektrėnai"
Sveiki, arba aš aklas arba nemačiau čia temos apie Elektrėnus, taigi talpinu savo nuotraukas darytas 2008 metų ankstyvaji rudeni. Gal kam bus idomu pažiureti. Aišku pačio miesto nuotrauku nedaug.
Pradedam:
Paskutinis taisė Romas; 2012.03.19, 22:22.
Priežastis: Kopija iš temos "Elektrėnai"
Ar Rusija fiziškai galėtų atjungti elektrą Lietuvai (neskaitant per Kaliningradą vis dar einančios linijos "iš Lietuvos į Lietuvą")? Juk Lietuva pajėgi pasigaminti pakankamai elektros kad ir dar didesniems savo poreikiams (aišku, brangiau), bet ar pats tinklas galėtų veikti "autonomiškai", net jei būtų fiziškai atkirstas nuo Rusijos ar kitaip jos įtakojamas?
Ir kitas klausimas, kaip būtų su Latvija ir Estija? Jei Rusija bandytų kaip nors gadinti gyvenimą mums, tai neišvengiamai toje pačioje IPS/UPS sistemoje esančiai Latvijai taipogi kiltų nesklandumų, nes Lietuva turi tiesiogines jungtis su Latvija?
O jei Lietuva visgi būtų pajėgi netgi tikro energetinio karo atveju nenutraukti elektros tiekimo įmonėms ir gyventojams, tai esminės problemos kaip ir nėra. Tegul ir mažiau patikimas elektros tiekimas būtų užtikrintas ir tiesiog paskubomis būtų prisijungta prie UCTE arba Nordel.
Aišku, tai tik hipotetiniai pamąstymai, bet įdomu, ar jie bent jau techniškai galimi?
Bet kokiu atveju, Lietuvai skubėti persijungti į kitą sistemą reiktų tik tuo atveju, jei Rusija yra techniškai pejėgi bet kuriuo metu mums nutraukti elektros tiekimą. Kitais atvejais tai lyg ir beprasmiška.
Ar Rusija galėtų techniškai nutraukti nežinau, todėl nespekuliuosiu. Tik tiek, kad sunkiai tai įsivaizduoju, nebent visoje sistemoje trūktų elektros. Elektros tinklas juk kaip daug susisiekiančių vandens indų - reikėtų išjungti visas jungtis. Jų, kaip žinia, ne viena.
Tačiau Elektrėnai kasdien yra pasiruošę gaminti daugiau elektros nei jie gamina. O iliustracijai dabar esamas visas Lietuvoje elektros gamybos potencialas (Elektrėnai, vėjas yra brangesni nei rusiška elektra):
Elektrėnai: 1800MW (be naujojo dujų bloko, jis jei nemaišau apie 450MW);
Kruonis: 900MW
Kauno hidroelektrinė: 100MW
Vilniaus elektrinė: 360MW
<visos kitos>
Iš viso: 3811 MW (šaltinis)
Lietuva paprastai suvartoja 1000-1500MW momentinės galios. Vadinasi, Lietuvoje instaliuota 2-3 kartus daugiau galios, nei Lietuva suvartoja. Kruonio talpa, jei įdomu, galėtų išmaitinti Lietuvą 5-7 valandas.
Kažkada pateiktas, bet neišdiskutuotas reikalas:
Kogeneracinės atominės jėgainės (KAJ) šiuo metu jas naudoja povandeniniai laivai.
Nedideles jėgaines galima pastatyti prie didžiausių šalies miestų, jų pliusai:
nereikia šiluminių jėgainių,
maži elektros nuostoliai perdavimo tinkluose,
diversifikacija ir saugumas - sustojus vienai jėgainei, nereikia pilnu pajėgumu paleisti KHAE (paliekant vėjo jėgainių gamybos, bei pigios naktinės elektros balansavimui), bei Elektrėnų ir Vilniaus elektrinių,
kuro keitimas kas 25 metus - beveik nesikeičianti kaina 25 metams.
Devintasis statomas vietoj keturių pirmųjų neefektyviausių blokų po 150 MW.
7-asis ir 8-asis elektrinės blokai per pastaruosius 4 metus buvo atnaujinti, juose įdiegta šiuolaikinė valdymo įranga.
Papildymas apie 9-ojo bloko statybas:
Lietuvos elektrinės devintojo bloko statybų aikštelėje – pirmojo statybų etapo pabaigtuvės. Įgręžti visi 245 pamatų poliai, kurių kiekvienas yra 29 metrų ilgio ir 88 centimetrų skersmens. Šiandien devintojo bloko statybų aikštelėje lankėsi energetikos ministras A. Sekmokas ir viceministras H. Bernatavičius. Jie apžiūrėjo iškilusius pamatus ir aptarė statybos darbų eigą su elektrinės bloko statytojos, ispanų bendrovės „Iberdrola“, atstovais bei Lietuvos elektrinės generaliniu direktoriumi P. Noreika.
„Lietuvai svarbu, kad naujo bloko statyba vyktų sėkmingai. Iki šių metų pabaigos į elektrinę turėtų būti atgabenta visa pagrindinė įranga. Naujo bloko gaminama elektra bus 30 proc. pigesnė už dabartinio“, – sakė energetikos viceministras H. Bernatavičius.
Prie Lietuvos elektrinės kylančio naujo modernaus bloko statybos darbai tęsiasi jau metus. Devintojo bloko pastatų, inžinerinių tinklų ir komunikacijų projektavimo darbai pavesti Lietuvos projektavimo įmonėms: „Sweco Lietuva“, „Elektros sistemos“ ir „Ardynas“. Lietuviškos bendrovės atlieka visus statybos darbus.
Sunkių ir negabaritinių įrengimų transportavimą Lietuvos teritorijoje atliks JAV kompanija „World Logistic Services“. Transportavimas numatomas Nemunu iki Kauno, o toliau – sausumos keliais iki Elektrėnų. Sudarytas pagrindinių įrengimų pristatymo grafikas. Dujų turbiną, generatorių į statybos aikštelę numatoma atgabenti šiemet lapkritį, garo turbiną – gruodį. Atskiros katilo-utilizatoriaus sudedamosios dalys bus transportuojamos rugpjūčio–gruodžio mėnesiais.
Iki šių metų balandžio pradžios atlikta 22,05 proc. visų darbų, jų vertė – 452 mln. litų. Iki šiol statybos darbams iš viso panaudota apie 7 tūkst. kub. metrų betono, daugiau kaip tūkst. tonų armatūros. Statybos darbai įgyvendinami 5 proc. sparčiau negu numatyta pagal grafiką. Kombinuoto ciklo dujų turbininio bloko statybos baigimas numatomas 2012 m. Tų metų rugsėjį bloką ketinama pradėti eksploatuoti.
Komentuoti: