Kita už maždaug 6 km nuo Kūlupėnų buvusi stotelė - Stropeliai. Ji buvo ties pervaža. Vaizdas Plungės link.
Vaizdas Kūlupėnų link.
Gyvenamasis namas prie Stropelių pervažos.
Tiltas per Mišupę. Originalus, tarpukarinis.
Ant tilto.
Vaizdas link Plungės.
5 minučių intervale link Šiaulių pravažiavo du traukiniai. Antrąjį pavyko nufotografuoti. Tiesa, prieš saulę, tai nelabai kokybiškai gavosi. Visos kelionė metu nemačiau nei vieno 2M62, visus traukinius tempė ER20CF.
Tęsiu toliau. Tiltas per Salantą.
Vaizdas nuo automobilių tilto.
Akmenimis grįstas keliukas. Deja, dabar nebenaudojamas. Tokie keliukai yra abejose pusėse.
Kad įsivaizduoti pylimo aukštį. Fotografuota stovint ant akmenimis grįsto keliuko. Pažvelgus į tilto statybos nuotraukas šioje temoje, matyti, kad žemės darbų apimtys buvo didžiausios visoje geležinkelio linijoje.
Atrodo, kad per karą tiltas nenukentėjo ir yra vis dar originalus...
Čia tvartas, nes pagal projektą kiekvienam butui po tvartą buvo numatyta, o sandėlis matosi dešinėje už gyvenamojo namo. Gaila, kad jis jau apkaltas plastiku.
Kita buvusi stotelė - Voveraičiai. Tarpukario žemėlapyje (žr. 55 pranešimą) ji pavaizduota prie pervažos.
Prie Voveraičių pervažos link Kūlupėnų.
Į priešingą pusę.
Tačiau tarybiniame pokario žemėlapyje yra pažymėta Voveraičių stotis kiek toliau link Kūlupėnų, o stotelės prie pervažos nėra. Toje vietoje yra geležinkeliečių namas, statytas tiesiant geležinkelį. Name gyvenantys žmonės sakė, kad stoties jame būta. Be to ir dabar vienas butas naudojamas kaip sandėlis. Pylimas ties ta vieta rodo kad būta dvikelio.
Kaip matyti iš tarpukario žemėlapio, nuo šios vietos buvo geležinkelio atšaka.
Žemėlapis iš VDU leidyklos DVD disko "Tarpukario Lietuvos topografiniais žemėlapiai", 2010 m.
Dabar dalis geležinkelio pylimo naudojama kaip kelias.
Iškasa Žemupio (dabar Burkštinas) prieigose.
Pylimas prie Burkštino, per kurį būta medinio tilto.
Buvusio medinio tilto per Burkštiną poliai.
Kitame Burkštino krante linijos likučių neaptikau. Dalis buvusio geležinkelio dabar patenka į paukštyno teritoriją. Ši atšaka buvo į karjerą Kurmaičiuose, kuris naudotas geležinkelio linijos tiesimui. Pokaryje dalis karjero buvo užtvindyta pastačius Akmenos užtvanką.
Tačiau 1939 ar 1940 m. laikraštyje teko skaityti, kad buvo numatyta jungiamoji linija tarp Šiaulių - Kretingos ir Kretingos - Skuodo geležinkelių. Kad važiuojant į Šventosios uostą nereikėtų važiuoti į Kretingą ir keisti važiavimo kryptį. Tačiau straipsnyje minima jungtis Darbėnai - Kartena (dabar Kūlupėnai). Visgi tikriausiai viskas taip ir liko projekte, jokie darbai nebuvo pradėti. Tačiau gali būti, kad dalis karjero linijos galėjo būti planuojama panaudoti jungčiai, o straipsnyje minimas tik santykinis pavadinimas Darbėnai - Kartena...
Kad dirbo lietuviai darbininkai, tai aišku, bet konkrečiai kuo užsiiminėjo danai? Buvo rangovais, kaip dabar sakoma, ar tik vykdė projektavimo darbus, konsultavimo darbus, vykdė techninę priežiūrą ir pan.
Danai vygdė projektavimo darbus, vygdė tech. priežiūrą. Pridavė darbus susisiekimo ministrui Vytautui Vileišiui 1932m. spalio m.
Kad dirbo lietuviai darbininkai, tai aišku, bet konkrečiai kuo užsiiminėjo danai? Buvo rangovais, kaip dabar sakoma, ar tik vykdė projektavimo darbus, konsultavimo darbus, vykdė techninę priežiūrą ir pan.
Kažkaip visad atrodė, kad tiesė patys lietuviai, savomis jėgomis. O pasirodo, danai. Vėliau taip nebebuvo daroma. Darbėnų - Šventosios, atšaka į Trakus, Kazlų Rūdos - Šakių linijos buvo tiesiamos ūkio būdu.
O kas tiesė liniją iki Telšių - Lietuvos įmonė, patys LG ūkio būdu ar užsienio kompanija?
Kažkaip visad atrodė, kad tiesė patys lietuviai, savomis jėgomis. O pasirodo, danai. Vėliau taip nebebuvo daroma. Darbėnų - Šventosios, atšaka į Trakus, Kazlų Rūdos - Šakių linijos buvo tiesiamos ūkio būdu.
O kas tiesė liniją iki Telšių - Lietuvos įmonė, patys LG ūkio būdu ar užsienio kompanija?
Komentuoti: