Geležinkelio stotys

[Eimantas]

Galvojau apie tai, tada aktualu ribos, ir be to kertasi su keliomis esamomis temomis. Bet turbūt ir reikės taip padaryti. Kas "iškrenta' iš linijų, lieka mazge.

[Carnifex]

Lengvai išsprendžiama problema pavadinus temą „Vilniaus geležinkelio mazgas“.

[Eimantas]

Tokių jau nebeliko, tik dilema dėl Vilniaus aplinkelio ir dar kelių Vilniaus mazgo tarpstočių.

[Kitas Džiugas]

Aš galvoju, kad ji tinka stotims, kurioms nėra ruožo temos.

[Eimantas]

Temų rodyklėje yra. Štai:
http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=8849

Tarpstočiai, tiltai, stotys su visais statiniais ir t.t.

[Sefas210]

Dauguma pranešimų iš šios temos perkelti į atitinkamas linijų temas. Turbūt ši tema apskritai nereikalinga, nes dubliuoja esamas.

O pvz kur man tada reikėtų rašyti apie remontuojama Kazlų Rūdos stotį?

[Eimantas]

Dauguma pranešimų iš šios temos perkelti į atitinkamas linijų temas. Turbūt ši tema apskritai nereikalinga, nes dubliuoja esamas.

[Al1]

Na, aš rašiau tai, ką man pavyko atkasti. Minima, kad techninės sąlygos buvo panašios į Maskvos - Peterburgo geležinkelio. Apie šį geležinkelį informacijos daugiau nei apie Peterbugo - Varšuvos.
Gali būti, kad Vilniaus ir Kauno stotys buvo II klasės. Bet jau Virbalio tikrai buvo I klasės ar be klasės, kokiomis buvo Maskvos - Peterburgo geležinkelio galinės stotys atitinkamuose miestuose.
21 varstas yra 19,6 km. Visgi stotys buvo įrengiamos ten, kur patogiau, kur didelis miestas, o ne kažkur už jo ar nepatogioje vietoje. Todėl ir atstumai tarp stočių +/- kelios varstos nuo standartinio žingsnio buvo leistini.

Dėl Pilviškių keista. Vokiečių Pirmojo pasaulinio nuotraukoje Pilviškių stotis mūrinė. Negi vokiečiai ją pastatė vietoj medinės? Kam?

[udrius]

Kažkaip keista, randu visai kitą info, pvz Vilniaus ir Kauno stotys statybos metu buvo tipinės, priskiriamos II klasei. Dar randu, kad ruože Daugpilis - Vilnius stotys buvo statomois kas 21 varstą, kur garvežiai galėjo pildytis vandeniu - Turmantas, Dūkštas,Ignalina, Švenčionėliai, Pabradė, Vilnius, Lentvaris, Rūdiškės, Valkininkai, Varena,Marcinkonys. Švenčionėlių ir Pariečės stotyse buvo garvežių grąžos ratas.

Vileikos stotis bent pagal 1915 m. fotografijas buvo pakankamai galinga. Pilviškių stotis yra foto kad jis 1915 metais buvo medinė...

Labai blogai, kad nėra nei vienos knygos geros istorinės knygos apie Lietuvos geležinkelių istoriją...

[Al1]

Šita stotis yra vietoj Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio stoties (pastato) ar vietoj Liepojos-Romnų?

Vietoj Liepojos - Romnų. Pagal Peterburgo - Varšuvos geležinkelio linijos tiesimo sąlygas I klasės stotys buvo kas 160 km (...Vilnius - Daugpilis - Gardinas...). Kas 80 km - II klasės stotys - Švenčionėliai (mūrinė stotis). III klasės - kas 40 km, o IV kas - 20 km.
Nes tiesiant Peterburgo - Varšuvos geležinkelį buvo naudojamos nedaug pakeistos techninės sąlygos kaip it tiesiant Peterburgo - Maskvos geležinkelį. Tiesa atstumai tarp stočių nėra tokie griežti, +/- kelių km nuokrypiai yra.

Visos kitos stotys III ir IV klasių tarp Vilniaus ir Daugpilio buvo medinės:
Kalkūnai (dabartinė Gryva). Tikriausiai pastatyta tiesiant geležinkelį iš Radviliškio į Daugpilį. Nes iki Daugpilio tik 6 km.
Kurcumas - pagal viską turėjo būti pastatyta iškart, tiesinat geležinkelį. Atstrumas nuo Daugpilio apie 25 km. Bet tuomet keistai atrodo Turmanto stotis - apie 6-7 km nuo Kurcumo. Įtariu, kad Tumantas atsirado vėliau.
Tarp Kurcumo ir Dūkšto apie 28-29 km.

Turmantas - medinė, yra nuotrauka internete
Dūkštas - medinė, yra nuotrauka internete;
Ignalina - medinė, yra nuotrauka internete;
Pabradė (medinė, yra nuotrauka internete; mūrinė pastatyta lenklaikiu);
Bezdonys - medinė ir išlikusi iki šiol.
N. Vilnia - pagal viską neturėjo būti jokios stoties. Nes iki Vilniaus tik 9 km.
Kaip rašoma čia, stotis atsirado tik tiesiant Liepojos - Romnų geležinkelį.
http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=3057

Jei eiti toliau, tai pagal geležinkelio tiesimo sąlygas, kita stotis - Lentvaris. Paneriai kaip stotis atsirado tik lenklaikiu. Kai kuriuose tarpukario žemėlapiuose žymima kaip stotelė. Gali būti, kad netgi stoties statusą gavo tik po Antrojo pasaulinio. Galbūt kaip stotelė egzistavo dar caro laikais.

Lentvaris - mūrinė dabartinė stotis pastatyta iškart, nes tai buvo mazginė stotis.
Senieji Trakai - atsirado vėliau, o ne iš karto tiesiant geležinkelį.
Sekanti stotis - Rūdiškės. Dabartinis pastatas yra tipinis ir pastatytas lenklaikiu. Toks pats yra ir Jašiūnų stoties pastatas. Iki tol pagal viską turėjo būti medinė stotis.
Valkininkai - medinė stotis. Dabartinė mūrinė pastatyta lenklaikiu.
Matuizos kaip stotis atsirado tarybiniais laikais.
Varėna - stotis medinė (yra nuotraka internete), vėliau lenklaikiu pastatyta mūrinė. Dabartinė yra pastatyta pokaryje ir keli šimtai metrų Gardino link nuo senosios stoties vietos.
Marcinkonys - medinė išlikusi.
Pariečė - turėjo būti medinė. Dabartinė mūrinė berods irgi lenklaikio palikimas.

Vievyje ir Žasliuose turėjo būti medinės stotys. Kaišiadorys kaip stotis atsirado tik nutiesus Leipojos - Romnų liniją. Pravieniškėse irgi medinė turėjo būti. Toliau - Kaunas - berods II klasės stotis. Nors galėjo būti ir I.
Sekanti stotis - Mauručiai. Tikriausiai medinė. Dabartinė pastatyta tarpukaryje ir yra identiška Palemono stočiai (ten dabar visą plotą užima "Gelsauga").

Kazlų Rūda - medinė, išlikusi, IV klasės.
Pilviškiai - mūrinė, kas labai keista. Pagal atstumą turėjo būti III klasės.
Vilkaviškis - medinė, IV klasės.
Virbalis - I klasės mūrinė. Gali būti kad netgi be klasės, arba aukščiausios klasės.

[Eimantas]

Naujoji Vilnia po remonto.

Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas

Šita stotis yra vietoj Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio stoties (pastato) ar vietoj Liepojos-Romnų?

[Vytautas_LT]

Ar tikrai Panevėžio GS visiškai baigta renovuoti? Pvz ar sutvarkyti stoties tualetai, ar vis dar naudojamasi kilnojamuoju tualetu? Beje, ar vertinamas tik pastatas, ar ir keliai, iešmai, peronai, viadukas/požeminės perėjos, apšvietimas, privažiavimo aikštelės, etc?

Sutvarkytas tik fasadas, daugiau viskas liko kaip buvę.

[sig]

Ar keleivinis transportas išvis neįtakojo nominacijų?

Manau, kad ne, nes gi pirmoj vietoj "Draugystė".

[Wycka]

Manau daugiausia dėmesio skiriama stoties darbui, o darbo apimtys priklauso nuo kelių, iešmų bei kitų statinių būklės. Sunku įvardinti tualetų įtaką šiame procese.

Kaip supratau, didžiausias vertinimo kriterijus buvo stoties pritaikymas darbuotojams, ir tik po to keleiviams? Ar keleivinis transportas išvis neįtakojo nominacijų?

[Gelezinkelietis]

Ar tikrai Panevėžio GS visiškai baigta renovuoti? Pvz ar sutvarkyti stoties tualetai, ar vis dar naudojamasi kilnojamuoju tualetu? Beje, ar vertinamas tik pastatas, ar ir keliai, iešmai, peronai, viadukas/požeminės perėjos, apšvietimas, privažiavimo aikštelės, etc?

Manau daugiausia dėmesio skiriama stoties darbui, o darbo apimtys priklauso nuo kelių, iešmų bei kitų statinių būklės. Sunku įvardinti tualetų įtaką šiame procese.

[Wycka]

2010 METŲ NOMINACIJOS
"Geriausia trečios klasės geležinkelio stotis" - Panevėžio geležinkelio stotis.

Ar tikrai Panevėžio GS visiškai baigta renovuoti? Pvz ar sutvarkyti stoties tualetai, ar vis dar naudojamasi kilnojamuoju tualetu? Beje, ar vertinamas tik pastatas, ar ir keliai, iešmai, peronai, viadukas/požeminės perėjos, apšvietimas, privažiavimo aikštelės, etc?

[Gelezinkelietis]

2010 METŲ NOMINACIJOS
"Geriausia aukščiausios klasės geležinkelio stotis" - "Draugystės" geležinkelio stotis;
"Geriausia pirmos klasės geležinkelio stotis" - Vilniaus geležinkelio stotis;
"Geriausia antros klasės geležinkelio stotis" - Akmenės geležinkelio stotis;
"Geriausia trečios klasės geležinkelio stotis" - Panevėžio geležinkelio stotis.

[Vitas]

Jei keleiviniai traukiniai nevažinėja, tai stotelė kaip ir neturėtų jokios reikšmės...
Apie galimą vienadienį keleivinio traukinio važiavimą prisimenu labai seną įvykį, susijusį tur būt su viadkuo statyba tarp Vilniaus ir Naujosios Vilnios.
Neprisimenu, kuriais tai metais buvo, bet aišku - ne vėlaiu kaip 1979. Priemiestiniai traukiniai į Daugpilį, Gudagojį (ir artimesnes stotis) tą dieną važiavo iš Naujosios Vilnios stoties, važiuojantiems atgal maršrutas baigdavosi joje, į Naująją Vilnią buvo padažnintas Vilniaus miesto autobusų eismas.
Kaip tą dieną buvo su toliomo susisiekimo traukiniais, neprisimenu. Žinoma, galėjo būti suorganizuota galimybė tokius praleisti. Bet Vilniaus stotyje iškabintoje apie tos dienos tavrkaraščio pakeitimus sudomino informacija apie traukinį Vilnius-Pabradė-Vitebskas. Tada jį vienintelį į Vilniaus stotį atitraukdavo žalias garvežys (nuo kur? aišku, ne nuo Vitebsko ir gal ne nuo Polocko, tikriausiai nuo Krulevšiznos). Buvo skelbta, kad šis traukinys važiuos aplenkdamas Naujosios Vilnios stotį ir Mickūnų stotelę (rus. "bez zachoda w stanciju N.Vilnia i o.p. Mickunai). Vakare (traukinys į Vitebską išvykdavo 18-19h) apžvalginę kelionę iki pabradės daryti nesiryžau, o kai paklausiau draugų vilniečių, beveik visi atrėždavo: "domėkis, domėkis tokaiis dalykais, tai saugumas susidomės tavimi...". Taip ir liko mįsle tas alternatysus traukinio į Vitebską važiavimas. Buvo atvejų, kada D1 Kaliningradas-Vilnius važinėjo (į Vilnių atvykdavo 13-14h) apylanka per Pušyną, Vaidotus, Juodšilius,Kirtimus. kartą išbandžiau. O apie tą Vilniaus-Vitebsko traukinio su garvežiu važiavimą klausimas iškilo dabar: ar negalėjo jis važiuoti per Kirtimus, Juodšilius, Nemėžį, Kyviškes ir, aplenkiant Naująją Vilnią, kažkur už šios stoties (gal dar jos ribose)patekti į Daugpilio geležinkelį?

Teoriškai tokia galimybė yra, dabar tie jungiamieji keliai jau nuardyti, nuo Daugpilio tiesiai link Lydos nepateksi, reikėtų Kyviškėse keisti važiavimo kryptį.

Bet mano aprašytas traukinio važiavimas į Vitebską buvo seniai, dar prieš 1979metus, kuomet šį traukinį dar tempdavo garvežys (1979m. vasaros pradžioje pirmą naujo tvarkaraščio dieną dar mačiau garvežį, vasaros pabaigoje -jau Bel.žd. M62)...

[Eimantas]

Teoriškai tokia galimybė yra, dabar tie jungiamieji keliai jau nuardyti, nuo Daugpilio tiesiai link Lydos nepateksi, reikėtų Kyviškėse keisti važiavimo kryptį.

[Vitas]

Esu tyrinėjęs berods www.maps.lt žemėlapį, ir jame yra pažymėta Nemėžio stotis (bet ar tikrai stoties, gal stotelė?). Ar tikrai joje NIEKADA nestojo/nevažiavo keleiviniai traukiniai, tegul ir laikinai (tarkim dėl avarijos pagrindinėje linijoje ar Vilniaus GS)?

Jei keleiviniai traukiniai nevažinėja, tai stotelė kaip ir neturėtų jokios reikšmės...
Apie galimą vienadienį keleivinio traukinio važiavimą prisimenu labai seną įvykį, susijusį tur būt su viadkuo statyba tarp Vilniaus ir Naujosios Vilnios.
Neprisimenu, kuriais tai metais buvo, bet aišku - ne vėlaiu kaip 1979. Priemiestiniai traukiniai į Daugpilį, Gudagojį (ir artimesnes stotis) tą dieną važiavo iš Naujosios Vilnios stoties, važiuojantiems atgal maršrutas baigdavosi joje, į Naująją Vilnią buvo padažnintas Vilniaus miesto autobusų eismas.
Kaip tą dieną buvo su toliomo susisiekimo traukiniais, neprisimenu. Žinoma, galėjo būti suorganizuota galimybė tokius praleisti. Bet Vilniaus stotyje iškabintoje apie tos dienos tavrkaraščio pakeitimus sudomino informacija apie traukinį Vilnius-Pabradė-Vitebskas. Tada jį vienintelį į Vilniaus stotį atitraukdavo žalias garvežys (nuo kur? aišku, ne nuo Vitebsko ir gal ne nuo Polocko, tikriausiai nuo Krulevšiznos). Buvo skelbta, kad šis traukinys važiuos aplenkdamas Naujosios Vilnios stotį ir Mickūnų stotelę (rus. "bez zachoda w stanciju N.Vilnia i o.p. Mickunai). Vakare (traukinys į Vitebską išvykdavo 18-19h) apžvalginę kelionę iki pabradės daryti nesiryžau, o kai paklausiau draugų vilniečių, beveik visi atrėždavo: "domėkis, domėkis tokaiis dalykais, tai saugumas susidomės tavimi...". Taip ir liko mįsle tas alternatysus traukinio į Vitebską važiavimas. Buvo atvejų, kada D1 Kaliningradas-Vilnius važinėjo (į Vilnių atvykdavo 13-14h) apylanka per Pušyną, Vaidotus, Juodšilius,Kirtimus. kartą išbandžiau. O apie tą Vilniaus-Vitebsko traukinio su garvežiu važiavimą klausimas iškilo dabar: ar negalėjo jis važiuoti per Kirtimus, Juodšilius, Nemėžį, Kyviškes ir, aplenkiant Naująją Vilnią, kažkur už šios stoties (gal dar jos ribose)patekti į Daugpilio geležinkelį?